sovietų sąjunga

Kaunietis Mindaugas Žemaitis apie Černobylio atominės elektrinės avariją sužinojo Maskvoje. Ten, ypatingo slaptumo sovietų kariuomenės padalinyje „Slaptasis vyriausybinis ryšys“, devyniolikmetis jaunuolis atliko būtinąją karinę tarnybą. Seržantas, šifravimo specialistas M. Žemaitis buvo vienas pirmųjų, sužinojusių apie avariją Černobylyje. „Balandžio 26-osios naktį budėjau štabe. Kaip visada, snaudėme.

Sovietų Sąjunga visada pasižymėjo galingu propagandos mechanizmu. Viena iš šio mechanizmo dalių buvo propagandiniai plakatai. Amžiuje be interneto būtent plakatai neretai tapdavo veiksmingiausia propagandos priemone.

Paaiškėjo, kad Josifas Stalinas siekė nužudyti Jungtinių Valstijų simboliu tapusį Johną Wayne'ą. Šiai užduočiai įvykdyti Stalinas į Holivudą išsiuntė du NKVD agentus, rašoma „ABC“. Praėjusio amžiaus penkto dešimtmečio pabaigoje iš tarptautinės konferencijos Niujorke sugrįžęs sovietų kino režisierius Sergejus Gerasimovas papasakojo Stalinui apie kaubojų, JAV iškėlusį antikomunistinę vėliavą. J. Wayne'as tapo tikru amerikietiškų vertybių simboliu ir tapo JAV idealų asociacijos išsaugojimo lyderiu.

Priartėjus eilinėms 1917 metų bolševikų perversmo vado Vladimiro Lenino gimimo metinėms, kaip paprastai, Rusijoje vėl aiškinamasi, ar jis turi būti palaidotas. Dabar 56 proc. šalies gyventojų mano, kad „pasaulio proletariato vadas“ turi būti palaidotas. Per pastaruosius 6 metus taip manančiųjų padaugėjo 10 procentų. Nuosekliai mažėja manančių, kad Lenino mumija ir toliau turi būti palikta mauzoliejuje prie Kremliaus sienos, ir dabar tokių yra 28 proc.

1940 metais Katynėje nužudytų Lenkijos karininkų giminaičiai sieks, kad Rusija atnaujintų šio nusikaltimo tyrimą, pareiškė advokatas. „Katynės šeimų asociacijai“ atstovaujantis advokatas Ireniuszas Kaminskis sakė, kad ketinama kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiąją kolegiją. Pasak teisininko, ieškovus EŽTT sprendimas patenkina tik iš dalies.

1940 metais Katynėje sovietų įvykdytos Lenkijos karininkų žudynės yra karo nusikaltimas, pirmadienį paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Tačiau jis nepareikalavo, kad Rusija atliktų naują tų įvykių tyrimą, praneša BBC.

1986-ųjų balandžio 25 dieną 1 val. 23 min. Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje nugriaudėjo sprogimas, kurio pasekmės juntamos iki šiol. Avarija privertė pasaulį iš naujo įvertinti atominės energetikos saugumą, ypač kai jis – nelabai patikimose rankose. Nors nuo branduolinės katastrofos Černobylyje jau praėjo daugiau kaip dvidešimt penkeri metai, jos prisiminimai nedyla iš žmonių atminties.

1961 metų balandžio 12-ąją pasaulis sužinojo apie Jurijų Gagariną, buvusį sovietų karinių oro pajėgų pilotą, kosminiu laivu „Vostok 1“ pirmą kartą apskridusį Žemę. Tačiau misijos dokumentai, kuriuos Sovietų Sąjunga pateikė tarptautinėms organizacijoms, norėdama įrodyti, kad J. Gagarinas buvo pirmasis į kosmosą pakilęs žmogus, pasakoja apie visai kitokią misiją. Konkrečiai, tyčia buvo suklastoti duomenys apie jo nusileidimą.

Balandžio 12-ąją pasaulis mini Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną. Tą dieną į kosmosą pakilo ir sėkmingai nutūpė pirmasis kosmonautas Jurijus Gagarinas. O iki jo skrydžio vadinamajam kosmoso užkariavimui paaukota nemažai žmonių gyvybių.

Lietuvoje ir Latvijoje SS veteranai yra pagerbiami kaip herojai. Iš kur šie sentimentai naciams, klausia „Global Post“. Baltijos šalyse išsilaisvinimas iš Sovietų Sąjungos švenčiamas kovo viduryje. Pilkas sniegas dar guli gatvėse, tačiau tai nesustabdo Vilniaus, Lietuvos sostinės, ir Rygos, Latvijos sostinės, gyventojų nuo iškilmingo maršavimo, kuriuo pagerbiamas herojų, kovojusių prieš Sovietų Sąjungą, atminimą.

Maskvos parduotuvėse galima įsigyti mokyklinių sąsiuvinių su Josifo Stalino atvaizdu ant viršelio. Jie pardavinėjami pagal projektą „Didieji Rusijos vardai“. Maskvos valdžios atstovai kritikuoja šią iniciatyvą, bet prisipažįsta esą bejėgiai ką nors padaryti. Sąsiuviniai buvo išspausdinti Ukrainoje leidyklos „Alt“ užsakymu. Jie pardavinėjami komplektais po penkis. Stalinas pavaizduotas su paradiniu munduru ir visais ordinais.

Padidinus kainas, beveik kiekviename mieste atsirado drąsuolių, kviečiančių streikuoti. KGB informavo Sovietų Sąjungos kompartijos Centro Komitetą, kad didžiojoje socializmo šalyje bręsta neramumai. Supykdė direktorius Rostovo srities mieste Novočerkaske, elektrovežių gamykloje, kai po kainų padidinimo dar buvo padidintos ir išdirbio normos, 1962 metų birželio 1 dieną apie 200 liejimo cecho darbininkų nutraukė darbą ir pareikalavo, kad sprendimas būtų peržiūrėtas.

Neretas pokalbis apie Ukrainą prasideda nuo klausimo – su kuo šiai šaliai būti ir į kurią pusę judėti? Šį klausimą lemia keli aspektai, kuriuos trumpai reikėtų priminti. Balansavimas tarp Europos ir Rusijos tapo Ukrainos strategija nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo, šios strategijos ji tvirtai laikėsi dešimtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje: viena vertus, Kijevas rodė susidomėjimą galima europine integracija, kita vertus, pernelyg nenutoldavo nuo Rusijos.

Žmonės mėgo nekęsti Henry Fordo. Ir niekada nepavargdavo jo kaltinti visomis būtomis bei nebūtomis nuodėmėmis. Jis buvo vadinamas despotu, mizantropu ir antisemitu. Verslo autoritetai-amžininkai jį laikė „netašytu stuobriu“, „įžvalgiu provincialu“ ir „nedžentelmenu“. Kai kas teigė, kad jis buvo prastas vadybininkas ir vadovas. Buvo tvirtinama, kad jis nesukūrė nė vieno iš automobilių, kurie nešiojo jo pavardę. Daug kas tikėjo, kad ne jis sugalvojo konvejerį.

Daugiau kaip keturis dešimtmečius orbitoje praleidęs pirmasis Sovietų Sąjungos orų palydovas „Meteor-1“ antradienio naktį sugrįš į Žemės atmosferą. Sovietų Sąjunga „Meteor“ serijos palydovus kūrė septintajame dešimtmetyje. 1969 metų kovo 26 dieną „Vostok“ raketa į orbitą iškėlė „Meteor-1“, pirmąjį sovietų „Meteor“ palydovų tinklo zondą.

„Pats nepopuliariausias Rusijos vadovas per daugiau nei 100 metų“, – taip Michailą Gorbačiovą anonsuoja „Forbes“. Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis ruošiasi sugrįžti į Rusijos politinę areną, planuodamas atgaivinti Socialdemokratų partiją. Jis tikisi sukurti organizaciją, kuri bus pajėgi kovoti su Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“, praneša „Inopressa“. Atsiranda vis daugiau rusų, kurie yra susirūpinę „Vieningosios Rusijos“ valdžia.

Absoliuti dauguma vengrų pritaria šalies premjero Viktoro Orbano teiginiams, nuskambėjusiems jo kalboje mitinge Budapešte kovo 15 dieną per nacionalinę šventę. 71 proc. apklaustųjų sutinka su prielaida, kad Vengrija nesunkiai gali tapti užsienio interesams atstovaujančia kolonija. Kelias tokiai galimybei gali būti užkirstas „tvirtai ginant nacionalinius interesus“, mano 72 proc. apklaustųjų. 79 proc.

1961 metais per visą Sovietų Sąjungą nusirito pasipriešinimo akcijų banga. Dažniausiai visa tai prasidėdavo kaip buitiniai susirėmimai su milicija ir peraugdavo į politinius neramumus. Antisovietiniai lapeliai Kaip pamenate, Krasnodare žmonės sujudo, kai milicija, jų manymu, neteisingai sulaikė savo nedidelę mantą pardavusį kareivį. Netyčia buvo nušautas dešimtokas. Po to minia jau įsiveržė į Komunistų partijos komiteto pastatą ir išvaikė jo darbuotojus.

Areštavus Lavrentijų Beriją, vėl užvirė kova dėl valdžios  Šį kartą – tarp Georgijaus Malenkovo ir Nikitos Chruščiovo. 1953 metų rugsėjį pastarasis buvo paskirtas Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro Komiteto pirmuoju sekretoriumi. Dvivaldystės pabaiga Tuo metu N. Chruščiovas dar nebuvo vienintelis sovietų šalies vadovas. G. Malenkovas vadovavo Ministrų Tarybai ir stengėsi užimti kuo daugiau ūkinės ir politinės valdžios.

Dauguma žmonių tampa herojais už tai, kad kažką padaro. Stanislavas Petrovas tapo herojumi už tai, kad turėjo drąsos nieko nedaryti – potencialios branduolinės krizės išvakarėse, praneša RT. Buvęs pulkininkas leitenantas buvo apdovanotas reikšmingu humanitariniu apdovanojimu – Vokietijos „Media“ prizu už tai, kad jis užkirto kelią katastrofiškam konfliktui. Šiuo apdovanojimu iki šiol buvo apdovanoti Nelsonas Mandela, Kofi Annanas ir Dalai Lama.

Pasibaigus Šaltajam karui bei išnykus Sovietų Sąjungos bloką ir Vakarų pasaulį skyrusiai ribai, 1989–aisiais dingo ir įprastas milijonų žmonių gyvenimas, kuris beveik pusę amžiaus virė už „geležinės uždangos“. Kaip iš tikrųjų atrodė socializmo, kuris smelkė visas gyvenimo sritis – išsilavinimą, sportą, kultūrą, darbą, laisvalaikį ir net šeimyninį gyvenimą, įkalintų žmonių kasdienybė? Vieni prisimena savo tobulai paprastus gyvenimus, kitiems tuo metu patiko sistemos užtikrintas saugumo jau...

Kovo 4-ąją Rusija rinks prezidentą ir beveik neabejojama, kad juo vėl taps dabartinis šalies premjeras Vladimiras Putinas. Tačiau ar galima sakyti, kad šioje šalyje niekas nesikeičia? Pats V. Putinas savo rinkiminėje kampanijoje kviečia tęsti pradėtus darbus, tačiau visuomenė vis mažiau juo pasitiki ir vis aktyviau šį nepasitikėjimą reiškia.Be to, atsiranda naujų lyderių – tiek iš verslo, tiek iš internetinės erdvės.

Kaip jau rašėme, neseniai Liustracijos komisija pripažino buvusį garsų dainininką Liutaurą Čepracką (60 m.), vadintą „Lietuvos lakštingala“, dabar gyvenantį Jungtinėse Amerikos Valstijose, bendradarbiavus su sovietinės Lietuvos saugumo struktūra – KGB. Šiandien pasklaidysime agento L. Čepracko, gavusio Karvelio slapyvardį, asmeninę ir darbo bylas.

Per 23-iąsias sovietų pasitraukimo iš Afganistano metines vasario 15 dieną Talibanas pareiškė, kad besitraukiančių JAV pajėgų laukia toks pat likimas.

Šį savaitgalį Nacionalinė dailės galerija Vilniuje kviečia apsilankyti baigiamose rodyti parodose „Modernizacija. XX a. 7-8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra„ ir „Mūsų metamorfiškoji ateitis. Dizainas, techninė estetika ir eksperimentinė architektūra Sovietų Sąjungoje 1960-1980 m.“. Vasario 10-12 d. galerijos bilietas kainuos tik 1 Lt, vyks filmų peržiūra, nemokamos ekskursijos po parodą, įdomūs edukaciniai užsiėmimai.

Rusijos Federacijos ambasados ​​patarėjas Kosta Rikoje Jurijus Chlebnikovas įsitikinęs, kad Sovietų Sąjungos žlugimas nebuvo neišvengiamas, greičiau tai – kruopščiai suplanuotos Sovietų Sąjungos oponentų operacijos pasekmė. Rusijos diplomatas papasakojo apie priežastis, nulėmusias Baltijos šalių pasitraukimą iš Sovietų Sąjungos. Leidinyje „Ruskaja gazeta“ publikuotame interviu diplomatas išreiškė savo požiūrį į 20-ies metų senumo įvykius.

Lobių ieškotojas amerikietis Gregas Brooksas paskelbė radęs nuskendusį laivą su platinos kroviniu, kurio vertė - apie tris milijardus dolerių. Tai ketvirtadienį pranešė „BBC News“. Pasak kompanijos „Sub Sea Research“ vadovo G. Brookso, jis aptiko Didžiosios Britanijos prekybos laivą „SS Port Nicholson“, kurį 1942 metais torpedavo Vokietijos povandeninis laivas. Laivo karkasas rastas Atlanto vandenyno dugne už 80 kilometrų nuo JAV pakrantės.

Tardydami suimtą Janą Rokotovą, KGB karininkai taip ir nesugebėjo suprasti jo asmenybės. Jiems atrodė, kad tai paprasčiausias avantiūristas ir stileiva. Iš instituto – su vilko bilietu Praeitame rašinyje rašėme, kad grįžęs iš lagerio J. Rokotovas laikėsi griežtų principų: netikėti moterimis, neturėti draugų, nekalbėti apie politiką ir nedirbti samdomo darbo. Jis vaikščiodavo gatvėmis ir šypsodamasis skaitydavo plakatus, kuriais būdavo kviečiama dirbti į gamyklas.

Buvęs specialiojo būrio „Alfa“ vadas Michailas Golovatovas pareiškė, kad 1991 metų sausį jo būrys Vilniuje veikė su sovietų prezidento Michailo Gorbačiovo žinia, o komunikacijos centrus reikėjo užimti todėl, kad būtų paskelbta apie prezidentinio valdymo įvedimą Lietuvoje.

Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas apdovanojo aukštus SSRS pareigūnus „už drąsius ir ryžtingus veiksmus“ Vilniuje 1991 metų sausį, ketvirtadienį Seime vykusioje konferencijoje sakė Kovo 11-osios Akto signataras Kazimieras Motieka.

Trėmimai. Apie nacių, o ypač sovietų, valdžios vykdytus trėmimus esame girdėję kiekvienas. Parašyta ne viena istorinė knyga, vadovėlis, pasakojantis apie nacių vykdytą Holokaustą, Sovietų Sąjungos organizuotus masinius gyventojų (taip pat ir lietuvių) trėmimus į lagerius ir koncentracijos stovyklas. Tačiau  ne visa istorinė realybė yra išsamiai ištyrinėta ir aprašyta, ne apie visas vykdytas represijas žinome. Viena iš nutylimų temų – tai liuteronų tremtis.

Eidamas 88-uosius metus, Maskvoje mirė legendinis sovietų šnipas Gevorkas Vartanianas. Tai trečiadienį pranešė Rusijos žiniasklaida. Į žvalgybos tarnybų istoriją jis įėjo kaip šnipų grupės, sužlugdžiusios pasikėsinimą į Teherano konferencijos dalyvius 1943 metais, narys. G. Vartanianas mirė antradienį po pietų vienoje iš Maskvos ligoninių.

Mes dar sugrįšime į Jurijaus Andropovo ir vėlesnius laikus, papasakosime apie medvilnės, ikrų ir kitas garsias bylas, į kurias buvo įsivėlę labai aukšti Sovietų Sąjungos pareigūnai. O dabar – apie 6-ojo dešimtmečio pradžią, kai prasidėjo vadinamasis atšilimas.

Mirus Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniam sekretoriui Leonidui Brežnevui ir pašalinus iš pareigų vidaus reikalų ministrą Nikolajų Ščiolokovą, pačioje ministerijoje prasidėjo valymas. Per jį nukentėjo anaiptol ne tik buvusio ministro favoritai. Kova su korupcija Kad ir koks vagis buvo ministras N. Ščiolokovas, jis vis tiek vadovavo ministerijai, kuri pati kovojo su vagimis, plėšikais ir žudikais.

1991 metų gruodžio 8 dieną Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos lyderiai Belovežo girioje pasirašė legendinę Nepriklausomų Valstybių Sandraugos sukūrimo sutartį, pažymėjusią SSRS griūtį. Šios datos dvidešimtmečio proga prisimenama įvykių chronologiją ir negirdėti liudininkų pasakojimai apie tai, kas vyko Viskuli sodyboje istorinio Boriso Jelcino, Stanislavo Šuškevičiaus ir Leonido Kravčiuko susitikimo metu.

Prieš 20 metų, 1991 metų gruodžio mėnesį, pasaulyje atsirado 15 naujų valstybių, ir pradingo viena imperija. Rusų portalas „Afiša“ pakalbėjo su dvidešimtmečiais buvusių sovietinių respublikų gyventojais, niekada nemačiusiais SSRS, ir sužinojo, kokį jie mato pasaulį aplink save. „Afiša“ kiekvienoje šalyje ieškojo atitinkamos tautybės žmonių, gimusių 1991 metais, nugyvenusių didžiąją dalį savo gyvenimo sostinėje ir besimokančių pagrindiniame šalies universitete. Balsas.

Atėjęs į valdžią buvęs KGB vadas Jurijus Andropovas bandė Sovietų Sąjungoje padaryti tvarką ir sutriuškinti korupciją, tačiau nespėjo. Jam numirus ir generaliniu sekretoriumi tapus Konstantinui Černenkai, Sovietų Sąjunga vėl paskendo korupcijos liūne. Viršininkas draugų neišdavė Buvusiam Maskvos pirmojo gastronomo direktoriui Jurijui Sokolovui, kaip ir dar keletui tūkstančių prekybininkų, nepasisekė – jie tapo pirmosiomis kovos su korupcija aukomis, lyg kokiais parodomaisiais triušiais.

Didžiausią Rusijos istorijoje mokesčių aferą atskleidęs teisininkas S. Magnickis už tai sumokėjo savo gyvybe. Sergejus Magnickis nebuvo tipinis žmogaus teisių ar antikorupcijos aktyvistas. Jis tebuvo paprastas mokesčių teisės specialistas vienoje Maskvos advokatų kontorų Kai Sergejus atskleidė didžiausią mokesčių vagystės aferą Rusijos istorijoje, įvykdytą aukštų valdžios pareigūnų, tapo vienu ryškiausių tokių nusikaltimų garsintojų. Deja, už tai S. Magnickiui teko sumokėti didžiausią kainą.

„Vieningosios Rusijos“ partijos suvažiavime kandidatu į Rusijos prezidentus oficialiai buvo patvirtintas Vladimiras Putinas. Jis sudarė specialią pažadų rusams programa, pagal kurią kiekvienam garantuojamas darbas ir geras gyvenimas. Vieni ekspertai dokumente įžvelgė visus „geros buržuazinės programos“ požymius, kiti prisiminė apie stalinizmo epochą ir komunistų partijos suvažiavimuose girdėtus šūkius.

Sovietų Sąjungos Aukščiausiasis teismas Maskvos „gastronomo Nr. 1“ direktorių Jurijų Sokolovą už kyšininkavimą nuteisė aukščiausiąja tuo metu mirties bausme. Jo neišgelbėjo nei įtakingi paties aukščiausio lygio vadai. Elito parduotuvė Pirmojoje šio pasakojimo dalyje jau rašėme, kad Leonido Brežnevo laikais Maskvoje buvo atidarytas „gastronomas nr. 1“, o jo direktoriumi tapo Jurijus Sokolovas.

Neseniai viena Rusijos televizija – Pirmasis Baltijos kanalas – baigė rodyti daugiaserijinį filmą „Gastronomo nr. 1 byla“. Jame pavaizduotas tragiškas parduotuvės direktoriaus Jurijaus Sokolovo gyvenimas. Prieš pat „perestroikos“ pradžią direktorius buvo nuteistas mirties bausme ir sušaudytas. Sovietų Sąjungoje už ekonominius nusikaltimus tuo metu buvo nuteisti tūkstančiai prekybininkų. Filme pakeista direktoriaus pavardė – jis čia ne Sokolovas, o Berkutovas.

Žemaitijos nacionaliniame parke, buvusiame Sovietų Sąjungos balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse, atidarytas Šaltojo karo muziejus.Ši buvusi sovietinės armijos požeminė termobranduolinių raketų paleidimo aikštelė Plokštinės miške pradėta statyti šešiasdešimtųjų rudenį. Dešimt tūkstančių kareivių, daugiausia iš Estijos, kastuvais iškasė keturias 27 metrų gylio šachtas. Į jas buvo nuleistos keturios raketos, nukreiptos į vakarų šalis.

Pasirodžius naujiems dokumentams, Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas buvo apkaltintas žmonos mušimu ir neištikimybe, praneša The Daily Mail. Vokietijos žiniasklaida paviešino Vakarų Vokietijos šnipų agentūros BND slaptus duomenis, kuriuos aptiko Erichas Schmidtas Eenboomas, ekspertas ir daugelio knygų autorius. Erichas tyrinėjo dokumentus, ieškodamas informacijos savo daktaro disertacijai, kai netikėtai aptiko dokumentus, kuriuose aprašomi Putino meilės nuotykiai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį sakė, kad Rusija sunerimusi, nes JAV pažeidinėja tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų (JT) reglamentus, praneša „RIA Novosti“. S. Lavrovas teigė, kad Rusija turi pakankamai „priežasčių nerimauti dėl JAV veiklos“. „Mes susirūpinę, nes reikia užkirsti kelią naujiems tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų reglamentų pažeidimams“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.

Socialistinio liaudės fronto lyderis pateikė teismui neviešintą medžiagą iš SSSR prokuratūros, kurią teismas priėmė ir nutarė paviešinti kitame posėdyje. Vilniaus pirmosios apylinkės teismas tęsė baudžiamosios bylos, kurioje partijos „Frontas“ lyderis kaltinamas neigęs Sausio 13-osios nusikaltimus, nagrinėjimą. Į teismo salę iškviesti septyni liudytojai.

Ar galima skubiai pakeisti įstatymus taip, kad iš paprasto valstybės tarnautojo staigiai nulipdytumei didelį viršininką, skiriamą nepaprastai populiarios prezidentės? Ir dar taip viską sutvarkyti, kad tas didelis viršininkas būtų paskirtas žioplų arba „nenorinčių prasidėti“ Seimo narių rankomis? Galima ne tik tai. Jei reikia, galima papuošti labai gerą žmogų ir labai reikalingu diplomu.

Praėjus 24 metams nuo statybų pradžios Šiaurės Korėjos sostinėje duris atvers viešbutis, kuris turėjo būti aukščiausias pasaulio pastatas, praneša „telegraph.co.uk“. 105 aukštų beveik 330 metrų aukščio stiklinis dangoraižis kitų metų balandį pagaliau atvers duris lankytojams. Atidarymas sutaps su 100-ąją šalies įkūrėjo Kim Il-sungo gimtadienio švente. Pagrindinės šventės iškilmės vyks balandžio 15 dieną.

Vakarų Vokietija 7 deš. svarstė galimybę iš Sovietų Sąjungos nupirkti Rytų Vokietiją, rodo išslaptinti dokumentai. Amerikiečių bylos atskleidė, kad kancleris Ludwigas Erhardas, laikomas vienu iš žmonių, sukūrusių Vakarų Vokietijos pokarinį ekonomikos stebuklą, buvo pasirengęs Maskvai sumokėti didelę sumą pinigų, kaip atlygį už Vokietijų suvienijimą, rašo britų „Telegraph“. Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ matytame dokumente užfiksuotas 1963 metų spalį vykęs pokalbis tarp Vokietijos vyriausybės...

Sukanka 60 metų nuo 1951 metų masinių Lietuvos gyventojų trėmimų. Vilniuje prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti surengtas iškilmingas minėjimas.Pirmieji masiniai trėmimai į Sibirą ir kitas atokiausias Sovietų Sąjungos vietas prasidėjo 1941 metų birželio 14-ąją, praėjus metams nuo sovietų okupacijos. Po karo masinis lietuvių inteligentijos ir turtingesnių ūkininkų išvežimas surengtas 1948-aisiais, 1949-aisiais ir 1951 metų spalį. Pastarasis pavadintas Rudens akcija.