Numatant ir rengiantis atliepti ateities kartų poreikius ir šalies darbo rinką, būsimiesiems pedagogams Lietuvoje jau pernai buvo pasiūlyta unikali, į pasaulines mokymo tendencijas orientuota integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijų programa. Pasak Šiaulių universiteto docentės dr. Violetos Šlekienės, tokių studijų programų nevykdo jokia kita šalies aukštoji mokykla, o pagal naująją programą rengiamų specialistų poreikis Lietuvoje tik didės.
Mokinio gabumus atskleis integruotas požiūris
Pasak dr. V. Šlekienės, kadangi tampame vis greitesni, daugiafunkcionalesni, t. y. pasitelkiame naujausią techninę įrangą, įrankius ir komunikacijos metodus, šiandienos mokiniams turime skiepyti ir holistinį pasaulio suvokimą. Štai pavyzdžiui, užsienio šalyse, ypač Skandinavijoje, jau seniai vaikai mokomi pagal pažangiausią tarpdisciplininę mokymo(si) koncepciją. Pastaroji išsiskiria tuo, jog mokomieji dalykai yra dėstomi integruotai kaip visuma, o ne atsieti vienas nuo kito.
„Integruotas tarpdalykinis mokymas leidžia išskirti mokinio asmeninius polinkius neapeinant konkrečių mokslo sričių, pvz., matematikos ar chemijos. Individualaus mąstymo būdo nepaisymas šiandien yra laikomas tokia pat klaida kaip ir griežtas mokinių dalijimas į vadinamuosius tiksliukus ir humanitarus, – sakė dr. V. Šlekienė. – Ir nors pirmose klasėse mokiniai dar neturi jokio supratimo, kuriai iš šių kategorijų jie turėtų priklausyti, mokyklose neretai skiepijamas nepalankumas vienai ar kitai žinių sričiai.“
Pasak jos, tai, kad daugumai mokinių humanitarinių mokslų dalykai kelia didesnį susidomėjimą nei tikslieji mokslai, dar nereiškia, jog reikia pamiršti antruosius. Priešingai, siekiant išsiaiškinti mokinio poreikius ir gabumus, kur kas tikslingiau galvoti, kaip ir vienus, ir kitus pateikti kuo patraukliau ir kompleksiškai.
„Kietųjų“ pedagogų ženkliai mažės
Šiaulių universiteto docentė pastebi, jog tol, kol švietimo sistemos požiūriu būsime nutolę nuo itin pažengusių skandinavų, kietaisiais vadinami gamtos ir tikslieji mokslai, tokie kaip fizika, chemija ar biologija, ne tik kad toliau moksleiviams bus nepatrauklūs, bet greitu metu pristigs ir šios srities edukologijos specialistų.
„Remiantis Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centro duomenimis, vidutinis Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis šiandien siekia 48 metus, o tarp pedagogines studijas besirenkančių jaunuolių populiariausios yra ikimokyklinio ir pradinio ugdymo bei kūno kultūros pedagogikos studijų programos. Tuo tarpu per pastaruosius kelerius metus fizikos ir chemijos mokytojus rengiančių programų nepasirinko nė vienas žmogus. Lyg to būtų maža, prognozuojama, kad jau nuo 2018–2020 m. Lietuvoje pritrūks fizikos mokytojų, chemijos ir kt. šios srities pedagogų“, – kalbėjo dr. V. Šlekienė.
Ne mažiau, aktualu ir tai, kad iki šiol Lietuvos mokyklose integruoti gamtos mokslai (gamtos pažinimas) buvo dėstomi 5–6 klasių moksleiviams, tačiau artimiausiu metu atskirų fizikos, chemijos, biologijos ir geografijos disciplinų moksleivius planuojama mokyti integruotai ir 7–8 klasėse.
Pagreitį davė švietimo aktualijos
Tuo tarpu Šiaulių universitete šiandien siūloma unikali integruotų gamtos mokslų pedagogikos bakalauro studijų programa yra tiesiogiai orientuota tiek į Lietuvos, tiek į pasaulio švietimo sistemos aktualijas. „Gamtos mokslų integravimas pamažu tampa viena iš prioritetinių mūsų šalies švietimo sričių, o šios studijų programos sukūrimas kartu yra ir neabejotinai tvirtas pagrindas pasaulyje pripažintai integruoto ugdymo koncepcijai plėtoti“, – pasakojo Integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijų programos komiteto pirmininkė dr. V. Šlekienė.
Ši koncepcija, dar geriau žinoma STEAM vardu, apima ne tik gamtos mokslus, bet ir technologijų, inžinerijos ir matematikos disciplinas bei menų ir dizaino kryptį. O štai Šiaulių mieste planuojamas įkurti Šiaulių apskrities atviros prieigos STEAM centras taps potencialia mokslo baze būsimiesiems integruotų gamtos mokslų pedagogikos specialistams ugdyti.
Rimti varžovai vieno dalyko specialistams
Lietuvoje atitikmens neturinti, naujoji integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijų programa skirta ruošti specialistus, kurie nori įgyti fizikos, biologijos, chemijos ir pedagogikos mokslo žinių. Taip pat ugdyti ir kitas ateities pedagogams būtinas kompetencijas, tokias kaip holistinis mąstymas, mokinių skirtybių ir galimybių pažinimas, išmanus žinių perteikimas ir motyvavimas ir kt.
„Šią studijų programą baigę absolventai bus pasirengę dirbti pedagogais ir gebės organizuoti integruotą gamtos mokslų ugdymo procesą. Kitaip tariant, jau mokykloje galės ugdyti gamtos mokslų specialistus, kurių jau dabar trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, – sakė dr. V. Šlekienė. – Taip pat tokią specialybę įgiję absolventai dėl integruotos prieigos turės išskirtines kompetencijas formuoti nuostatas, supratimą apie galimus gyvenimo pokyčius ateityje, t. y. priimti visuomenei aktualius žmogaus ir jį supančios aplinkos santykių bei problemų sprendimus.“
Vienintelio Šiaurės Lietuvoje universiteto docentė pastebi, jog integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijos konkurencingos ir ekonomine prasme. Mat, šios srities specialistai, palyginti su kitomis pedagogikos sritimis, galės užsitikrinti kur kas stabilesnes pajamas. „Akivaizdu, jog Lietuvos mokyklose, ypač regionuose, vis labiau stinga gamtos mokslų pedagogų. O štai naujosios specialybės edukologai, puikiai išmanydami gamtos mokslų disciplinas, pragyvenimo šaltinį galės užsitikrinti mokyklose dėstydami net kelis mokomuosius dalykus“, – pranašumus vardijo dr. V. Šlekienė.
