Lietuvos personalo atrankos agentūrų atstovės atskleidžia, kad specializacijos sritį keisti tampa vis labiau įprasta. Dažniausiai šiam žingsniui ryžtasi jaunimas, tuo tarpu vyresnieji permainoms nelinkę.
„Greitai besikeičiančiame pasaulyje bei keičiantis verslo poreikiams karjeros kitimas yra natūralus dalykas. Niekada negali žinoti, kokios pozicijos ar specialybės pasidarys patrauklios po kelių metų. Šiuo metu didesnis procentas yra jaunesnio amžiaus kandidatų, kurie drąsiai ryžtasi persiorientuoti karjeroje, brandesnio amžiaus darbuotojai nelinkę kardinaliai keisti darbo pobūdžio ar karjeros“, – situaciją apibūdina „Talent Lab“ direktorė Laura Gylienė.
„Expertus LT“ direktorė Edvina Bėčiuvienė pastebi, kad jaunimas linkęs keisti karjerą, nes būna pasirinkę dėl nežinojimo, tėvų spaudimo ar panašių priežasčių ne tas studijas.
„Dažnai būna baigę ilgai trunkančius mokslus: medicina, teisė. Susivokę, kad tai ne jiems ir išsiaiškinę, kas labiausiai tiktų ir patiktų, rekomenduojame baigti kursus, nueiti į kryptingus seminarus ar netgi stoti iš naujo ir mokytis specialybės, kuri prie širdies. Visgi galėčiau teigti, kad žmonių, norinčių keisti profesiją yra tikrai daug kiti tai daro tikslingai, kiti priversti dėl darbo rinkoje nepaklausios jų turimos profesijos“, – sako E. Bėčiuvienė.
Ji pasakoja, kad iki 2008 metų krizės ypatingai dažnai žmogus, baigęs medicinos ar farmacijos studijas, pasuko vadybiniu keliu, t.y. tapo pardavėju.
„Esame taip pat susidūrę su atvejais, kai asmuo turintis aukštąjį vadybos išsilavinimą baigia, pavyzdžiui, kirpėjų kursus ir dirba kirpykloje bei labai džiaugiasi atradęs save. Taip pat labai įdomus atvejis buvo tuomet, kai žmogus pageidavo laikinai padirbėti bandelių kepėju savaitgaliais, nors užėmė svarbias pareigas rinkodaros srityje“, – patirtimi dalinasi E. Bėčiuvienė.
Populiarėjant IT specialybei, L. Gylienė pastebi, kad žmonės linkę persiorientuoti būtent į šią specialybę. Pasitaiko ir atvejų, kuomet siekiama pakeisti poziciją įmonėje.
„Buvo atvejis, kai iš pardavimo vadybininko kandidatas perėjo dirbti į IT specialisto poziciją. Kandidatui reikėjo išmokti įmonės atstovaujamus produktus, suprasti sistemas bei baigti specialius kursus. Tai yra vienas iš pavyzdžių, jog reikia norėti ir įsivertinti ką sugebate geriausiai“, – sako L. Gylienė.
Nuo ko pradėti?
„Expertus Lt“ direktorė teigia, kad persikvalifikavimo sunkumas priklauso nuo žmogaus motyvacijos bei noro. Jei žmogus siekia to, ko nori ir kam yra gabus bei sutvertas – virsmas smagus, įdomus ir lengvas. Tačiau jei reikia persikvalifikuoti darbui , kuris ne prie širdies, žmogui sunku priimti naujoves – sekasi sunkiai. Tokiais atvejais dažniau pasirenkamas bedarbio statusas.
Kiekvieno žmogaus pirmieji žingsniai yra individualūs. Vieni gali sugalvoti mesti darbą ir iš karto susirasti darbą naujoje srityje, daug priklauso nuo keičiamos profesijos. Tačiau išskiriami keli pagrindiniai žingsniai.
Direktorės pažymi, kad pirmasis žingsnis turi būti apsisprendimas, t.y. žinojimas ką nori veikti ir ar ta veikla teiks pasitenkinimą darbu. Dėl to gali padėti apsispręsti karjeros konsultantai, draugai, įvairūs saviugdos seminarai.
Antruoju žingsniu dera užduoti sau klausimą – ar esate kompetentingas būtent tai sričiai? L. Gylienė sako, jei atsakymas neigiamas, turėtumėte susidaryti veiksmų planą, kaip pasiekti pokyčių karjeroje. E. Bėčiuvienė prideda, kad šiuo žingsniu taip pat reikėtų susirinkti informaciją, kur galima gauti teorinių bei praktinių žinių apie svajojamą specialybę.
Tuomet žengiamas trečias žingsnis – mokslai.
„Galbūt visai būtų smagu vėl iš naujo studijuoti universitete ar kolegijoje? Mokslai neturi turėti ribų. Jei universitetas ar kolegija jums atrodo per ilgas procesas, pasidomėkite įvairiais kursais, kompetencijų kėlimo seminarais ar konsultacijomis, kaip pakeisti karjerą“, – komentuoja L. Gylienė.
Ketvirtuoju žingsniu E. Bėčiuvienė įvardija praktiką ar stažuotę. Jos metu galima pamatyti ar tikrai žengtas teisingas žingsnis, ar esi tinkamas naujam darbui ir, ar iš tiesų būsi šia karjera patenkintas.
Po savęs pasitikrinimo praktikos metu, imamasi darbo.
Svarbiausia visų žingsnių metu viską racionaliai apgalvoti ir turėti artimų žmonių palaikymą.
Darbdaviai žiūri geranoriškai
Pasak eksperčių, kadangi šiuo metu Lietuvoje jaučiamas darbuotojų trūkumas, darbdaviai linkę geranoriškai priimti tuos, kurie pretenduoja ne į savo pirminę specialybę
„Darbdaviai didesnį dėmesį atkreipia į kandidato asmenines savybes, motyvaciją bei ateities lūkesčius. Jie yra linkę investuoti ir augintis specialistus, todėl svarbus abipusis noras augti kartu. Mūsų klientai nebijo rizikuoti ir priimti kandidatų turinčių kitokį išsilavinimą ar kitokią patirtį. Jiems svarbus požiūris bei interesų sutapimas“, – pasakoja „Talent Lab“ direktorė L. Gylienė.
„Expertus LT“ direktorė E. Bėčiuvienė įsitikinusi, kad svarbiausia, jog darbuotojas būtų darbštus ir lojalus.
„Šiais laikais darbdaviai privalo būti lankstūs ir matydami, kad kandidatas potencialiai tinkamas vienam ar kitam darbui – patys apmokyti darbo vietoje. Taigi išsilavinimas, kai jau yra darbinė patirtis, kita nei baigti mokslai, įtakos praktiškai neturi“, – sako ji.
Šiuo metu Lietuvoje daugiau nei 167 tūkstančiai bedarbių. Per 2016 metus numatoma įregistruoti 259 tūkst. bedarbių – vidutiniškai po 20–21 tūkst. bedarbių per mėnesį – tai yra 3–4 proc. mažiau nei 2015 metais. Prognozuojama, kad šiais metais nedarbo lygis šalyje kris sparčiau nei vidutiniškai ES ir bus 0,6 proc. punktais mažesnis nei ES vidurkis.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, didžiausios įsidarbinimo galimybės skelbiamos reklamos ir rinkodaros specialistams, informacinių technologijų specialistams, pardavimo specialistams, gydytojams, slaugos specialistams.
Mažiausios įsidarbinimo galimybės prognozuojamos apskaitos ir buhalterijos tarnautojams, administracijos ir vykdomiesiems sekretoriams, teisininkams, mokytojams ir ekonomistams.
