Pasak LAMA BPO tarybos prezidento Prano Žiliuko, pirmiausia renkantis aukštąją mokyklą labai svarbu peržvelgti oficialiąją informaciją, kurią skelbia universitetas.Taip pat, pasinaudoti konsultacijų galimybe, kurios vyksta per įvairius renginius bei studijų muges. Tuomet, jei dar kyla klausimų ar neaiškumų galima nepabijoti ir nuvykti pasidairyti gyvai, nes tokiu būdu lengva pajusti tam tikrą aurą, institucijos klimatą.
Privatus ar valstybinis universitetas?
,,Visos privačios aukštosios mokyklos siūlo beveik tik socialinių mokslų studijų srities programas. Tokioms specialybėms užtikrinti pakanka kompiuterių ir auditorijų. Privačių mokyklų pliusas – šeimyniškesnis klimatas, mažesnės grupės ir grįžtamuoju ryšiu paremtas bendravimas su dėstytojais.
Kalbant apie tiksliuosius mokslus, be abejonės, kuo didesnė mokykla – tuo geriau. Šioje mokslų srityje labai svarbu sudarytos geros sąlygos, o kuo stambesnė mokykla, tuo didesnis ir finansavimas. Kad būtų galima kažko pasiekti ir išmokti svarbu aukšto lygio laboratorijos”, – kalbėjo Pranas Žiliukas.
Su kuo pasitarti?
Žilvinas Martinaitis, ,,Visionary Analytics’’ vadovas, pirmiausia ragintų vadovautis savo protu, tačiau pabrėžia, kad tėvai gali suteikti vertingų patarimų ir jie greičiausiai žino, kas geriau, nei, tarkime, draugai. Visgi, esant informacijos pertekliui, daugiausiai laiko reikėtų praleisti internete peržvelgiant universitetuose siūlomų studijų programų aprašus. Be to, įvairių tyrimų rezultatų galima rasti ir Mokslo studijų ir stebėsenos darbo centro (MOSTA) bei Studijų kokybės vertinimo centro tinklapiuose. Kadangi studijų pasirinkimo žingsnis svarbus ne tik abiturientams, bet ir jų tėvams, į informacijos rinkimo ir apdorojimo procesą turėtų įsitraukti visa šeima.
Koks būtų didžiausias patarimas skaitant studijų programas?
,,Nereiktų užkibti už patraukliai suformuluoto programos pavadinimo. Mano nuomone, studijų programos marketinginis patrauklumas dažnai yra atvirkščiai proporcingas įgyjamų žinių ir kompetencijų kokybei. Patrauklumas ar studijų programos aprašo skambesys neturėtų tapti lemiamu kriterijumi’’, – teigia Žilvinas Martinaitis.
Populiarūs reitingai
,,Reitingavimas gali būti tik vienas iš šaltinių, nes mūsų aukštosios mokyklos labiau specializuotos, o kai daromas reitingas – į tai neatsižvelgiama. Visos aukštosios mokyklos reitinguojamos pagal bendrus rodiklius. Išties reiktų žvelgti, kurioje konkrečiai studijų programoje stipri aukštoji mokykla, nes galbūt universitetas geras, bet pasirinkta programa paprastesnė,” – Žilvinas Martinaitis.
Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad svarbu informaciją susirinkti iš keleto šaltinių ir ją kritiškai įvertinti. Šiuo atveju MOSTA pateikia rodiklius kokį darbo užmokestį gauna įvairių studijų krypčių absolventai.
Visgi, svarbu pastebėti ir tai, kad dažnai daugiau uždirba gabesni žmonės – tie kurie labiau stengiasi. Tad gali būti taip, kad baigę populiarias studijų programas uždirba nebūtinai dėl to, kad studijos buvo labai geros, o dėl to, kad ten įstoja gabesni, didesnė motyvaciją turintys, darbštesni žmonės. Dėl tų pačių priežasčių jiems pabaigus ir darbo rinkoje geriau sekasi.
Jei nepasisekė su egzaminais
,,Abiturientams siūlyčiau neskubėti gyventi ir sekti savo svajone – tikrai nereikia stoti bet kur. Jei egzaminus abiturientas išlaikė blogai, juos galima perlaikyti kitais metais, surinkti aukštesnius balus, labiau pasistengti. Tikrai nerekomenduoju aukštojo mokslo siekti bet kokia kaina – stoti tik tam, kad įgyti diplomą, nes tokiu atveju dažnai prarandami net 4 gyvenimo metai”, – pabrėžė Žilvinas Martinaitis.
LAMA BPO tarybos prezidentas Pranas Žiliukas pastebi, kad ir šiemet virš 1000 asmenų perlaiko brandos egzaminus tam, kad įgiję aukštesnį stojamąjį balą galėtų patekti būtent į savo norimą specialybę.
Parengė: Monika Petravičiūtė
