Atėjęs į valdžią buvęs KGB vadas Jurijus Andropovas bandė Sovietų Sąjungoje padaryti tvarką ir sutriuškinti korupciją, tačiau nespėjo. Jam numirus ir generaliniu sekretoriumi tapus Konstantinui Černenkai, Sovietų Sąjunga vėl paskendo korupcijos liūne.
Viršininkas draugų neišdavė
Buvusiam Maskvos pirmojo gastronomo direktoriui Jurijui Sokolovui, kaip ir dar keletui tūkstančių prekybininkų, nepasisekė – jie tapo pirmosiomis kovos su korupcija aukomis, lyg kokiais parodomaisiais triušiais. Jau minėjome, kad vien Maskvoje per 1983 metus baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta daugiau kaip 15 000 prekybos darbuotojų.
Buvo suimtas Maskvos prekybos valdybos viršininkas Nikolajus Tregubovas – tas pats, kuriam vokelius su pinigais perduodavo J. Sokolovas. Tie vokeliai keliaudavo dar aukštesniems partiniams šulams, tačiau šie nėrė į krūmus. Po valdybos viršininko arešto Komunistų partijos Maskvos pirmasis sekretorius Viktoras Grišinas nutraukė atostogas ir sugrįžo iš Krymo į Maskvą, bet pamatęs, kad bylas kuruoja saugumo darbuotojai, niekuo padėti nebegalėjo.
Padėti norėjo ir asmeninis N. Tregubovo draugas vidaus reikalų ministras Nikolajus Ščiolokovas, tik ir jo niekas apie tardymą neinformavo. Savo ruožtu N. Tregubovas neprisipažino kaltu ir neišdavė nė vieno, kuriam nešdavo vokelius. Jis buvo nuteistas kalėti 15 metų – tiek, kiek eiliniai direktoriai.
Smerkė darbo kolektyvai
J. Sokolovo ir jo gastronomo byla dar gulėjo ant tardytojų stalo, o už grotų jau keliavo kitų stambių parduotuvių vadovai. Buvo areštuoti „Naujojo Arbato“ gastronomo direktorius V. Filipovas, GUM'o parduotuvės direktorius B. Tveretinovas, „Smolensko“ gastronomo direktorius S. Nonijevas, daržovių bazės direktorius M. Ambarcumianas ir daugybė kitų labai solidžių prekybos veikėjų.
Vykstant tardymui, kurio kodinis pavadinimas buvo „Voratinklis“, aiškėjo, kad korupcijos saitai buvo apraizgę daugumą valdininkų ir partinių darbuotojų. Štai vienoje byloje, kurioje buvo 12 kaltinamųjų, buvo įrodyta, kad per jų rankas perėjo 1,5 milijono kyšiams skirtų rublių. Pinigus jie nešdavo 757 už save aukščiau stovintiems asmenims.
Tardymą ir kovą su „korupcionieriais“ plačiai nušvietė ir partinė spauda. Propagandinės kampanijos metu buvo plačiai aprašomos prekybos bosų namuose vykdomos kratos. Net svarbiausia tuo metu televizijos žinių laida „Vremia“ („Laikas“), kurią retransliuodavo visų sovietinių respublikų televizijos, rodė jų namuose rastas brangenybes ir milijonus.
Kaip buvo įprasta, areštuotuosius tuoj ėmė smerkti darbo kolektyvai. Tūkstančiai „tarybinių žmonių“, pasipiktinusių prekybos biurokratais, rašė į redakcijas, į Komunistų partijos komitetus ir reikalavo jiems griežčiausių bausmių.
Nubaustas aukščiausia bausme
Štai tokioje aplinkoje vyko J. Sokolovo ir jo bendrininkų teismas. Pagrindinio Sovietų Sąjungos gastronomo direktorius jau per tardymą buvo papasakojęs kyšių kelią, tad nenorint, kad liaudis sužinotų tiesą apie savo vadovus, teismo posėdžiai buvo uždari. Juose J. Sokolovas, pasiėmęs aptrintą sąsiuvinėlį, skaitė ir skaitė kyšių ėmėjų pavardes ir sumas, kurias jiems nešdavo. Sako, kad teisėjai, išgirdę kai kurias pavardes, nutraukė teisiamojo parodymų davimą ir daugiau jo apie tai neklausinėjo.
KBG tardytojai jam buvo pažadėję, kad už tiesos sakymą būsianti skirta minimali bausmė, bet išėjo atvirkščiai. J. Sokolovas teisme ne kartą pakartojo, kad jis tapęs atpirkimo ožiu kovojant partiniams bosams. Tai anaiptol ne visiems patiko. Juolab kad, kol vyko tardymas, J. Andropovo žvaigždė nusileido, o Sovietų Sąjungai ėmė vadovauti nusenęs ir ligotas K. Černenka. Žemutiniuose sluoksniuose kova su korupcija iš inercijos dar vyko, tačiau Politiniame Biure jau vyravo kitokios nuojautos. Jau buvo nuspręsta neleisti „šmeižti Partijos“ ir kuo greičiau atsikratyti tais, kurie tai darė. Dalis J. Andropovo nušalintųjų nuo darbo partinių bosų jau buvo sugrįžę į savo pareigas.
Sovietų Sąjungos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegija nuosprendį J. Sokolovui ir jo gastronomo darbuotojams paskelbė 1984 metų lapkričio 11 dieną. Tai buvo lyg griaustinis iš giedro dangaus: gastronomo direktorius buvo pripažintas kaltu ėmus ir davus kyšius ypač stambiu mastu ir nubaustas aukščiausia tuo metu mirties bausme, o jo turtas – konfiskuotas. Jo pavaduotojas I. Nemcovas buvo nuteistas kalėti 14 metų, kiti – nuo 13 iki 11 metų.
Kalbama, kad KGB tardytojai, vedę bylą, buvo priblokšti tokio griežto nuosprendžio žmogui, kuris padėjo atskleisti korupcinius ryšius ir kuriam jie buvo pažadėję mažiausią įmanomą bausmę.
Nutildė amžiams
O štai sėdintys salėje specialiai į nuosprendžio skelbimą pakviesti aukšti Maskvos prekybos vadovai, parduotuvių direktoriai paskelbus nuosprendį atsistojo ir ėmė ploti. Plojo tie, kurie gerai pažinojo J. Sokolovą, kurie anksčiau veržėsi su juo draugauti. Dabar mirtinai išgąsdinti jie bent plojimais norėjo parodyti savo lojalumą sovietų valdžiai. O valdžia pasistengė ir kad ta bausmė būtų kuo greičiau įvykdyta.
Tuo laiku Maskvoje net šnekėta, kad J. Sokolovą sušaudę tiesiog vežant iš teismo į kalėjimą. Na o pasak dokumentų, tai buvo padaryta 1984 metų gruodžio 14 dieną – praėjus 33 dienoms nuo nuosprendžio paskelbimo. Neįtikėtinai greitai.
Tas nuosprendis buvo neskundžiamas. Tiesa, J. Sokolovas galėjo tikėtis bent malonės prašymo patenkinimo, bet visiems buvo geriau, kad jo neliktų. Manoma, kad ir tos šnekos apie sušaudymą tuoj po teismo buvo paskleistos iš aukščiau. Tuo metu dar vyko daugybė tardymų, tad tie, kurie gaudavo kyšius ir bijojo demaskavimo, taip pagąsdino tardomuosius – atseit tiems, kurie išduos, irgi panašiai bus. J. Sokolovas buvo nutildytas amžiams, o nuo jo bylos dar ir šiandien nenuimtas užrašas „Visiškai slapta“.
O naujasis Komunistų partijos generalinis sekretorius K. Černenka išgyveno tik trimis mėnesiais ilgiau už J. Sokolovą.
Generolas ir jo žmona nusišovė
J. Sokolovas buvo sušaudytas gruodžio 14-ąją, o dieną anksčiau nusišovė L. Brežnevo laikų vidaus reikalų ministras N. Ščiolokovas.
Iš ministro pareigų jis buvo atleistas tuoj po L. Brežnevo mirties. J. Andropovas turėjo įrodymų, kad vidaus reikalų ministras, kuris draugavo ir su V. Grišinu, ir buvo geras N. Tregubovo pažįstamas, ilgą laiką kartu su savo pavaduotoju L. Brežnevo žentu Jurijumi Čiurbanovu dangstė kyšininkus.
Pradėjus J. Sokolovo bylos tyrimą Vidaus reikalų ministerijos vadovybė buvo pakeista, o naujasis vadovas J. Andropovo nurodymu atliko ministerijoje kompleksinį patikrinimą ir atrado daugybę pažeidimų. Tačiau J. Andropovas žinojo, kad N. Ščiolokovas yra drąsus žmogus, karo veteranas ir teisme vargu ar pavyks įrodyti jo kaltę, todėl ėmėsi kitos taktikos. Kaip dabar sakoma – darė viską, kad N. Ščiolokovas nusižudytų.
Taigi armijos generolas N. Ščiolokovas buvo atleistas iš darbo, po to pašalintas iš Komunistų partijos Centro Komiteto, o 1984 metų lapkritį jam buvo atimti visi apdovanojimai, išskyrus karinius. Dar po mėnesio jį, turintį 53 metų partijos nario stažą, pašalino ir iš pačios Komunistų partijos. Jis dar parašė laišką K. Černenkai, kuriame teigė, kad esąs nekaltai apkaltintas, o po trijų dienų, apsivilkęs generolo mundurą ir susisegęs ordinus, nusišovė iš medžioklinio šautuvo.
Jei buvusio ministro laiškas K. Černenką būtų pasiekęs, šis galbūt ir būtų jį išgelbėjęs, bet tuo metu generalinis sekretorius jau nesiorientavo aplinkoje ir žemiški reikalai jam nerūpėjo.
Ilgą laiką Rusijoje N. Ščiolokovas buvo laikomas vos ne didžiausiu kyšininku ir valstybės iždo grobstytoju, tačiau dabar kai kas mėgina jį išbalinti. Per Rusijos televiziją NTV jau parodytas filmas, kuriame buvęs ministras – visai teigiama asmenybė. Iš tikro būta duomenų, kad jis grobstė brangius paveikslus, brangenybes. Jomis spekuliavo ir jo žmona, kuri nusišovė net anksčiau nei vyras. Atleidus iš pareigų N. Ščiolokovą, žmona suprato, kad J. Andropovas jiems nedovanos, todėl tų dienų, kol ateis tardytojai, ir nelaukė. N. Ščiolokovas – sulaukė ir po keleto dienų nusišovė. Sūnus Igoris tardytojams perdavė du laiškus, kuriuos prieš mirtį parašė jo tėvas. Viename jų N. Ščiolokovas atsisveikino su Politinio Biuro nariais, užtikrino juos, kad esąs nekaltas, ir prašė neleisti žeminti partinių veikėjų autoriteto, kaip jau buvę daroma „iki brangaus Leonido Iljičiaus Brežnevo atėjimo į valdžią“.
Byla N. Ščiolokovui buvo nutraukta, tik konstatuota, kad jis valstybei padarė per pusę milijono rublių nuostolių. Dalis jų buvo sugrąžinta. Per kratą buvo surasta įvairių brangenybių ir paveikslų už 296 000 rublių ir dar 126 000 rublių grynaisiais.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Sistemos pagimdytas ir sušaudytas milijonierius (1)
Sistemos pagimdytas ir sušaudytas milijonierius (2)
Kitą šeštadienį portale „Balsas.lt“ skaitykite:
Apie KGB pirmininko pirmojo pavaduotojo Semiono Cviguno mirties paslaptį
