Svarbiausia atsikratyti stereotipų
Lietuvos statistikos departamento duomenimis šiuo metu iš visų besimokančių tiksliuosius mokslus vos 10 proc. sudaro merginos. Lietuvoje esant 15 tūkst. darbuotojų stygiui šioje srityje kyla klausimas: kodėl tiek mažai merginų renkasi šią specialybę?
Docentė pabrėžia, kad vis dar gaji nuostata, jog tikslieji moklsai skirti labiau vyrams, o ne moterims. Šį požiūrį formuoja visa socialinė aplinka – draugai, žiniasklaida ir netgi šeima. Tiksliųjų mokslų profesijos pristatomos kaip nuobodžios ir sausos, tačiau pašnekovė norėtų pabrėžti, kad realybė visai kitokia.
,,Įgijus informatiko specialybę kiekviena mergina gali gerai uždirbti, turėti kūrybingą darbą ir būti lygiaverte komandos nare su vaikinais. Išties atsiveria fantastiškos erdvės atrasti save ir visai nebūtina dirbti koduotuoju – galima rinktis testuotojo, analitiko ar netgi vadybininko darbą, kuomet reikia surasti bendrą kalbą tarp užsakovo ir programuotojų komandos,” – apie IT specialybės perspektyvas pasakoja D. Rutkauskienė.
Nuo šių metų privalomas matematikos egzaminas – į naudą
Šiais metais visi norintieji patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą turės laikyti matematikos egzaminą. Pašnekovės nuomone būtent matematika atveria didžiules erdves karjerai, tad gilinimuisi į ją svarbu laiko skirti dar mokykloje. ,,Tikrai būtų klaidinga dabartiniams dvyliktokams staiga siūlyti eiti mokytis technologijas, jei matematikoje nėra bent minimalių pagrindų. Tokiu atveju, kažin ar pavyks tapti geru specialistu”, – tvirtina pašnekovė.
Ar tikslieji mokslai tik gabiems?
,,Įdedant truputėlį pastangų visos disciplinos yra įveikiamos. Juolab dabar, kada gyvename skaitmeniniame amžiuje lengvai galima rasti daug matematikos mokymuisi skirtų programėlių. Per įvairius žaidimus šis mokslas tikrai gali sudominti ir įtraukti. Programėlių yra ne tik penktokams, bet ir vyresniems. Prie to prisideda ir universitetai – KTU matematikos dėstytojai yra paruošę daug įrašų, kur moksleiviai gali tiesiog pasižiūrėti vieno ar kito veiksmo atlikimą, pavyzdžiui dviejų matricų sudauginimą. Tokiu būdu galima savarankiškai, savo ritmu mokytis ir tampa visai nesvarbu greičiau ar lėčiau žmogus mąsto. Svarbu, kad pagal savo tempą galima žiūrėti tiek kartų kiek reikia – tol kol pavyks suprasti”, – sako D. Rutkauskienė.
Tėveliams reiktų dažniau ,,investuoti’’
Tėvai dažnai dalina patarimus abiturientams renkantis studijų programą, tačiau iki tol vaiko mokslams dėmesio skiria nedaug. Pasak pašnekovės, labai svarbu vaiką pabandyti nukreipti ir sudominti tiksliaisiais mokslais dar 5-7 klasėje. Tuomet bus laiko ir sukaupti reikiamą žinių bagažą, ir suprasti ar ši specialybė gali tapti pragyvenimo šaltiniu.
,,Kol dar moksleiviai mokosi tėveliai nelabai kišasi – jie tiesiog stengiasi, kad vaikas namo parsineštų gerus pažymius. Tačiau norint ,,pasimatuoti’’ tiksliųjų mokslų specialybes, daugiau dėmesio reikėtų skirti neformalaus mokymo būreliams. Pažiūrėjus į neformalaus švietimo krepšelius matome, kad labai daug vaikų pasirenka sportą ir šokius – kas yra puiku, tačiau bent šiek tiek laiko galėtų būti skiriama ir tiksliesiems mokslams. Tuo pačiu ir tėvams reikia suprasti, kad investicijos į tokias žinias greit atsiperka. Paprastas pavyzdys – jau pirmame kurse studentai, kurie mokosi KTU turi galimybę kažkurią etato dalį dirbti ir užsidirbti, o programuotojo atlyginimai neretai lenkia ir docentų algas”, – pastebi D. Rutkauskienė.
Parengė: Monika Petravičiūtė
