Vieni prisimena savo tobulai paprastus gyvenimus, kitiems tuo metu patiko sistemos užtikrintas saugumo jausmas, o treti ilgisi tokių privilegijų, kurias suteikdavo komunistų partija. Komunizmas po Antrojo pasaulinio karo tarsi gyvatė ėmė rangytis Vidurio ir Pietryčių Europos šalyse.
Nors Rytinė Vokietija 1949 spalio mėnesį buvo paskelbta Vokietijos Demokratine respublika, čia socializmo statyba iš pradžių vyko gana lėtai. Mat Stalinas abejojo, ar iš viso reikalinga tokia valstybė. Ji netgi buvo vadinama „Nepageidaujamu Stalino vaiku“. Prisibijodamas, kad Vakarų Vokietija taps JAV ir Didžiosios Britanijos sąjungininke, Stalinas siūlė visą Vokietiją paversti neutralia. Tačiau Vakarai tam nepritarė ir Rytų Vokietijoje buvo imta sparčiai kurti socializmą.
Šios šalies valdžia žmonėms žadėjo sukurti tikrą komunistinį rojų žemėje. Apie kurį nuolat kalbėjo vaikų animacijos herojus „Smėlio žmogus“ (The Sandman), kuris buvo specialiai sukurtas skleisti propagandai. Rytų Vokietijos vaikai neįsivaizdavo vakarų be televizoriaus su „Smėlio žmogumi“, pasakojančiu apie linksmas keliones po Kubą, Vietnamą, Maskvos pagrindinę aikštę, po pionierių stovyklas.
Šalia vadinamojo rojaus egzistavo ir realybė, kai kam labiau primenanti pragarą – slaptosios policijos dominavimas, laisvės trūkumas visuomeniniame ir asmeniniame gyvenime, dažnos apklausos ir įkalinimas, be to tūkstančiai žmonių buvo laikomi dar nacistų suręstose koncentracijos stovyklose bei tremiami į Sibirą.
Beveik kiekviena šeima Rytų Vokietijoje gyveno dvilypius gyvenimus – vienaip jie kalbėdavo viešai, bet juk viską kontroliuojanti valdžia į mintis įlįsti negalėjo.
Visgi tuos laikus dalis vokiečių piešia šviesiomis spalvomis - valstybė garantavo darbą, skyrė dosnias gerovės išmokas, skatino bičiulystę, gerbė ir negailėdama remdavo meną bei kultūrą.
Pasibaigus šaltajam karui kai kurie Rytų europiečiai vertina savo buvusį gyvenimą gana teigiamai. Jiems atrodo, kad jis buvo įdomus, įvairiapusiškas, buvo daug galimybių mokytis, siekti karjeros ir turiningai leisti laisvalaikį. Tokio pasaulio dar ir dabar daug kas trokšta.
O gal tai tik palikta negyjanti propagandos žaizda? Negi už darbo ir linksmybių galimybes žmonėms nebuvo gaila atsisakyti laisvės pojūčio? Koks iš tiesų buvo tas gyvenimas komunistų valdomoje Rytų ir Centrinėje Europoje?
Komunizmo šmėklą prikelia trijų dalių filmas apie buvusias sovietines valstybes – Rytų Vokietiją, Čekoslovakiją ir Rumuniją.
Filmų kūrėjus labiau stebino ne kai kurių žmonių nostalgiški jausmai komunizmui, tačiau jų tvirtumas ir atsparumas, gebėjimas išsaugoti individualumą, kūrybingumą rėžime, kuris ne tik palietė, bet ir įsišaknijo žmonėse.
Šiuose filmuose panaudoti įvykių liudininkų prisiminimai ir daug archyvinės medžiagos, kuri padeda suprasti prieš dvidešimt metų išnykusį komunizmo pasaulį.
Pirmasis filmas apie buvusius Rytų Vokietijos gyventojus „Išnykęs komunizmo pasaulis“(1) – šiandien, trečiadienį 19 val. 55 min. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
