„Tikrai tai nėra viena populiariausių sričių, bet tiek universitetai, tiek studentai to nepropaguoja, nebent priverčia tam tikros aplinkybės“, - apie mokymąsi būnant laisvuoju klausytoju, kalba Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas
Jam pritaria Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas Andrius Uždanavičius, sakydamas, kad mokymosi sistema yra labai formalizuota, o požiūris ateiti į universitetą ir gauti žinių tokiu būdu dar nėra prigijęs.
Vienodų studentų nėra
Anot jo, laisvaisiais klausytojais dažniausiai tampa žmonės, kuriems reikia papildomų kompetencijų arba negalintys diplomo gauti įprastomis studijavimo sąlygomis.
„Dažniausiai, mano nuomone, tai yra žmonės, kurie nenori įstatyti savęs į tam tikrus rėmus, o struktūruotas studijavimas jiems nėra priimtinas, todėl mokosi būtent būdami laisvaisiais klausytojais. Jie mokosi ir renka tas kompetencijas, kurių jiems reikia arba formaliai įstoję ir užsiskaitę dalykus, bei atlikę baigiamąjį darbą įgauna išsilavinimą“, - dėsto VUSA prezidentas.
A. Uždanavičius taip pat papildo, kad kartais būna tokių, kurie nutraukia studijas ir dalį dalykų mėgina išsilaikyti laisvuoju klausytoju, nes nėra skirtumo, ar įstoti į studijų programą ir tai daryti formaliuoju būdu ar mokėti dalimis ir per ilgesnį laiką baigti studijas.
Daugiau laisvės
P. Baltokas pabrėžia, kad tokie studentai sertifikuotų diplomų negauna, tik specialius pažymėjimus, tačiau tokias studijas jie renkasi nes taip yra pigiau ir suteikiama daugiau laisvės.
„Visų pirma, neriboja apibrėžti laiko vienetai. Kitaip tariant nereikia klausytis 30 kreditų per pusmetį. Daug lengviau tokias studijas derinti prie turimų veiklų ir nereikia klausytis dalykų kurių nenorite, taigi renkatės, kas yra naudinga ir aktualu“, - sako jis.
Tiesa, VUSA prezidentas įvardija tam tikras kliūtis renkantis dalykus laisvuoju klausytoju.
„Galima rinktis bet ką, bet yra tam tikri prerekvizitai. Jei norite studijuoti kvantinę mechaniką, tai nepraėjus mechanikos ir diferencialinių lygčių kurso, negalėsite studijuoti, nes nieko nesuprasite. Jei rinkoje esate įgiję šių žinių, tai į šiuos reikalavimus yra žiūrima gana lanksčiai. Taip pat svarbu, kad būtų vietų kurse, nes studentų skaičius auditorijose yra ribotas“, - atskleidžia jis.
Bando prisitaikyti prie darbo stiliaus
A. Uždanavičius, paklaustas, ar universitetai tampa laisvesni kartu su darbo rinka, kur populiarėja laisvai samdomas darbas, atsakė, kad Vakarų Europoje tai yra įprastas dalykas ir ši situacija mažais žingsniais ateina į Lietuvą.
„Tai turėtų populiarėti, nes visa Europa juda link to, o ekspertai kalba apie mokymosi visą gyvenimą svarbą ir galimybę keisti savo profesiją persikvalifikuojant. Universitetai tikrai kuria tiek mokymosi visą gyvenimą programas, tiek atskirus kursus. Lietuvoje šis dalykas stipriai populiarėja, nes universitetams tai atneša tam tikrą finansinę naudą, o žmonėms leidžia persikvalifikuoti stipriai besikeičiančioje darbo rinkoje“, - teigia pašnekovas.
Tuo tarpu P. Baltokas pastebi, kad ši tendencija atsispindi ne tik įprastame švietime, bet jau persimeta ir į internetą. „Lietuvos studijų sistema yra viena nelanksčiausių Europoje ir studijuoti savo pasirinktus, o ne prieš 20 metų nustatytus dalykus yra daug įdomiau. Pasaulyje jau dabar atsiranda tokie žaidėjai kaip atviri elektroniniai kursai „Coursera“ ir veikia laisvojo klausytojo principu“, - sako LSS prezidentas.
