Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Gerbiamieji, nuo civilizacijos aušros, prasidėjo įvairių įstatymų kūrimas (religiniai,civiliniai, okupaciniai...). Visi jie skirti žmogaus, kuris veržiasi gyventi kitų sąskaita, sutramdymui. Bet... kaip matote nepavyko.Nebijoma nei Dievo bausmės, nei įstatymų sargų, nei vendetos, nei... Ar pavyks? Vargu.Matau regresą, taigi daug kam patinkantis džiunglių įstatymas, nuo neteisybės neišvaduos. Ko tikėtis? Yra teorijų, kad nuo š.m. gruodžio 21-mos pasaulis pereis į naują lygmenį. Ar tai utopija? Manau taip.
teip pat sukėlė karas Afganistane.
Ši krizė sukelta ilgamečio karo Irake.Tai seniai aišku specialistams.Tačiau dėl politinių sumetimų jūs tai nedažnai išgirsit.Stihglicas apie tai labai aiškiai pasisakė.Ir jis visiškai teisus.
Dėl ko "laisva rinka" naudinga valstybei?Nes nuo valdžios nuima atsakomybę.Atsakingi už savo veiklą lieka paskiri subjektai,o ne visi piliečiai.Tačiau korumpuota valstybė dažnai pasiima sau mažai rizikingas ekonomikos sritis--pvz. kokį auto registravimą:)Arba-uostą:)Arba-AE:)
Dėl "ciklų",tai nereiktų teip skaudžiai pergyventi:)Kas susipažinęs su matematika,fizika,elektronika-puikiai žino tokius procesus ir kodėl jie atsiranda.:)Griūtinis procesas puslaidininkyje ,jį suardo.Todėl tam,kad nevyktų tokie procesai-srovės puslaidininkyje yra ribojamos įvairiais išradingais būdais ir scheminiais sprendimais.Ciklas,pliūpsnis,išsišokimas yra esminė mus supančios gamtos savybė.Vienetas ,sekantis po nulio yra informacija ir t.t.t:)Kad kapital;izme yra krizės-tai natūralu.Dėl to reikia keisti ne kapitalizmą,o ieškoti būdų šias krizes valdyti.Keinsas-štai didis galvočius,kuris pritaikė labai paprastą ir elegantišką metodą.
O ar pagalvojai,kodėl valstybė"ėmė rūpintis"?Nes valstybės valdžia atstovauja KAPITALUI:)Ania?Kubilas su gauja kam atstovauja?Ne Mockui?:)Taigis kaipgis.Tai-pirmas momentas.Antras yra dar svarbesnis.Valstybės teipogi konkuruoja tarpusavy,nes ekonominis valstybės atsilikimas reiškia ir nestabilumą,nesaugumą -išorinį -teipogi ir t.t.Gyventojai negali rinkti bananus ir laimingai gyventi,nes būtent valstybei reikia raketų ir tankų:)Iš kur jų gauti?Tik labai išvystyta ekonomika generuoja ir dideles biudžeto pajamas,kurias jau galima išmėtyti kariniams žaislams.vateva.
įdomi nuomonė
Tai kas Lietuvoje po Baltijos kelio įsitvirtino: kapitalizmas ar KORPORATYVIZMAS? Gaila, kad Autorė neatsako. Man atrodo, kad korporatyvistinė sistema. Tokia išvada peršasi, kai pasižiūri į teoretikų darbus, kad ir lietuviškuose vertimuose internete (deja, su klaidomis), pvz 2006 Nobelistą Phelpsą:--- "Kapitalizmas pasmerktas už korporatyvizmo nuodėmes"
(Psl 1 iš 2) S. Ammousas ir E. Phelpsas , Project-syndicate, 2012-02-02 11:35
"Visuomenė pradėjo abejoti kapitalizmo ateitimi. Svarbiausias keliamas klausimas, ar šios krizės akivaizdoje kapitalizmas sugebės išlikti nepakitęs? Jeigu kapitalizmas bus priverstas modifikuotis, tuomet, kaip vyks šis procesas? Anksčiau sąvoka „kapitalizmas“ reiškė ekonominę sistemą, kurioje buvo galima laisvai disponuoti teisėmis į privatų kapitalą. Turto savininkai galėjo savo nuožiūra spręsti, kuriose srityse jų kapitalas būtų tinkamiausiai panaudotas ir atneštų didžiausią galimą naudą. Ši sistema suteikė galimybę įgyvendinti daugybe nuostabių idėjų ir sukurti produktyvaus verslo tinklą. Privataus kapitalo savininkai prisiimdavo asmeninę atsakomybę už galimus nuostolius, o tinkamo kapitalo panaudojimo atvejais būdavo apdovanojami pelnu. Tokioje sistemoje vyriausybės balsas turėjo mažą galią, valdžios institucijos menkai įtakojo ekonominius procesus, sėkmė versle visada garantavo pelną, o klaidos – nuostolius. Tuo metu kompanija galėjo sėkmingai veikti tik tol, kol vartotojai pirko jos gaminamą produkciją, vos tik vartotojai nusigręždavo nuo įmonės prekių ,verslas nugarmėdavo į kapitalizmo istorijos užmarštį. Kapitalizmas okupavo ekonomiką XIX a., kaip tik tuomet pasaulyje pasipylė inovacijų gausa. Tos visuomenės, kurios adaptavo kapitalistinę santvarką, pradėjo klestėti, džiaugėsi gerėjančiomis gyvenimo sąlygomis, ženkliai sumažino skurdo lygį ir kasmet didino gamybos produktyvumą.
Šiandienos kapitalistinė sistema yra persmelkta korupciniais ryšiais. Valstybė ėmė rūpintis visomis ekonominio gyvenimo sritimis, pradedant nuo viduriniosios klasės pajamų lygio ir baigiant didžiųjų kompanijų pelnu bei atskirų verslo sektorių skatinimu. Tokia santvarka yra ne k a p i t a l i z m a s, o greičiau jau k o r p o r a t y v i z m a s, kuris primena XIX a. O. Bismarko kurtą sistemą ar XX a. pirmoje pusėje B. Mussolinį propaguotą politiką. Lyginant kapitalizmą ir korporatyvizmą, pirmajam (reikia ANTRAJAM, nes originale: "In various ways, corporatism chokes off the dynamism... " (inžsg) trūksta dinamiško gebėjimo sparčiai reaguoti į kintančias aplinkybes, skatinti inovacijas ir ekonominį augimą. Flegmatiškas korporatyvizmas pasižymi išteklių švaistymu, žemu produktyvumo lygiu ir aukštais įėjimo į rinką barjerais, kurie užkerta kelią konkurencijai. Milžiniškos kompanijos, kontroliuojančios aviaciją, automobilių pramonę, žemės ūkį, žiniasklaidą, investicinę bankininkystę, rizikos draudimo fondus ir kitus sektorius, nebesugeba gyvuoti laisvosios rinkos sąlygomis. Prisidengdamos visuotinės gerovės šydu šios kompanijos naudojasi valstybės parama. Kur tik bepažvelgtume galime išvysti korporatyvizmo kuriamą žalą: neefektyviai veikiančios kompanijų grupės sėkmingai gyvuoja, nepaisant to, kad nesugeba tenkinti vartotojų poreikių, lėtai auganti ekonomika, darbo rinkos sąstingis, menkos jaunimo saviraiškos galimybės, skolose skendinčios valstybės ir vis auganti turto koncentracija tų žmonių rankose, kurie susieti glaudžiais ekonominiais, politiniais ir draugystės ryšiais sugebėjo pasinaudoti korporatyvizmo teikiamomis galimybėmis...."
(Psl 1 iš 2) S. Ammousas ir E. Phelpsas , Project-syndicate, 2012-02-02 11:35
"Visuomenė pradėjo abejoti kapitalizmo ateitimi. Svarbiausias keliamas klausimas, ar šios krizės akivaizdoje kapitalizmas sugebės išlikti nepakitęs? Jeigu kapitalizmas bus priverstas modifikuotis, tuomet, kaip vyks šis procesas? Anksčiau sąvoka „kapitalizmas“ reiškė ekonominę sistemą, kurioje buvo galima laisvai disponuoti teisėmis į privatų kapitalą. Turto savininkai galėjo savo nuožiūra spręsti, kuriose srityse jų kapitalas būtų tinkamiausiai panaudotas ir atneštų didžiausią galimą naudą. Ši sistema suteikė galimybę įgyvendinti daugybe nuostabių idėjų ir sukurti produktyvaus verslo tinklą. Privataus kapitalo savininkai prisiimdavo asmeninę atsakomybę už galimus nuostolius, o tinkamo kapitalo panaudojimo atvejais būdavo apdovanojami pelnu. Tokioje sistemoje vyriausybės balsas turėjo mažą galią, valdžios institucijos menkai įtakojo ekonominius procesus, sėkmė versle visada garantavo pelną, o klaidos – nuostolius. Tuo metu kompanija galėjo sėkmingai veikti tik tol, kol vartotojai pirko jos gaminamą produkciją, vos tik vartotojai nusigręždavo nuo įmonės prekių ,verslas nugarmėdavo į kapitalizmo istorijos užmarštį. Kapitalizmas okupavo ekonomiką XIX a., kaip tik tuomet pasaulyje pasipylė inovacijų gausa. Tos visuomenės, kurios adaptavo kapitalistinę santvarką, pradėjo klestėti, džiaugėsi gerėjančiomis gyvenimo sąlygomis, ženkliai sumažino skurdo lygį ir kasmet didino gamybos produktyvumą.
Šiandienos kapitalistinė sistema yra persmelkta korupciniais ryšiais. Valstybė ėmė rūpintis visomis ekonominio gyvenimo sritimis, pradedant nuo viduriniosios klasės pajamų lygio ir baigiant didžiųjų kompanijų pelnu bei atskirų verslo sektorių skatinimu. Tokia santvarka yra ne k a p i t a l i z m a s, o greičiau jau k o r p o r a t y v i z m a s, kuris primena XIX a. O. Bismarko kurtą sistemą ar XX a. pirmoje pusėje B. Mussolinį propaguotą politiką. Lyginant kapitalizmą ir korporatyvizmą, pirmajam (reikia ANTRAJAM, nes originale: "In various ways, corporatism chokes off the dynamism... " (inžsg) trūksta dinamiško gebėjimo sparčiai reaguoti į kintančias aplinkybes, skatinti inovacijas ir ekonominį augimą. Flegmatiškas korporatyvizmas pasižymi išteklių švaistymu, žemu produktyvumo lygiu ir aukštais įėjimo į rinką barjerais, kurie užkerta kelią konkurencijai. Milžiniškos kompanijos, kontroliuojančios aviaciją, automobilių pramonę, žemės ūkį, žiniasklaidą, investicinę bankininkystę, rizikos draudimo fondus ir kitus sektorius, nebesugeba gyvuoti laisvosios rinkos sąlygomis. Prisidengdamos visuotinės gerovės šydu šios kompanijos naudojasi valstybės parama. Kur tik bepažvelgtume galime išvysti korporatyvizmo kuriamą žalą: neefektyviai veikiančios kompanijų grupės sėkmingai gyvuoja, nepaisant to, kad nesugeba tenkinti vartotojų poreikių, lėtai auganti ekonomika, darbo rinkos sąstingis, menkos jaunimo saviraiškos galimybės, skolose skendinčios valstybės ir vis auganti turto koncentracija tų žmonių rankose, kurie susieti glaudžiais ekonominiais, politiniais ir draugystės ryšiais sugebėjo pasinaudoti korporatyvizmo teikiamomis galimybėmis...."
Paaiskinkit jus man, durnam staliui, kodel jus keliates is lovos (t.y. savo komforto zonos) ir einate i darba, kurio daznai nekenciate. Paaiskinu. Ekonomika galeciau skirstyti i cikline ir augancia. Tai ne moksliniai terminai. Cikline ekonomika kai per sezona pasiruosiam tiek atsargu, kad isgyventumem iki sekancio sezono. Niekas neruosia tu atsargu daugiau, negu reikia, net jeigu ir sugebetu - nera ju kur deti. Joks ciukcis neis is siltos jarangos i salta tundra ir nemedzios daugiau poliariniu lapiu, negu reikia savo ciukcei aprengti. Nebent atplauktu amerikonu pirkliai ir pasiulytu sautuvu, soviniu ir ugninio vandens - tada galima ismusti visas lapes kiek slides pasiekia. Yra tokiu ekonomiku kur net sezoniskumas neisreikstas pvz. Polinezijos salos. Kokosai auga visada, zuvu lagunoj yra visada-amzina komforto zona t.y. rojus. Sakykit kodel tureciau keltis is jaukaus pavesio ir nerti i 30 m gyli rinkti perlu? Todel, kad jie grazus? Manau, kad kiekviena vahini ten duoda ir be tokiu nesamoniu. A, atplauke britai, prancuzai, amerikonai ir pasiule kazka idomaus, ko musu salose nera. Irokezai juk neprekiavo nekilnojamu turtu, kol olandai jiems nepasiule neikainojamo rinkinio peiliu uz sala, kurioje ir dvieju seimynu briedziu nera. Lietuvoje iki XVI a. zemes ukyje buvo visiskas bardakas, nes jis neteike pajamu. Lesos buvo gaunamos uz kailiukus, vaska ir sie reikalai buvo gerai sureguliuoti. Bet cia Vakaru miestai eme moketi pinigus uz grudus ir Respublikoj buvo greitai padaryta Valaku reforma, nes cia jau gyvi pinigai. Ciklinej ekonomikoj praktiskai nera jokio progreso- ir V, ir XV a. Ciukotkos ir Polinezijos ukis atrode vienodai. Kapitalizmas yre auganti ekonomika ir tik tokiu budu gali egzistuoti. Jis visada ir augo. Itraukiant naujas teritorijas, kolonijas, naujus zmoniu sluoksnius - moteris, pensininkus, vaikus. Kai tik nustoja augti - krize. Tada naujas modelis ir augam toliau. Iseinu is savo komforto zonos, kad patekciau i aukstesne, platesne komforto zona. Motyvas - pinigai ir ju horizonte neturi pritrukti. Pritruksta aukso, panaikinam aukso standarta. Dar mazai, multiplikuojam per ivairius fondus, svarbu, kad ju netruktu,jie ne tik motyvas, bet ir licenzija veikti. Taip multiplikuojant pinigus lyg ir turetu buti ziauri infliacija, bet i tusciu pinigu vieta greitai pgaminamas naujas produktas, kuris niekada nebutu pagamintas, jeigu tie pinigai nebutu pakabinti horizonte. Tai kaip butu, jeigu teisybe nugaletu ir amerikonai nustotu spausdinti dolerius.
Koks blefas..........."kapitalizmas"-tokie makaronai, net šiuo metu.Jauna žurnalistė,gal?..
REKLAMA
REKLAMA
A. Janutytė: ar žlugs kapitalizmas?