Informacinių technologijų studijos Lietuvoje tampa vis populiaresnės, o jas besirenkantys studentai – vis labiau motyvuoti. Pirmu pasirinkimu įstojusiųjų skaičius išaugo 43 proc., taip pakeldamas IT studijų populiarumą 8 proc.
Pagrindinė to priežastis – geros karjeros perspektyvos. „Investuok Lietuvoje“ skaičiavimais, jau šiandien IT sektoriuje Lietuvoje galėtų būti įdarbinta daugiau nei 500 darbuotojų, o per artimiausius ketverius metus IT specialistų paklausa gali pasiekti 10 tūkst.
Vilioja karjeros perspektyvos
Žvelgiant į Lietuvos darbo rinką ir jos ateities perspektyvas, rinktis IT studijas šiuo metu yra vienas protingiausių sprendimų. Pavyzdžiui, JAV korporacija „CSC“, esanti viena iš 10 didžiausių pasaulyje programinės įrangos ir IT paslaugų teikėjų, 2014 m. prie komandos prisijungti kvietė net 100 naujų narių. „Barclays“ technologijų centras Lietuvoje (BTCL) ir toliau plečiasi bei artimiausiu metu planuoja skelbti dar 200 IT specialistų atranką.
Darbuotojų, turinčių IT žinių, nuolat ieško ir daugybė kitų „Investuok Lietuvoje“ klientų, vis daugiau tarptautinių kompanijų lietuviams siūlo vadovaujančias su IT susijusias pozicijas. Be to, ne viena tarptautinė kompanija savo pažintį su Lietuva pradėjo būtent samdydama nuo darbo vietos nepriklausomus Lietuvos IT specialistus nuotoliniu būdu.
Nenuostabu, kad apie karjeros perspektyvas galvojantys abiturientai tai pastebi. Tačiau norėdami realiai auginti savo, kaip šalies, konkurencingumą, į IT specialybes priimamų studentų skaičių turėtume didinti bent po 50 proc. kelerius metus iš eilės.
Iki 2019 m. reikia 4 tūkst. specialistų
Vertinant dabartinius aukštųjų mokyklų absolventų skaičius, didžiausios darbuotojų pasiūlos ir paklausos žirklės po ketverių metų gali susidaryti būtent IT sektoriuje. „Investuok Lietuvoje“ skaičiavimais, vien šiuo metu Lietuvoje veikiančioms kompanijoms 2019 m. gali trūkti apie 4 tūkst. IT specialistų, o pritraukiant naujus IT sektoriaus investuotojus atitinkamai augtų ir specialistų poreikis. Tiesą sakant, pasaulyje IT specialistų poreikis yra toks didelis, kad Lietuvoje šiame sektoriuje galėtų dirbti kas antras žmogus. Kiek šio globalios IT rinkos pyrago verta atsiriekti, priklauso tik nuo mūsų pačių noro.
2015 m. bendrojo priėmimo duomenys rodo, kad į IT studijas neįstoję abiturientai antru prioritetu dažniausiai rinkosi technologijų mokslų programas. „Investuok Lietuvoje“ skaičiavimais, šių specialistų poreikis ateityje taip pat sparčiai augs, ypač inžinerijos, orlaivių mechanikos, robotikos ir automatikos, biotechnologijų sektoriuose.
Šių sričių studentų karjeros perspektyvas ženkliai padidintų ir užsienio kalbų mokėjimas. Pavyzdžiui, jau šiandien Lietuvoje reikalingi apie pusė tūkstančio vokiečių ar prancūzų kalbas mokančių inžinierių, o Šiaurės šalių kalbų žinojimas net ir filologijos absolventams atveria kelius į gerai apmokamas pozicijas. „Investuok Lietuvoje“ prognozuoja, kad ateityje ši tendencija tik stiprės.
4,5 tūkst. bedarbių
Kitoje šių žirklių pusėje atsiduria socialinių mokslų absolventai. Kad ir kaip bebūtų gaila, kasmet Lietuvos darbo biržoje prisiregistruoja daugiau nei 4,5 tūkst. neradusių darbo absolventų. 3,5 tūkst., arba 73 proc. jų – socialinių mokslų absolventai. Duomenys, kokia dalis jų studijavo valstybės finansuojamose vietose, nėra prieinami, tačiau 4,5 tūkst. Darbo biržoje dažniausiai atsiduriančių specialybių absolventų parengimas mokesčių mokėtojams kainuotų apie 6 mln. eurų. O po dar šiek tiek – bedarbio pašalpoms, profesinio perorientavimo kursams, jaunų bedarbių įdarbinimo subsidijoms.
Jei 6 mln. eurų skirtume vien IT studijoms, už šią sumą kasmet būtų galima priimti 3,3 tūkst. daugiau studentų į valstybės finansuojamas vietas. Tai padidintų studentų priėmimą į IT sritį bent 2,5 karto ir užtikrintų IT sektoriaus augimą: tiek esamų kompanijų plėtrą, tiek naujų tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą bei Lietuvos, kaip regioninio IT rinkos lyderio, pozicijos užsitikrinimą.
Jei dalį skirtume ir kitų rinkoje paklausiausių specialistų – inžinierių, matematikų, biotechnologų – ruošimui, sutaupytume dar daugiau: bedarbio pašalpos ir perkvalifikavimo programos galėtų virsti mokesčiais į valstybės biudžetą bei dirbančių jaunų specialistų įsigyjamomis prekėmis ir paslaugomis.
Bendrojo priėmimo rezultatai rodo, kad abiturientai pradeda suprasti savo perspektyvas ir rinktis racionaliai. Belieka imtis radikalesnių pokyčių valstybei užsakant kokybišką reikalingiausių sričių specialistų ruošimą.
