KT nutarė, kad Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinta finansavimo sistema, kai valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis, prieštarauja Konstitucijai. Kaip teigiama KT nutarime, tokia tvarka prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad nemokamas aukštasis mokslas yra užtikrinamas gerai besimokantiems piliečiams. Anot KT, prie esamo reguliavimo galimos situacijos, kai valstybės finansuojamą vietą išlaikys studentai, kurių mokymosi lygis neatitinka visuotinai pripažįstamo žodžio „geras“ reikšmės.
Kadangi rotaciją aukštosios mokyklos gali vykdyti tik įstatymo nustatyta tvarka, kol Seimas nepriims atitinkamo įstatymo pakeitimo, bet kokia rotacija yra neteisėta ir negali būti vykdoma.
Siūlo žodžio „gerai“ apibrėžimą
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė tv3.lt teigė, jog šiuo metu ŠMM darbo grupės parengtame ir Seime įregistruotame įstatymo projekte siūlo vertinimo skalėje septynetą (iki šiol reiškusį „vidutiniškai“) pervadinti į gerai besimokančios studento pažymį. Ministrės teigimu, būtent 7 ir didesnį vidurkį turintys studentai būtų garantuoti dėl nemokamo mokslo.
„Susitarimas priimtas toks, kad gerai besimokantis tai būtų 7, tai yra toks balas, o po to, jeigu iš valstybės finansuojamų vietų nebėra, tai tada ta vieta pereitų studentams, kurie studijas finansuoja patys. [...] Kodėl 7? Iš tikrųjų, mano manymu, atrodytų, kad galbūt 8 yra lyg ir arčiau „gerai“, bet, matote, čia diskusijos metu buvo susitarta, kad techniškieji mokslai mūsų yra sunkūs ir ten tas 7 tikrai yra galbūt yra gerai, nes visumoje lygis yra žemesnis, o humanitarinės krypties specialybėse, žinoma, kad kai kuriose programose net 9 gali būti gerai dėl to, kad ten lengviau išmokstama“, – komandavo A. Pitrėnienė.
Ministrė teigė, kad darbo grupėje, kuri ruošė naująją studentų rotacijos sistemą, dalyvavo tiek studentų, tiek dėstytojų atstovai. Vis dėlto, A. Pitrėnienė neslėpė, kad studentai gali pateikti ir kitokius siūlymus dėl rotacijos tvarkos. „Tai yra darbo grupės parengtas projektas, bet tai nėra panacėja. Jeigu surasime geresnį sprendimą, matomai Seimas galės tikrai patvirtinti ir kitą sprendimą“, – sakė ŠMM vadovė.
„Lietuvoje dažnai taip atsitinka, beje, kad pradedame šaukti, kad yra negerai, kai jau arėja priėmimas įstatymas Seime, o iki tol nekreipiame dėmesio. Turiu informaciją, kad darbo grupėje buvo visos suinteresuotos grupės pakviestos“, – savo ruožtu pridūrė A. Pitrėnienė.
Dalis studentų – vakuume
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas tv3.lt teigė, jog iki kol nebus priimtas naujas įstatymas, numatantis student rotacijos principus, dalis studentų liks tam tikroje nežinioje.
„Tikiuosi, kad spėsime per šią Seimo rudens sesiją sutvarkyti šią problemą, tai yra surasti modelį, kuris veiks. Problema yra su studentais, kurie turėtų rotuotis už paskutinius metus, nes rotacija vyksta nepriklausomai kas metus. Kitaip tariant, kol kas mes, valstybė, neturime nei tvarkos, nei minčių, kaip elgtis su tais studentais, kurie yra vakuume“, – kalbėjo P. Baltokas.
„Mes manome, kad tiems studentams, kurie pagal senąją tvarką būtų galėję užimti valstybės finansuojamas vietas, bet dėl to, kad įvyko toks teisinis vakuumas, ir to negali padaryti jokiais būdais, nes rotacija nevyksta, jiems reikėtų apmokėti studijų kainą“, – išeitį siūlė studentų atstovas.
P. Baltokas pažymėjo, kad studentai kritikuoja ŠMM siūlymą rotaciją vykdyti, pasitelkus 7, kaip gerai besimokančio studento vidurkį.
„Visi puikiai žino, kad Lietuvoje, deja, bet septynetas ne visur yra lygus tam pačiam septynetui. Tai turbūt būtų ne iki galo teisinga tarp socialinių mokslų, tarp technologinių mokslų. Tas dydis neatitinka esminės normos, kuris turėtų apibrėžti visus vienodai“, – komentavo Lietuvos studentų sąjungos vadovas.
Pašnekovas užsiminė, jog studentai parlamentarams ketina teikti ir savo pasiūlymus dėl rotacijos sistemos keitimo.
„Mes manome, kad atėjo laikas pradėti kalbėtis apie tai, jog gerai besimokantis studentas būtų tas studentas, kuris tam tikru tempu, žingsniu teigiamais pažymiais baigė tam tikrą kiekį numatytų kreditų. Ir tada jau tarp visų gerai besimokančių studentų, kurie atitinka tą kriterijų, tą atitinkamą tempą, ieškoti tų studentų pagal, tarkime, vidurkį, pažymį kažkokį ir jie galėtų pretenduoti į valstybės skiriamus krepšelius. Vidurkis nebereikštų, kad tu esi gerai ar blogai besimokinantis. Ar tu esi gerai, ar blogai besimokinantis, nulemtų tai, kokiu tempu tu studijuoji“, – aiškino P. Baltokas.
