studijos

Iki egzaminų maratono likus kiek daugiau nei mėnesiui abiturientai gyvena neramiomis nuotaikomis. Šių metų pradžioje būsimieji studentai sužinojo, kad jų laukia svarbūs pokyčiai, apie kuriuos Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pranešė likus keliems mėnesiams iki egzaminų. Tiesa, mokinių laukiančios permainos vertinamos nevienareikšmiškai. Mokyklų vadovai bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai ramina: minimalaus stojamojo balo pokyčiai nėra tokie radikalūs, kaip tikina patys mokiniai.

Šiais mokslo metais stojantieji į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas, išskyrus menų studijas, turės būti išlaikę matematikos brandos egzaminą. Šis sprendimas priimtas 2014 m., t.y. prieš dvejus metus iki jam įsigaliojant.

Abiturientai skaičiuoja paskutines šimtą dienų iki pirmųjų egzaminų. Tačiau daugeliui tikru galvos skausmu tampa ne tik klausimas, kuriuos egzaminus pasirinkti, kaip jiems pasiruošti ir gerai išlaikyti, bet ir lemtingasis klausimas – kur stoti? „Visai kitaip formuluočiau šią dilemą ir tada galvos skausmo būtų kur kas mažiau. Pirmiausia klauskite savęs, ką norite veikti gyvenime, kuo užsiimti, kokį darbą dirbti, ir tik tada mėginkite atsakyti į klausimą kur stoti.

Sostinėje ūžiančioje studijų aiškėja – technologijas kuriančių žmonių Lietuvoje labai trūksta. Tad švietimo ministerija sugalvojo, kai kuriems moksleiviams nemalonią, naujovę: nori studijuoti nemokamai – privalai laikyti valstybinį matematikos egzaminą. „Šiemet tie kurie norės stoti į valstybės finansuojamas vietas, turės išlaikyti matematikos valstybinį egzaminą – tai yra naujiena, kuri įvedama nuo šių mokslo metų.

Lietuvos rinkoje vargu ar būtų galima rasti įmonę, kuri dar nebūtų susidūrusi su kvalifikuotų IT specialistų trūkumu. Nuolat augantis šios srities darbuotojų poreikis jau tapo ne tik IRT sektoriaus, bet ir kitų Lietuvos įmonių galvos skausmu. Visgi verslas tikisi bent iš dalies sumažinti atotrūkį tarp specialistų paklausos ir pasiūlos – gali būti, kad jau greitai Lietuvos aukštąsias mokyklas paliks vis daugiau studentų, rankose laikančių technologinių mokslų diplomą.

Seimas atmetė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūlymą septynių balų ribą nustatyti kaip gerai besimokančio studento kriterijų. Kas bus laikomas gerai besimokančiu studentu, spręs pačios aukštosios mokyklos pagal studijų sričių specifiką.

Klaipėdos licėjaus mokinys Dovydas Drakšas aštuonis kartus dalyvavo tarptautinėse olimpiadose, ir iš visų jų parsivežė po medalį. Dabar jaunuolis jau studijuoja gamtos mokslus Kembridžo universitete ir džiaugiasi, kad viskas yra taip, kaip tikėjosi. Gabus jaunuolis sako vien tik prie knygų nekirmijantis: spėja ir pasportuoti, ir pagroti, ir paskaityti grožinę literatūrą. „Pirmojoje respublikinėje olimpiadoje sudalyvavau, kai buvau septintoje klasėje.

Seimas ketvirtadienį priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytą pataisą, kuri iš stojančiųjų į universitetus ir kolegijas reikalauja bent vieno išlaikyto valstybinio brandos egzamino. Šis reikalavimas bus taikomas tiek studijuojantiems valstybės lėšomis, tiek patiems mokantiems už mokslą. Už tokią Mokslo ir studijų įstatymo pataisą balsavo 84 Seimo nariai ir penki susilaikė, numatyta, kad jis įsigalios nuo 2016 metų sausio.

 Vilniaus universitetas (VU) įvertintas kaip geriausias 26 bakalauro ir 21 magistrantūros studijų kryptyse universitetų ir kolegijų studijų krypčių reitinge. Žurnalo „Reitingai“ jau antrą kartą pristatytame universitetų ir kolegijų studijų krypčių reitinge pirmą kartą atskirai įvertintos bakalauro ir magistrantūros studijos.

Valstybinio studijų fondo (VSF) valdyba patvirtino sąrašą asmenų, kuriems bus kompensuota už studijas sumokėta kaina – į studijas investuotas lėšas atgaus 2450 geriausių rezultatų pasiekusių studentų ir alumnų, studijavusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose. Kompensacijoms paskirta 4,7 mln. eurų, jie paramos gavėjams bus pervesti dar šiemet, informuoja VSF. Valstybinio studijų fondo tinklalapyje jau galima pateikti prašymus šiai kompensacijai išmokėti.

Moksleiviai renkasi studijų kryptį ir gyvenimo profesiją. Tėvai pataria. Draugai nesutinka. Darbo birža piešia profesijų žemėlapį, kitos valdžios institucijos – specialistų kvalifikacijų žemėlapį.

Lietuvos universitetai galėtų priimti 185 pabėgėlius, pusė šių vietų numatyta socialiniams mokslams. Pasak Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidento Alfonso Daniūno, galimus skaičius labai sunku prognozuoti, nežinant, kiek gali atsirasti norinčių studijuoti pabėgėlių ir kokių sričių studijas jie būtų linkę rinktis. „Sąlygos priėmimo bus kaip ir visiems studentams – nebus jokių išlygų, jokių išimčių. (...) Priimame tuos, kuriuos galime, o kiek jų tokių bus – mes nežinome.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) trečiadienį pranešė siūlanti nuo kitų metų rugsėjo 24 procentais didinti skatinamąsias stipendijas studentams. „Siekiame didinti skatinamąsias stipendijas. Socialiniams partneriams ir Vyriausybei pritarus mūsų siūlymui, lėšos skatinamosioms stipendijoms kiltų ketvirtadaliu", – pranešime cituojama švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Į studijų krepšelį įskaičiuota studentų skatinimui skiriama suma kiltų nuo 95 iki 117,8 eurų metams.

Būsima orlaivio pilotė Onutė simuliatoriumi mokosi valdyti lėktuvą. Merginai šie, penkti, studijų metai Vilniaus Gedimino technikos universitete, paskutiniai. Ir ji čia ne vienintelė mergina, pasirinkusi tokią specialybę. Ketinančių tapti pilotėmis merginų čia maždaug dešimtadalis. „Čia buvo sena svajonė ir pasirinkau. Tai nėra tik vaikinų specialybė, daug merginų, labai populiaru šiuo metu“, - pasakoja orlaivio pilotavimo 5 kurso studentė Onutė.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad per pastaruosius dvejus metus pagal specialybę įsidarbino tik kiek daugiau nei pusė absolventų. Net penktadaliui darbo išvis nepavyko rasti. O vienas iš penkių diplomuotų specialistų darbuojasi ten, kur aukštojo mokslo diplomo nė nereikia. 70 procentų bakalauro studijas baigusių absolventų tikina, kad tą darbą galėtų atlikti net žemiausią išsilavinimą turintis žmogus.

Jau gerą mėnesį kai kas išgyvena tuštumą. Psichologai tai vadina „ištuštėjusiu lizdu“. Kai iš namų išvažiuoja vaikai, tėvų kasdienybė pasikeičia. Kaip gi transformuoti savo gyvenimą, kai studentas negyvena kartu su tėvais? Kaip kontrolę paversti sveika globa ir meile? Tėvai ir jų suaugę vaikai – partneriai Ne daugelį mūsų mokė, jog suaugę vaikai – tai mūsų partneriai, o ne pavaldūs mums individai. Hipergloba, kontrolė labai dažnai sutinkami šeimose.

Man atrodė, kad vaidinti yra taip lengva, natūralu, kad tai yra kažkoks tai žaidimas, pirmadienį „Žinių radijui“ sakė aktorius Arūnas Storpirštis. „Nebuvo kitos išeities, kaip tik eiti į menus, nes labai slabnai mokėmės. <...> Vis galvojau, mano buvo tokia vaikystės svajonė, kadangi jaunystėj sportavau daug, visas sporto rungtis iš eilės, kol nesusižavėjau arkliais, žirgais, jojau trikovę, tokia rimtą sporto šaką“, - laidoje „Ačiū, kad atėjote“ kalbėjo A. Storpirštis.

2015 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai rodo, kad Lietuvoje daugėja abiturientų, pasiryžusių mokytis informacinių technologijų. Nors bendras įstojusiųjų į IT studijų programas skaičius šiek tiek augo ir pernai, šiemet jis padidėjo dar 11,3 proc. Informacinių technologijų studijos Lietuvoje tampa vis populiaresnės, o jas besirenkantys studentai – vis labiau motyvuoti. Pirmu pasirinkimu įstojusiųjų skaičius išaugo 43 proc., taip pakeldamas IT studijų populiarumą 8 proc.

Vos ketvirtadalis teisę baigusių studentų dirba pagal specialybę. Tokią statistiką galima grįsti elementariu faktu – panašias studijas renkasi per daug jaunimo, o aukštosios mokyklos tokią galimybę suteikia. Švietimo ir mokslo ministerija dar pernai universitetams pasiūlė taikyti minimalų stojamąjį balą, tačiau siūlymu pasinaudojo ne visos mokymosi įstaigos.

„Neabejoju, kad tarp buvusių Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos mokinių yra profesionalų, uždirbančių daugiau už mane. Visada kartoju mūsų mokiniams – atlyginimas, kurį gausite po mokslų, priklauso nuo paties žmogaus. Pavyzdžiui, esi kirpėjas, bet gerai moki tik barzdą apkirpti – reiškia, iš tos barzdos kirpimo ir teks gyventi. Koks žmogaus indėlis į savo būsimos kvalifikacijos išmanymą, tiek jis ir uždirba“, – sako Valentinas Radavičius, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos direktorius.

Nors daugelis jaunų žmonių pasvajoja apie nuosavą verslą, atrodo, kad pradėti dirbti sau daug paprasčiau ne iš karto po studijų ar juolab – mokyklos, bet truputį vėliau – turinti daugiau patirties, pinigų ir ryšių. Tačiau jaunas amžius verslo pasaulyje turi daugybę pliusų, kuriais tereikia išmokti pasinaudoti. 1. Tai puiki galimybė mokytis Kai bandai kurti savo verslą, įgauni žinių, kurių negautum net geriausioje verslo mokykloje.

Kaip išgyventi iš studentiško biudžeto ir sugyventi su naujais bendrabučio draugais? Į šiuos ir dar daugelį kitų studentams aktualių klausimų nusprendė atsakyti organizacija „ISIC Lietuva“. Ji sukūrė informatyvų ir nemokamą patarimų leidinį „Pirmakursio žinynas“. „Vienas didžiausių studento iššūkių – riboto biudžeto tvarkymas. Studijuojant pajamos dažnai ribotos, o išlaidas tenka smarkiai apkarpyti. Apie santaupas, ko gero, net nėra kalbos.

Ispanų aktorius Antonio Banderas pradėjo drabužių dizaino studijas Londone. Juostos „Zoro“ žvaigždė, neseniai oficialiai išsiskyręs su žmona aktore Melanie Griffith, kovą paskelbė, kad persikelia į Didžiąją Britaniją, kur studijuos drabužių dizainą prestižiniame Šv. Martyno menų ir dizaino universitete Londone. A. Banderas paskelbė apie savo mokslų pradžią tinkle Twitter.com, kuriame išplatintoje nuotraukoje jis nusifotografavo kartu su manekenais.

Privalomu stojantiems į aukštąsias mokyklas tapsiančio matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai vieniems gali tapti tramplinu į valstybės finansuojamą studijų vietą, o kitiems – kliūtimi.

Kaip turėtų būti rotuojami studentai? Kas yra gerai besimokantis studentas? Atsakymus į šiuos klausimus Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jau yra pateikusi, tačiau studentų atstovai kritikuoja ministrės Audronės Pitrėnienės siūlymus ir užsimena Seimui teiksiantys savo pasiūlymus.

Liepos mėnesio pabaigoje pasirašytos sutartys su stojančiuosius pakvietusiomis studijuoti aukštosiomis mokyklomis. Įstojusiųjų rezultatai rodo, jog, nepaisant socialinių mokslų populiarumo sumažėjimo, šiemet šie ir toliau buvo dažniausiai pasirenkami abiturientų. Pastebimas vis didėjantis stojančiųjų susidomėjimas fiziniais, humanitariniais mokslais bei informacinių technologijų studijomis.

 Valstybės lėšomis naujais mokslo metais universitetuose ir kolegijose studijuos apie 15 tūkst. pirmakursių, per 11 tūkst. už mokslą mokės patys, rodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys. Bendrojo priėmimo metu valstybės finansuojamų studijų sutartis pasirašė 13 879 būsimi pirmakursiai, studijų stipendijas gaus 433 šiemet stojusieji.

 Nuo 2015 m. Lietuvos aukštosios mokyklos gali vykdyti mobilumo veiklas su beveik visomis pasaulio šalių aukštosiomis mokyklomis! Be „Erasmus+” programoje dalyvaujančių 28 Europos Sąjungos (ES) šalių, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Turkijos ir Makedonijos, į programą šalių Partnerių statusu įtraukiamos Vakarų Balkanų šalys, Rytų partnerystės šalys, Rusijos Federacija, Pietų Viduržemio šalys, Azijos šalys, Lotynų Amerikos šalys, Pietų Afrikos Respublika, JAV ir Kanada...

Aukštosioms mokykloms, konkuruojant dėl studentų, vis dažniau siūlo naujas ir įmantrias specialybes su skambiais pavadinimais. Universitetai ir kolegijos rengia reklamines kampanijas ir bando prisivilioti kuo daugiau studentų, tačiau ne visuomet tai pavyksta. Švietimo ir mokslo ministerija pateikė sąrašą net vienuolikos aukštųjų mokyklų, kurių studijų programos nesurinko reikiamo studentų skaičiaus, o kai kuriais atvejais nesulaukė nė vieno stojančiojo.

Pretenduojantys į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose jau nuo 2016 be lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos brandos egzaminų turės būti išlaikę ir matematikos valstybinį brandos egzaminą. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino minimalius rodiklius stojantiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas.

Pagrindiniame ture studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose kvietimų negavę ir papildomame priėmime dalyvavę studentai šiandien sužinojo rezultatus. Šiais metais papildomo priėmimo prašymus studijuoti užpildė 6 291 stojantysis. Konkurso sąlygas tenkino 5 886 asmenys. Iš jų 1 333 pagrindiniame priėmime nedalyvavo.

Papildomam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas liko 821 vieta. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, daugiausia - 510 - valstybės finansuojamų vietų liko kolegijose. Iš jų 167 - technologijos mokslo studijų srityje, 103 - biomedicinos mokslų studijų srityje (išskyrus medicinos ir sveikatos krypčių grupę), 92 - verslo ir vadybos krypčių grupėje, 91 - biomedicinos mokslų studijų srities medicinos ir sveikatos krypčių grupėje.

Penktadienį paaiškės, kiek liko laisvų studijų vietų po dviejų pagrindinio priėmimo etapų ir prasidės papildomas priėmimas į likusias vietas. Papildomame priėmime gali dalyvauti ir pagrindiniame priėmime nedalyvavę asmenys. Šiame etape stojantieji registruoja atnaujintus prašymus arba teikia naujus prašymus, jeigu nedalyvavo pagrindiniame priėmime.

Šiandien darbo rinka keičiasi labai greitai ir prieš dešimtmetį vertintos kompetencijos staiga gali būti nereikalingos. Dažnas bando tokiems įvykiams užbėgti už akių ir papildomų profesinių žinių įgauti pats. Lygiai taip pat yra žmonių, kurie patenkinti savo turima profesija, tačiau norėtų žinias plėsti visai kitoje sferoje nei tai darė visą gyvenimą. Tiesa, tokie ieškotojai neiškreipia į universitetus, mat bijo suvaržymų ar iš naujo kartoti dalykus, kuriuos jau mokėsi.

 Valstybės finansuojamą studijų vietą pavyksta gauti ne kiekvienam, tad daugiausia nerimo nauja mokslo metų pradžia sukelia į mokamas vietas įstojusiems studentams. Tačiau jie neturėtų nusiminti ar jaustis pasirašę sau kelių metų nuosprendį. Pagal Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) statistiką, daugiau nei 50 proc. į valstybės nefinansuojamas vietas įstojusių abiturientų anksčiau ar vėliau pereina į nemokamas vietas.

MOSTA atliktas absolventų karjeros stebėsenos tyrimas rodo, kaip siejasi išsilavinimas ir įsidarbinimas. Pavyzdžiui, iš tų absolventų, kurie baigė studijas 2013 metais, praėjus metams po studijų baigimo, 82 procentai bakalauro studijų absolventų ir 88 procentai magistro ir vientisųjų studijų absolventų buvo įsidarbinę. Šis dydis yra aukštesnis nei bendras užimtumo lygis Lietuvoje, kuris 2013 metais siekė 69,66 procento.

 Profesinis mokymas tampa vis populiaresnis tarp jaunimo. Priėmimui į profesines mokyklas įsibėgėjant, mokytis darbo rinkoje paklausaus amato jau pareiškė norą per 8,5 tūkst. moksleivių – sulaukta beveik 800 daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pačiu laiku. „Reaguodama į darbo rinkos poreikius, Švietimo ir mokslo ministerija skatina jaunuolius rinktis profesines mokyklas. Daug investavome į jų infrastruktūrą ir kokybę.

Įdarbinimo specialistai sako, kad pašalpomis kurį laiką tenkintis turės aplinkosaugos, slaugos, socialinio darbo absolventai. Tuo tarpu apskaitininkai, vairuotojai – graibstyte graibstomi. Tiesa, yra ir paradoksų – darbo birža net psichologą samdo, kad save darbo rinkoje surastų jaunimas, mat šimtai jaunuolių, net ir baigę mokslus nežino, kokį darbą norėtų dirbti. Vien Šiaulių darbo biržos duris per birželį – liepą pravėrė daugiau nei pusė tūkstančio mokslus baigusių jaunuolių.

„Deutsche Bundesstiftung Umwelt“ (DBU) – vienas didžiausių Europos fondų, remiantis projektus, skirtus aplinkosaugos technologijų vystymui, moksliniams tyrimams, gamtos ir kultūrinių vertybių išsaugojimui. Šiuo metu fondas teikia stipendiją 6–12 mėnesių stažuotei Vokietijos mokslinių tyrimų centruose ir universitetuose. Fondas taip pat suteikia galimybę gauti finansavimą stažuotėms pramonės įmonėse, ministerijose, įstaigose bei nevyriausybinėse organizacijose.

Jei planuoji studijuoti bet kurioje Europos Sąjungos (ES) šalyje arba Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje, tau nereikia savarankiškai draustis privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), nes tokiu atveju esi draudžiamas valstybės lėšomis. Vienintelis dalykas, kurį tau reikia padaryti – artimiausioje teritorinėje ligonių kasoje susitvarkyti dokumentus.

Liepos 23 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Šiame etape 61 proc. stojančiųjų rinkosi universitetų studijų programas, 39 proc. – kolegijų. Studijuoti valstybės finansuojamose vietose ar su studijų stipendijomis pakviesta 14 516 asmenų, į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 12 443 stojantieji.

Ketvirtadienį stojantiesiems į universitetus ir kolegijas pateikiami kvietimai studijuoti. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti nurodė, kad studijos valstybės finansuojamose vietose ar studijų stipendijos pasiūlytos 14 516 asmenų, o į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 12 443 stojantieji.

Ketvirtadienį stojantieji į universitetus ir kolegijas sulauks kvietimų studijuoti. Bendrajame priėmime dalyvaujantis stojantysis galės gauti vieną kvietimą studijuoti universitete ar kolegijoje: valstybės finansuojamoje, valstybės nefinansuojamoje su studijų stipendija arba valstybės nefinansuojamoje vietoje. Sutartys su pakvietusiomis studijuoti aukštosiomis mokyklomis bus sudaromos nuo penktadienio.

Tarptautiniai projektai, kurie remiasi neformaliuoju ugdymu ir darbu su jaunimu, padeda jauniems žmonėms įsilieti į bendruomenę ar į bendrąją darbo rinką. Tokie projektai ypač naudingi su įvairiais sunkumais susiduriančiam jaunimui. „Turime pasiūlyti naujų dalyvavimo būdų tiems jauniems žmonėms, kurie atskirti nuo bendruomenės ar praradę pasitikėjimą savimi. Jeigu to nepadarysime, jie atras kitų būtų panaudoti energiją, pavyzdžiui, įsitrauks į radikaliuosius judėjimus.

Abiturientai su nerimu laukia stojimų rezultatų ir nekantrauja sužinoti: ar išsipildė jų lūkesčiai, ar įstojo į norimą specialybę. Jau liepos 23 d. iki 15 val. bus paskelbti stojimo rezultatai, tačiau ne visi žino, ką reikės toliau daryti. LAMA BPO atstovė spaudai Aldona Steponavičiūtė pasakoja, kad kiekvienas stojantysis sužinos rezultatus prisijungęs prie savo prašymo LAMA BPO informacinėje sistemoje. Visi stojantieji taip pat gaus pranešimus ir į elektroninį paštą.

Šeštadienį baigiasi prašymų studijuoti registravimas. Norintieji stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas pagrindinio priėmimo prašymus ir reikalingus dokumentus turi pateikti iki 15 valandos. Kaip nurodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, liepos 23 dieną stojantysis galės gauti vieną kvietimą studijuoti universitete ar kolegijoje: valstybės finansuojamoje, valstybės nefinansuojamoje su studijų stipendija arba valstybės nefinansuojamoje vietoje.

 Socialiniai mokslai nebevyrauja abiturientams renkantis studijų kryptis universitetuose, „Žinių radijui“ penktadienį sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas. „Socialiniai mokslai dešimtuke (populiariausių studijų krypčių dešimtuke – red.) prasideda tik nuo ketvirtos pozicijos. Jei mes prieš 5-6 metus turėjome beveik 60 proc. pirmųjų pageidavimų, dabar – 39 proc.

Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra per antrąjį paraiškų teikimo terminą sulaukė rekordinio jų skaičiaus. Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ jaunimo sričiai buvo pateiktos 194 paraiškos. Didžiausias dėmesys projektuose skiriamas asmenų mobilumui mokymosi tikslais – jaunimo mainams: Europos savanorių tarnybai ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumui pateiktos 165 paraiškos.

Įsibėgėjus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas stojantieji laukią atsakymų į svarbiausius klausimus: ar pavyko įstoti į norimą specialybę ir ar gaus valstybės finansuojamą vietą? Stojantieji rezultatus sužinos jau liepos 23 dieną. Tačiau net jeigu lūkesčiai iš karto ir neišsipildytų, dar yra galimybė dalyvauti antrajame ture ir gauti valstybės finansuojamą vietą.