Studentų atstovams šis Seimo narių siūlymas atrodo ne tik nekokybiškas ir neracionalus, bet ir priešinantis universitetų akademines bendruomenes bei kuriantis tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų nereikalingą ir nepagrįstą rangų sistemą. „Išnagrinėjome Seimo narių siūlymą ir mums atrodo, kad jis kurtų nereikalingą diskriminaciją tarp aukštųjų mokyklų. Vis dėlto nenorime švaistyti Seimo narių kūrybinio potencialo ir siūlome apsvarstyti galimybę parlamentarus skirstyti lygiai taip pat: į universaliuosius (galinčius pasisakyti visais klausimais), specializuotuosius (konkrečios srities ekspertus), regioninius (suprantančius tik savo kilmės krašto situaciją, problemas ir galinčius siūlyti sprendimo kelius) , o seniausiam Seimo nariui būtų suteikiamas papildomas balsas visuose sprendimuose, grindžiant tuo, jog jis turi ilgaamžes ir galimai išskirtines atstovavimo tradicijas“, – situaciją komentavo LSS prezidentas Paulius Baltokas.
Studentų atstovai piktinasi siūlymo nepagrįstumu ir neaiškiomis jo pasekmėmis aukštosioms mokykloms. „Pasiūlyme nėra nei šio skirstymo motyvų, nei aiškių kriterijų ar nurodymo kokias pasekmes turės universitetų priskyrimas prie vienos ar kitos kategorijos. Šios informacijos trūkumas patvirtina tai, kad šis pasiūlymas nebuvo išdiskutuotas akademinėse bendruomenėse, su juo nebuvo laiku ir tinkamai supažindintos visos suinteresuotos šalys. Lietuvos studentų sąjunga tvirtai pareiškia, kad toks siūlymas studentų palaikymo nesulauks“, – sako P. Baltokas. Regioninių universitetų išskyrimas juos orientuojant į regiono poreikius yra deklaratyvus pareiškimas, jog šių universitetų studentai nėra pajėgūs konkuruoti nacionaliniu ar tarptautiniu mastu. Studentų atstovų nuomone, šie universitetai neturėtų būti išskiriami ir diskriminuojami tik kaip regioniniai ir gebantys tenkinti vien regiono poreikius.
Kritikuotinas Vilniaus universiteto išskyrimas ir jo pagrindas – „kaip mokslo ir studijų institucijai turinčiai ilgaamžes bei išskirtines tradicijas ir pozicijas, suteikiamas išskirtinis statusas su šiame įstatyme numatytomis išimtimis“. Šis pagrindas nėra tikslus, pakankamai aiškus ir remiasi į aukštosios mokyklos tradicijas, bei turimas išskirtines pozicijas, kurios neturi nieko bendro su teikiamų studijų ar kitos veiklos kokybe ir nešama nauda visuomenei.
Lietuvos studentų sąjunga mano, jog aukštosios mokyklos, visų pirma, turi atlikti savo tiesioginę misiją – ugdyti studentus. Aukštosios mokyklos turėtų būti vertinamos pagal tai, kokia yra jų teikiamų studijų kokybė, kokios socialinės sąlygos sudaromos studentams, kokią pridėtinę vertę aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė kuria visuomenei. Pabrėžiame, kad Seimo nariai turėtų atsižvelgti į šias universitetų funkcijas ir kriterijus, tačiau ne į jų istoriją ar geografinę vietą.
„Atrodo, kad šiuo atveju norima pakeisti vieną įstatymo normą, neatsižvelgiant į kitus, su tuo susijusius procesus. Ar universitetai turės pakeisti ir pritaikyti studijų programas pagal universiteto pakraipą? Kuo iš esmės skirsis tos pačios krypties studijų programos regioniniame ar universaliame universitete? Ar bus numatyti papildomi studijų siekiniai? Čia tik keletas klausimų kylantys pradedant detaliau analizuoti pateiktą vieno straipsnio pakeitimą“, – abejones dėstė P. Baltokas.
