Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS nurodė, kad šiemet elektronikos inžinerijos studijas pasirinko 453, pernai – 432 studentai, dalies studentų mokslą kompensuoja valstybė.
„Siekiant paskatinti stojančiuosius rinktis tokias specialybes, kurios labai svarbios valstybei ir darbo rinkai, šiemet neribotas priėmimas į prioritetinėmis laikomas studijų kryptis, tarp jų ir inžineriją. Jas pasirinkę įstojusieji, atitikę stojimo į valstybės finansuojamas vietas reikalavimus, gali studijuoti nemokamai“, – teigiama ministerijos komentare.
Darbo rinkos ekspertas, „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas sako, šiemet, palyginti su praėjusiais metais, susidomėjusių elektronikos inžinerijos studijomis daugėja.
„Stojimų rezultatai, bent Kauno technologijų universitete šiemet, palyginus su pernai, išaugo 30 procentų“, – BNS teigė A. Francas.
Anot jo, prie to prisidėjo didelį darbuotojų trūkumą patiriančios užsienio bendrovės, įsikūrusios Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), – jos prisijungė prie tiksliųjų mokslų studijų populiarinimo kampanijos „Ateitis – elektronikams“.
„Mes pamatėme, kad tų specialistų nėra tiek daug paruošta, koks jų poreikis bus per ateinančius penkerius metus. Niekas nieko nedarė, tik atėmė vienas iš kito žmones. Taip toli nenuvažiuosi, tikslas yra padidinti tą talentų baseiną, kad jų būtų daugiau. Tai vienintelis kelias buvo visus kartu susodinti, ir konkurentus tiesioginius, švietimo įstaigas“, – sakė A. Francas.
„Kai prisidėjo penkios didžiosios elektronikos kompanijos, tai iš to bendradarbiavimo gavosi, kad mes tris metus šį projektą vykdome su tikslu didinti tą studentų skaičių ir jis po truputį auga“, – pridūrė jis.
Pernai Kauno LEZ veikiančios elektronikos gamybos įmonės, įvertinusios plėtros planus ir globalias tendencijas, paskelbė, kad per penkerius metus vien Kaune bus sukurta apie 2 tūkst. naujų darbo vietų elektronikos inžinerijos specialistams.
Įmonės skelbė, kad Lietuvoje šių inžinierių yra keturis kartus mažiau nei jų reikia, todėl prie kritinės ribos priartėjęs specialistų trūkumas gali nulemti užsienio bendrovių plėtros bei investicijų planus.
A. Franco manymu, toks verslo, mokslo ir valdžios bendradarbiavimas yra efektyviausias būdas skatinti elektronikos inžinerijos studijas.
„Tai reiškia, kad reikalingas labai tikslingas darbas verslo, mokslo ir valstybės kartu tose srityse, kurios valstybei reikalingos ir ypatingai, kai kalbama apie inžinerines specialybes, tai susiję su tiesioginėmis užsienio investicijomis, kuriamomis naujomis darbo vietomis, kurios dažnai yra gerai apmokamos. Taip pat – su švietimu ir profesiniu orientavimu jaunimo“, – kalbėjo A. Francas.
Iš Kauno LEZ veikiančių įmonių elektronikos inžinierijos specialistams darbą siūlo ir didieji investuotojai, tarp kurių – Vokietijos kapitalo „Hella Lithuania“ ir „Continental Automotive Lithuania“, Norvegijos elektroninės įrangos ir kabelių pynių gamybos įmonė „Kitron“, taip pat JAV bendrovė „Littelfuse“, Lietuvos „Teltonika Networks“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, elektronikos inžinerijos krypties studijas Lietuvoje siūlo Kauno technikos, Vilniaus Gedimino technikos, Vilniaus universitetai, Vilniaus ir Kauno technikos, Vilniaus technologijų ir dizaino, Utenos, Šiaulių valstybinė ir Panevėžio kolegijos – pastaroji taip pat rengia trumposios pakopos elektronikos inžinerijos studijas.
