Švietimo ir mokslo ministerija pateikė sąrašą net vienuolikos aukštųjų mokyklų, kurių studijų programos nesurinko reikiamo studentų skaičiaus, o kai kuriais atvejais nesulaukė nė vieno stojančiojo.
Pirmąją šio vienuoliktuko vietą dalinasi Aleksandro Stulginskio universitetas ir Klaipėdos universitetas, kuriose 7 studijų programos nesulaukė dėmesio iš stojančiųjų.
Aleksandro Stulginskio universitete nei vienas studentas nepanoro stoti į 7 studijų programas: Augalų biologija ir selekcija, Inžinerija ir teisė, Medienos mokslas ir prekyba, Miestų ir rekreacinė miškininkystė, Vandens išteklių inžinerija, Žemės ūkio ekonomika, Žemės ūkio verslo vadyba, o Klaipėdos universitete: į Aplinkos inžinerija, Dailė, Ergoterapija, Kraštovaizdžio architektūra, Socialinis darbas sveikatos priežiūroje, Statinių ir parkų restauravimas, Taikomoji statistika.
Aleksandro Stulginskio universiteto prorektorius Jonas Čaplikas primena, kad kad LABABPO prieš pirmojo etapo rezultatų paskelbimą derina su universitetais, kokias studijų programas toliau leisti ir kokias dėl to, kad nedaug pasirinko studijuoti, uždaryti. Universitetai elgėsi įvairiai: vieni nors gavo tik kelis pakvietimus vis tiek numato tolesnį priėmimą į tas programas, kiti universitetai, kad ir yra pakvietimų tokių programų atsisako.
„Mes galėjom vykdyti priėmimą kaip ir kiti universitetai, bet tokios studijų programos yra nuostolingos. Dabar yra sprengimai, kad kai kurias studijų programas priiminėsime tik kas antrus metus, nes ir ūkiui nėra didelis poreikis.Kitos studijų programos yra reikalingos, tačiau nepatrauklios stojantiesiems, tai tokias studijų programas turime išpopuliarinti tarp stojančiųjų, o kai kurias programas tiesiog išregistruosime“, - teigė J. Čaplikas.
Klaipėdos universiteto docentas Arvidas Masiulis tikina, kad tai nėra jokia naujiena ir tam yra objektyvios priežastys. Šiemet yra paskelbta, kad abiturientų stojančiųjų skaičius sumažėjo 10 proc., tai atitinkamai padaugėjo ir studijų programų, kurios nesurinko pakankamą studijuojančių skaičių.
„Be abejonės, kad imamės veikslų, bet jeigu apskritai nėra jaunimo, tai iš kur paimsi tų studijuojančių. Yra atsisakomos programos, kurios neturi paklausos, bet šiuos sprendimus priima fakultetai, universiteto senatas ir manau, kad bus atitinkami sprendimai“, - įrodinėjo A. Masiulis.
Ministrė: aukštosios mokyklos turi orientuotis į kokybę, o ne kiekybę
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigė, kad aukštosios mokyklos stojantiesiems siūlo didžiulę studijų programų įvairovę, dubliuoja vienos kitas, konkuruoja tarpusavyje. Tai atsisuka prieš pačias auštąsias mokyklas: smulkiose programose sunku užtikrinti aukštą studijų kokybę, pritraukti geriausius dėstytojus ir sudominti abiturientus.
„Auštosios mokyklos turėtų daugiau orientuotis į kokybę, o ne kiekybę. Daugiau studijų programų nereiškia daugiau studentų. Verta stiprinti tai, ką turi geriausio ir išskirtinio, unikalaus, reikalingo darbo rinkai. Būtent šis aspektas labai svarbus. Kol kas aukštosios mokyklos nepakankamai atsižvelgia į verslo, darbo rinkos poreikius. O juk prieš kuriant studijų programą reikėtų žinoti ir esamą tų specialistų situaciją darbo rinkoje, ir apytiksles prognozes – ar baigusieji turės darbo?“, - įrodinėjo ministrė.
A.Pitrėnienė tikina, kad Švietimo ir mokslo ministerija kalbėsis atskirai su kiekviena mokykla dėl jų vykdomų studijų programų tinklo. Studijų programas reikia stambinti, skatinti aukštąsias mokyklas bendradarbiauti rengiant specialistus.
„Rudenį kalbėsimės su Lietuvos universitetų rektorių konferencija ir Lietuvos kolegijų direktoriais dėl studijų programų rentabilumo, minimalių studentų skaičių studijų programose, minimalaus konkursinio balo, programų stambinimo. Tikiuosi, ir pačios aukštosios mokyklos pasidarys išvadas“, - tikino ministrė.
Toliau pateikiame likusias aukštąsias mokyklas ir jų studijų programas, kurių šiais metais nebus:
LCC tarptautiniame universitetas 1 studijų programoje (Evangeliškoji teologija).
Kazimiero Simanavičiaus universitete į 2 studijų programas (Verslo sociologija, Verslo vadyba).
Kauno technologijos universitete į 6 studijų programas (Branduolinė energetika, Duomenų analitika, Kompiuterinė lingvistika, Lyderystė, Sporto inžinerija, Urbanistinė inžinerija).
Lietuvos edukologijos universitete - 3 studijų programose (Istorijos ir anglų kalbos pedagogika, Katalikų tikybos ir istorijos pedagogika, Vokiečių filologija).
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – 1 studijų programoje (muzikologija), Lietuvos sporto universitete – taip pat 1 studijų programoje (Taikomoji fizinė veikla).
Mykolo Romerio universitete – 4 studijų programose (Internetinis valdymas ir komunikacija, Organizacijų vadyba, Socialinė komunikacija ir mediacija, Verslo informatika).
Šiaulių universiteto vykdomos 3 studijų programos nesulaukė nei vieno stojančiojo (Dailė ir dizainas, Estrados menas, Taikomoji dailė ir verslas).
Vilniaus Gedimino technikos universitete nei vieno stojantysis nepanoro studijuoti 5 studijų programose (Įstaigų vadyba, Kokybės inžinerija, Pastatų inžinerinis valdymas, Statybos produktų inžinerija, Technomatematika).
Šešiose kolegijose vykdomos studijų programos nepritraukė nei vieno stojančiojo.
Klaipėdos valstybinėje kolegijoje nei vienas asmuo nepanoro studijuoti 2 programose (Elektroninio verslo vadyba, Žmonių išteklių valdymas).
Marijampolės kolegijoje – 2 programose (Finansai ir ekonomika, Šokio pedagogika).
Panevėžio kolegijoje – 5 programose (Elektroninio verslo technologijos, Finansai, Pramoginė muzika, Reklamos vadyba, Verslo vadyba).
Socialinių mokslų kolegijoje – 3 studijų programose (Energetikos verslas, Tarptautinis marketingas ir ženklodara, Technologijų ir inovacijų valdymas).
Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje - 5 studijų programose (Internetinė televizija ir medijos, Materialiųjų išteklių valdymas, Modernus infrastruktūros valdymas, Tarptautinio verslo teisė, Verslo informacinis valdymas).
Žemaitijos kolegijoje - 3 studijų programose (Įmonių ir įstaigų administravimas, Šokio pedagogika, Turizmo ir laisvalaikio vadyba).
