Renkantis profesiją, geriausiai patarti moksleiviams galėtų juos dominančioje srityje dirbantys žmonės. Galimybė praleisti darbo dieną su specialistu – vertingiausias profesijos pažinimo būdas –atskleidė profesinės savanorystės projekto „Kam to reikia?!“ inicijuota apklausa, atlikta naudojantis tarptautine mobiliąja programėle išmaniesiems telefonams „Omnitel Trends“.
Net du trečdaliai apklausos dalyvių įsitikinę, jog renkantis profesiją moksleiviams svarbiausi darbo patirties turinčių specialistų praktiniai patarimai. 7 iš 10 respondentai norėtų pamatyti, ką ir kaip dirba konkrečios profesijos žmogus, beveik kas ketvirtas mano, kad pakaktų pokalbio su srities atstovu.
„Dažnai moksleiviai tik teoriškai įsivaizduoja, o neretai ir idealizuoja, ką atlieka vienos ar kitos profesijos atstovas. Galimybė pabendrauti su specialistu, stebėti jo darbo dieną ar netgi pamėginti atlikti kelias užduotis padėtų mokiniui išsiaiškinti, ar dominanti sritis atitinka jo lūkesčius. Tai pagelbėtų priimant teisingą sprendimą dėl ateities profesijos“, – sako vienos iš projekto „Kam to reikia?!“ iniciatorių – telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ socialinės atsakomybės ir paramos projektų vadovė Rasa Petruškevičiūtė.
Tėvai ir mokytojai linkę vadovautis stereotipais
Beveik kas antras respondentas mano, kad mokiniai turėtų priimti sprendimą patys arba pasitarę su tėvais. Mokytojų patarimus labiausiai vertintų trečdalis atsakiusiųjų.
Pasak ISM Karjeros centro vadovės Gintarės Aldonytės, tėvų ir mokytojų patarimai yra tikrai svarbūs ir vertingi, tačiau praktiko profesionalo konsultacija čia taip pat būtų naudinga: „Rinkdamiesi profesiją moksleiviai patiria nemažą spaudimą. Teisingai pasirinkti iš pirmo karto, su niekuo nepasikonsultavus, tikrai sunku. Tėvai ir mokytojai gali padėti priimti sprendimą, tačiau neretai jie vadovaujasi stereotipais bei vyraujančiu vienos ar kitos profesijos įvaizdžiu rinkoje. Alternatyvų, kurias mokyklos abiturientas gali rinktis, ratas yra tikrai labai didelis, todėl būtų sunku tikėtis, kad jas visas gerai žinos mokytojai ar tėveliai.“
Mažiausiai (5 proc.) apklausos dalyvių mano, kad geriausiai apsispręsti dėl profesijos pasirinkimo padėtų internete rasta informacija. Ekspertė G. Aldonytė sako, kad informacijos rinkimas vertingas pradiniame etape, kai moksleiviai domisi visomis profesijomis ir ieško sau tinkamos. Dabar populiaru atlikti asmenybės ar profesijos pasirinkimo testus, kurie padėtų mokiniui įsivardinti patinkančias sritis, bet tokie testai nepateikia vieno teisingo atsakymo, ir tuo labiau – neparodo būsimos profesijos specifikos.
Kada tinkamiausias laikas planuoti ateitį?
Mąstyti apie savo būsimą profesiją moksleiviai turėtų pradėti dar mokykloje. Taip mano du trečdaliai apklausos dalyvių. Kas dešimtas respondentas tai darytų tik studijuodamas arba išvis neplanuotų profesijos pasirinkimo, nes viskas turi vykti savaime.
G. Aldonytė pataria kuo anksčiau pradėti mąstyti apie norimą profesiją: „Nėra atsakymo, kelintoje klasėje reikėtų pradėti galvoti apie specialybę, tačiau renkantis mokykloje profilį verta sąmoningai pagalvoti apie ateities planus ir kas iš tiesų domina, nes vieną dieną iškils klausimas, kaip aš čia atsiradau ir kodėl. Pasirenkant profesiją spontaniškai, mažėja tikimybė, kad karjera bus sėkminga.“
Iš apklausoje dalyvavusių 439 respondentų virš 90 proc. šiuo metu jau baigę mokyklą. Nors 8 iš 10 jau mokykloje žinojo, ką norėtų veikti baigę mokslus, vis dėlto mažiau nei pusė jų dirba pagal įgytą specialybę.
Sužinoti apie dominančią darbo sritį iš pirmųjų lūpų ar praleisti darbo dieną su specialistu moksleiviai gali dalyvaudami projekto „Kam to reikia?!“ gyvosios teorijos pamokose. Jose skirtingų profesijų atstovai praktiniais pavyzdžiais aiškina, kaip mokykloje įgyjamos žinios praverčia realiame gyvenime, pasakoja apie savo darbus bei dalija moksleiviams patarimus, kaip pasirinkti specialybę. Daugiau informacijos apie šias pamokas – svetainėje www.kamtoreikia.lt.
