Anksčiau jau buvo skelbta, jog asmenys, pretenduojantys į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, nuo 2016 m. be lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos brandos egzaminų turės būti išlaikę ir matematikos valstybinį brandos egzaminą. Šiuos tris egzaminus reikėtų išlaikyti minimaliu lygiu, tai yra surinkti 16 balų.
Vis dėlto, pasirodo, kad jau nuo 2018 m. abiturientai, norintys valstybės finansuojamose vietose studijuoti socialinius, biomedicinos, fizikos ir technologijų mokslus, matematikos valstybinį brandos egzaminą turės būti išlaikę ne žemesniu kaip pagrindiniu lygiu, t.y., surinkti ne mažiau kaip 36 balus.
Tuo metu analogiška egzaminų kartelė nebus taikoma stojantiems į humanitarinės ir meno bei humanitarinių dalykų pedagogikos srities studijas, tai yra iš lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos brandos egzaminų jiems užteks surinkti tuos pačius 16 balų. Savo ruožtu stojantiems į menus laikyti matematikos egzamino nereikės, užteks išlaikyti tik lietuvių ir literatūros bei užsienio kalbos egzaminus.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė portalui tv3.lt pažymėjo, jog dėl minėtos naujovės dėl skirtingų egzaminų reikalavimų stojantiems buvo nutarta tada, kai ministerijai vadovavo Dainius Pavalkis, o ji pati esą tik nutarė įvesti pereinamąjį 2 metų laikotarpį.
„Mes pasižiūrėję, išstudijavę šių metų situaciją stojimo, su kokiais balais stoja, kaip tai gaunasi, kokie yra mūsų mokinių pasiekimai matematikos srityje, ar tai nepakenks, mes pamatėme, kad rezultatas gali būti labai, labai katastrofiškas, tai yra, kad tas 36 balų barjeras gali iškreipti mūsų mokinių galimybes aukštajame moksle labai ryškiai“, – apie tai, kodėl nutarta 36 balų naujovei įvesti vėliau, kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė.
A. Pitrėnienė teigė mananti, jog idėja įvesti skirtingus reikalavimus egzaminų rezultatams skirtingas mokslo pakraipas besirenkantiems abiturientams yra natūraliai suprantama, tačiau, ministrės manymu, skubėti įgyvendinti minėtą tvarką nereikėtų.
„Matosi aiškiai, kad nepakankami informuota ir nepasiruošta šitam žingsniui. [...] Čia reikalinga labai gili analizė“, – kalbėjo ministrė.
„Jeigu aš stoju į specialybę, kurioje man matematikos ir nereikės, bet aš noriu studijuoti valstybės finansuojamose vietose, aš privalau gauti tuos 36 iš matematikos tam, kad iš viso turėčiau galimybę užsiregistruoti valstybės finansuojamai vietai. O jeigu man to nereikia? Jei aš neskyriau tam dėmesio visos bendrojo ugdymo programos laikotarpiu, nes aš žinojau, kad man tos matematikos nereikės“, – abejonėmis dalijosi A. Pitrėnienė.
Ministrė neslėpė, kad reikalavimas nuo 2018 m. abiturientams, norintiems valstybės finansuojamose vietose studijuoti socialinius, biomedicinos, fizikos ir technologijų mokslus, matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikyti ne žemesniu kaip pagrindiniu lygiu, t.y., surinkti ne mažiau kaip 36 balus, gali būti ir pakeistas.
„Čia jau spręs matomai kitas ministras. [...] Pasižiūrėsime kitų metų rezultatus, išsianalizuosime. Jeigu aš būsiu šitoje kėdėje ir matysiu, kad tikrai dar neužteks pereinamojo laikotarpio, kad nesulaužyti daugumos mūsų mokinių ir jaunimo gyvenimus, galbūt aš dar ir kitą pavasarį pratęsiu pereinamąjį laikotarpį dar metams ar dvejiems“, – aiškino ŠMM vadovė.
Kol kas nepanikuoja
Portalo tv3.lt kalbinta Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė teigė, kad skirtingi matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų reikalavimai abiturientams mokinių vertinami šiuo metu teigiamai.
„Jau kurį laiką kalbame apie tai, kad reikia siekti kokybiško aukštojo mokslo ir to, kad stodami į universitetą moksleiviai būtų gebantys mokytis ir tikrai galėtų pasisemti žinių, tuo labiau, kai kalbama apie valstybės finansuojamas žinias. Taigi, toks pokytis vertinamas labai teigiamai“, – aiškino A. Burneikaitė.
Moksleivių atstovė tikino, jog yra natūralu, kad į tiksliuosius mokslus besitaikantiems mokiniams matematikos egzamino kartelė turėtų būti keliama aukščiau.
„Į tiksliuosius mokslus, kai stoji vienaip ar kitaip matematikos egzaminas yra viena iš sudedamųjų stojamojo egzamino dalių. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar bus minimali riba, ar nebus minimalios ribos, vis tiek matematikos egzamino tiems stojantiesiems reikės.
Taigi, prie ko mes prieiname? Jeigu vienais ar kitais metais nėra pakankamai stiprių kandidatų, kurie stotų, tai reiškia, kad jie su bet kokiomis žiniomis gali gauti valstybės finansuojamą vietą, o tai reikštų, kad į tiksliuosius mokslus leidžiame patekti bet kam, jei nėra pakankamai norinčių. Tokia tvarka nėra logiška, tokia tvarka neužtikrina, kad turėsime kokybiškus specialistus, gebančius dirbti savo srityje. Būtent dėl to tas savotiškas dvigubas standartas iš tikrųjų yra labai logiškas, pateisinamas“, – aiškino A. Burneikaitė.
Moksleivių sąjungos prezidentė akcentavo pastebinti, jog privalomojo matematikos valstybinio egzamino baimė yra nuslūgusi.
„Didelio pokyčio (stojančiųjų į aukštąsias mokyklas rezultatuose – tv3.lt) tikrai nebus, kadangi jau ir dabar didžioji dalis abiturientų laiko matematikos egzaminą, jį sėkmingai išlaiko, toliau mokosi sėkmingai ir nesuka dėl to galvos. Net didžioji dalis tų, kurie dabar skundžiasi, kad bus privalomas matematikos egzaminas, vienaip ar kitaip planavo jį laikyti, o tie, kuriems to tikrai to nereikia, tai yra menų sritis, jie vis tiek jo neturės laikyti, tai kaip ir nėra, kuo skųstis“, – komentavo A. Burneikaitė.
Mokytoja ekspertė: visa tai tik dabar atrodo siaubinga
Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos (LMMA) prezidentės pavaduotoja, matematikos mokytoja ekspertė Marytė Skakauskienė portalui tv3.lt sakė, kad mokytojai ŠMM planuojamas pertvarkas dėl reikalavimų matematikos privalomajam egzaminui stojantiesiems į aukštąsias mokyklas vertina skirtingai, tačiau iš esmės dėl to nesibaimina. Vis dėlto, pasak matematikos mokytojos, daug kas priklauso ne tik nuo mokytojų, bet ir nuo pačių mokinių.
„Vaikų požiūris yra labai įdomus. Jų aspiracijos į ateitį yra labai aukštos, bet labai nesinori dirbti. Mokytis tos motyvacijos tokios aukštos kaip aspiracijos ateityje turėti gerą išsilavinimą ir gerą darbą ne visada yra“, – atkreipė dėmesį M. Skakauskienė.
Mokyta pažymėjo, jog tvarka, kai į tiksliuosius mokslus (valstybės finansuojamas vietas) pretenduojantiems studentams bus taikoma aukštesnė matematikos egzamino kartelė, yra natūraliai suprantama. M. Skakauskienės manymu, 36 balų reikalavimas matematikos egzaminui yra nesunkiai įveikiama riba.
„Jeigu planuoja ateity sieti su aukštuoju mokslu, kuris ne su menais susijęs, tai tiesiog reikia pasirinkti – net jei ir nelabai ta matematika sekasi – bendrąjį kursą, kuris yra ne tokios plačios apimties kaip išplėstinis, ramiai tame kurse lankyti pamokas ir dirbti, kiek reikalaujama pagal programą, ir jokių problemų nebus“, – sakė LMMA narė.
„Aš manyčiau, kad tai susiję su gebėjimu toliau studijuoti. Jeigu renkiesi tiksliuosius mokslus arba gamtos mokslus, kur matematikos kursas, pasirinkus tą programą, yra pakankamai solidus, planuojant tokią specialybę sėkmingai studijuoti, reikalingas ir pasirengimas. Tie 36 balai… Čia dabar tik atrodo, kad toks siaubas, atrodo, kad yra didelis 20 balų skirtumas tarp 16 ir 36, bet turinio prasme tai nėra toks didelis šuolis. Tuos 36 balus gerai mokęsis bendruoju kursu vaikas gali tikrai gauti“, – komentavo M. Skakauskienė.
