nikita chruščiovas

1962 m. gruodžio 5 d. Adlai Stevensonas, tuomet ėjęs JAV ambasadoriaus pareigas Jungtinėse Tautose, gavo laišką iš tuometinio JAV prezidento Johno F. Kennedžio apie „Saturday Evening Post“ pasirodžiusią istoriją.

Apie didžiausią Antrojo pasaulinio karo, o ir visos žmonijos istorijos, tankų mūšį ginčai netyla ir šiais laikais. Sovietinės istorijos atstovai tokiu vadina Prochorovkos mūšį, kuris laikomas lūžio momentu kare, kuomet sovietams pavyko atremti vokiečių puolimą ir patiems pereiti į puolimą. Tačiau dar didesnio masto tankų susidūrimas vyko keleriais metais anksčiau ir jis dažnai sulaukia nepelnytai mažai dėmesio.

Paaiškino, kodėl jis net labiau pavojingas už Staliną

Caro bombos realiomis galimybėmis abejojama

JAV neatmeta galimybės, kad priėmus sprendimą dėl smūgio Sirijos karinėms pajėgoms, gali tiesiogiai susidurti su Rusija, pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders. „Mes svarstome visus variantus“, – pareiškė ji spaudos konferencijos metu, pridūrus, kad galutinis sprendimas dėl karinės operacijos Sirijoje dar nepriimtas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, vizituodamas prieš dvejus metus aneksuotą Krymo pusiasalį, pareikalavo valdžios atstovų surasti atsakingus už trasos Kerčė-Simferopolis projekto įgyvendinimą asmenis, praneša „BBC Russia“. „Reikia konkrečios institucijos, reikia konkretaus žmogaus, kuris atsakingas už visą projektą, kad man nereikėtų telefonu skambinėti po visą vyriausybę ar federacijos subjektus“, – aiškino V. Putinas susirinkime, kreipdamasis į vicepremjerą Dmitrijų Kozaką ir ekonomikos ...

Rusijos komunistų partija ketvirtadienį pranešė per vieną dieną atidengusi du Stalino paminklus, kas, pasak jos, atspindi augantį jo populiarumą visuomenėje. Trečiadienį aktyvistai atidengė buvusio sovietų diktatoriaus statulą Rusijos Federacijos Marių respublikoje ir jo biustą į rytus nuo Maskvos esančioje Penzoje, pranešė partija. „Nepaisant nesiliaujančios antisovietinės propagandos..., Stalino vardas darosi vis populiaresnis tarp rusų, – nurodoma partijos pareiškime.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį parodydame interviu pareiškė, jog nesigaili dėl Maskvos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir mano, kad tai buvo „istorinis teisingumas“. „Manau, kad mes pasielgėme teisingai, ir aš dėl nieko nesigailiu“, – per valstybinę televiziją parodytame filme „Prezidentas“ sakė V.Putinas apie savo sprendimą atplėšti nuo Ukrainos Juodosios jūros pusiasalį.

Krymas pirmadienį pradėjo iškilmes, per kurias vyks koncertai ir fejerverkų šou, minint metų sukaktį po prieštaringai vertinamo sprendimo prisijungti prie Rusijos, kurį Vakarų šalys ir Ukraina laiko neteisėta aneksija.

 Tomas Čyvas, Donatas Valančiauskas Sovietams pakankamai nusipelnę rašytojai turėdavo teisę dažniau sakyti „Lietuva“, – laidoje „Nelaisvės anatomija“ teigė daktaras Rimantas Kmita, vienas iš knygos „Nevienareikšmės situacijos. Pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką“ sudarytojų. Sovietų Sąjungoje rašytojams, kaip ideologinio fronto darbuotojams, buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Vienas TSRS lyderių Nikita Chruščiovas yra juos pavadinęs „artileristais, pravalančiais smegenis kam reikia.

 Nuo 1945-ųjų Lenkijoje mirties bausme buvo nuteisti keli tūkstančiai žmonių. Dažniausiai ji buvo skiriama kovotojams už Lenkijos laisvę ir tik vėliau juos pakeitė žiaurūs žudikai. Paskelbtas moratoriumas Praėjusiame „Akistatos“ numeryje rašėme apie tai, kad paskutinį mirties nuosprendį mūsų kaimynai įvykdė 1988 metų balandžio 21 dieną. Tą dieną Krokuvos kalėjime buvo pakartas 1986 metais birželio 12-ąją nuteistas Andžėjus Čabanskis.

Lietuvai negresia Rusijos užpuolimas, o Vakarų sankcijų pakirsta šios šalies ekonomika jau neleidžia pilna jėga kariauti ir Ukrainoje, teigia Rusijos opozicijos veikėjas, judėjimo „Rusijos demokratinis pasirinkimas“ lyderis Vladimiras Ryžkovas. Vilniuje tarptautiniame parlamentiniame susitikime dalyvavęs Rusijos politikas interviu BNS tvirtino, kad iš Maskvos Lietuva daugiausia gali baimintis ekonominių sankcijų.

SSRS tirono Josifo Stalino anūkas sukritikavo dabartinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką, pasmerkęs šį dėl pradėto karo su Ukraina ir Krymo aneksijos, rašoma „Daily Mail“. Jevgenijus Džugašvilis šalies prezidento elgesį pavadino „begalviu“, o Kremliaus politinį elitą „vagimis“, kurie kvailina rusus.

Vilius Petkauskas „Butą kiekvienai šeimai!“ – žadėjo batuose nenustygstantis Nikita Chruščiovas. O kur veda gerų ketinimų takai, deja, žinome kiekvienas. Terminas „geri norai“ retai aplanko mintis, kai kalbama apie žlugusios Sovietų Sąjungos vadovų pareiškimus. Laikas parodė, kad maža laimės buvo ir masinės urbanizacijos planuose. Pilkosios daugiaaukštės votys, nusėjusios žalią Lietuvos peizažą, dar dabar primena N. Chruščiovo šešių dešimtmečių senumo pažadą.

Kaip rašo „Foreign Policy“, 20 metų po Sovietų Sąjungos griūties istorikams buvo tikra aukso kasykla. Aukso – dėl vertingų atradimų archyvuose ir memuaruose, kasykla – dėl didelio ir sunkaus darbo, siekiant juos atskleisti. Daugeliu atvejų istorikams pavyko pamatyti tik sovietų istorijos ledkalnio viršūnę. Vienas iš Sovietų Sąjungos istorijos tyrinėtojų Vladislavas Zubokas teigė, kad atkleisti faktai apie sovietų paslaptis yra tarsi matoma mėnulio pusė, tačiau tamsioji pusė vis dar išlieka.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikiausiai įsiamžins istorijoje kaip lyderis, grąžinęs Maskvai Krymą, tačiau jis taip pat stengiasi nelikti žmogumi, kuriam valdant Ukraina ištrūko iš Rusijos įtakos zonos. Tolesnės šešios savaitės bus lemiamos šioje kovoje, Ukrainai ruošiantis gegužės 25 dieną surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, parengti naują konstituciją ir neleisti prorusiškiems separatistams atplėšti rytinių regionų.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę aidint fanfaroms Kremliuje ir skambant pasipiktinimo balsams Vakaruose dėjo parašą po sutartimi dėl Krymo aneksavimo, vienas artimiausių jo patikėtinių skubėjo į Aziją stiprinti ryšių su Maskvos rytinėmis sąjungininkėmis.

Krymo vadovas Sergejus Aksionovas ir Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė Krymo stojimo į Rusijos Federaciją sutartį. Rusija aneksavo Krymą. papildyta 16 val. 03 min.

Krymas, kurį Rusija nori prijungti prie savo teritorijos nepaisydama Ukrainos ir Vakarų, labai ilgai buvo įkvėpimo šaltinis rusų kultūroje – šis uolėtas Juodosios jūros pusiasalis yra susijęs su virtine kultiniais tapusių rusų romanų, filmų ir meno kūrinių. Rusų menininkams, rašytojams ir kino kūrėjams Krymas yra fantazijos ir meilės nuotykių – uždraustų ar kitokių, - ilgų karštų vasarų, kelionių per paslaptingus kalnus ar paprasčiausiai pabėgimo nuo sovietinių laikų pilkumos vieta.

Krymo gyventojų mažumą sudarantys musulmonai totoriai – Stalino 1944 metų masinių deportacijų aukos – nepatikliai ir su nerimu vertina sekmadienį įvyksiantį referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, kuris gali dar labiau komplikuoti krizę šiame Ukrainos Juodosios jūros pusiasalyje.

„Sevastopolis – Rusijos miestas!“ – sušuko pensininkė Zinaida Lazereva, o grupė kitų pagyvenusių moterų šalia jos dainavo Sovietų Sąjungos karo dainas šio miesto pagrindinėje aikštėje. „Čia mes kalbame rusiškai; mūsų mąstysena rusiška – ir mes norime būti Rusijoje“, – ji sakė naujienų agentūrai AFP aikštėje, nuo kurios atsiveria vaizdas į žemiau esančioje įlankoje stovinčius karo laivus.

Krymas, autonominė rusakalbė respublika Pietų Ukrainoje, yra pusiasalis, skiriantis Juodąją ir Azovo jūras. Krymas yra linkęs į separatistinę įtampą, kuri ėmė didėti praėjusią savaitę nušalinus Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių. Krymo sostinėje Simferopolyje ketvirtadienį ginkluoti rusakalbių gyventojų „savigynos“ nariai užėmė šio regiono parlamento ir vyriausybės pastatus ir iškėlė ant jų Rusijos Federacijos vėliavas, taip pat neleido vyriausybės darbuotojams patekti vidun.

„Rusija yra pasiruošusi kariauti Ukrainoje, siekdama apsaugoti Krymo etninius rusus ir strategiškai svarbias savo karines bazes“, – teigiama Kathrin Hille ir Romano Olearchyko vakarykštėje „Financial Times“ publikacijoje, remiantis neįvardytu „šaltiniu Rusijos vyriausybėje“. Publikacijoje tas pats neįvardijamas šaltinis teigia, kad „subyrėjus Ukrainai, ši šalis pirmiausia prarastų Krymą, nes Rusija įvestų ten savo kariuomenę, kaip buvo Gruzijoje.

Lygiai prieš trisdešimt metų, 1982 metų lapkričio 10 dieną mirė tuometinės Sovietų Sąjungos lyderis, Sovietų sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius  Leonidas Iljičius Brežnevas. Jis poste išbuvo nuo 1964 metų, kai per rūmų perversmą buvo nušalintas jo pirmtakas Nikita Chruščiovas. Palyginimui – per jo valdymo laiką pasikeitė 4 JAV prezidentai.

Prie Dono upės krantų, vaizdingame Voronežo regione, Rusijoje, stovi vienas žaviausių ir turistų lankomiausių pastatų – Spassky bažnyčia. Šimtus metų tai buvo gailestingumo ir malonės vieta, vėliau patyrusi komunistinį rėžimą, galiausiai išliko kaip rusų krikščionybės paveldas. Manoma, kad pirmi urvai buvo iškasti Kostomarovo kalnuose, dar prieš krikščionybės Rusijoje priėmimą. Vienuoliai šiuose urvuose slėpdavosi nuo persekiojimų ir tik XII a. čia buvo įrengtas vienuolynas.

2012 m. rugpjūčio 12 d. sukako 65 metai nuo „Renault 4 CV“ gamybos pradžios. Tai buvo pirmasis „Renault“ tarptautinis automobilis, kuris net 14 metų buvo gaminamas keletoje pasaulio valstybių. Masinės gamybos „populiaraus automobilio“ idėja „Renault“ sklandė jau praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio viduryje. Per kitą dešimtmetį „Renault“ pristatė naujus „Celtaquatre“ ir „Juvaquatre“ modelius. Tai buvo svarbus žingsnis siekiant masiškai motorizuoti Prancūzijos visuomenę.

Balandžio 12-ąją pasaulis mini Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną. Tą dieną į kosmosą pakilo ir sėkmingai nutūpė pirmasis kosmonautas Jurijus Gagarinas. O iki jo skrydžio vadinamajam kosmoso užkariavimui paaukota nemažai žmonių gyvybių.

Padidinus kainas, beveik kiekviename mieste atsirado drąsuolių, kviečiančių streikuoti. KGB informavo Sovietų Sąjungos kompartijos Centro Komitetą, kad didžiojoje socializmo šalyje bręsta neramumai. Supykdė direktorius Rostovo srities mieste Novočerkaske, elektrovežių gamykloje, kai po kainų padidinimo dar buvo padidintos ir išdirbio normos, 1962 metų birželio 1 dieną apie 200 liejimo cecho darbininkų nutraukė darbą ir pareikalavo, kad sprendimas būtų peržiūrėtas.

1961-ųjų spalio 30 d. virš Naujosios Žemės salos Arkties vandenyne buvo susprogdinta galingiausia žmonijos istorijoje pagaminta bomba. Beprecedentės galios sprogmuo kodiniu pavadinimu „Ivanas“ buvo daugiapakopė vandenilinė bomba, kurią, remdamiesi standartinėmis branduolinių ginklų gamybos technologijomis, sovietų inžinieriai sukonstravo vos per 15 savaičių.

1961 metais per visą Sovietų Sąjungą nusirito pasipriešinimo akcijų banga. Dažniausiai visa tai prasidėdavo kaip buitiniai susirėmimai su milicija ir peraugdavo į politinius neramumus. Antisovietiniai lapeliai Kaip pamenate, Krasnodare žmonės sujudo, kai milicija, jų manymu, neteisingai sulaikė savo nedidelę mantą pardavusį kareivį. Netyčia buvo nušautas dešimtokas. Po to minia jau įsiveržė į Komunistų partijos komiteto pastatą ir išvaikė jo darbuotojus.

Trys valiutos spekuliantai buvo sušaudyti. Šioje istorijoje KGB panoro išlikti įstatymų besilaikančia organizcija. Keičiami įstatymai Komunistų partijos paliepimu valiutos spekuliantų Jano Rokotovo-Žvairio bei Vladislavo Faibyšenkos-Vladiko bylą peržiūrėjo aukštesnės instancijos teismas ir paskyrė po 15 metų kalėjimo. Vis dėlto Komunistų partijos pirmajam sekretoriui N. Chruščiovui ir to nepakako.

Sužinojęs apie spekuliacijos mastus Sovietų Sąjungos komunistų partijos pirmasis sekretorius Nikita Chruščiovas įsiuto, apkaltino Vidaus reikalų ministeriją neveiklumu ir pasiūlė, kad valiutos spekuliantais užsiimtų KGB. Kaip partija nusprendė, taip ir buvo padaryta. Griežta konspiracija KGB antrajai valdybai buvo iškeltas uždavinys sustabdyti valiutos prekybą, o „spekuliantų karalius“ susodinti už grotų.

Mes dar sugrįšime į Jurijaus Andropovo ir vėlesnius laikus, papasakosime apie medvilnės, ikrų ir kitas garsias bylas, į kurias buvo įsivėlę labai aukšti Sovietų Sąjungos pareigūnai. O dabar – apie 6-ojo dešimtmečio pradžią, kai prasidėjo vadinamasis atšilimas.

Kalbėsime, žinoma, ne apie nuošalų Kėdainių rajone, Krakių seniūnijoje Pašušvyje esantį dabar jau apmirusį Krymo kaimą, kuris, beje, taip pat susijęs su Vytauto į Lietuvą atvežtais Krymo totoriais ir garsiąja Kėdainių sutartimi (keletą šios įdomios sąsajos štrichų rasite straipsnio pabaigoje*). Prieš 19 metų vasario 12-ąją įkurta Krymo autonominė respublika šiomis dienomis paminėjo ir kitą svarbią datą: 1954 m. vasario 19 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas savo sprendimu Pereslavlio sut...

Praėjusią savaitę vykusi Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja išsiskyrė ne tuo, kad joje būtų priimti kokie nors esminiai sprendimai, galintys padėti išspręsti aktualiausias globalines problemas. Asamblėja tapo įsimintina dėl kelių itin skandalingų kalbų, kurias išdėstė Venesuelos, Irano ir Libijos vadovai. Tačiau skandalingos įvairiausio plauko pasaulio valstybių lyderių kalbos JT jau tapo kasdienybe.

Maskvoje atidaryta renovuota metro stotis, kurioje įamžinti žodžiai, garbinantys Sovietų Sąjungos diktatorių Josifą Staliną. Centrinėje Maskvos Kurskajos metro stotyje įamžinti žodžiai iš seno Sovietų Sąjungos himno: „Stalinas užaugino mus būti lojaliais liaudžiai, skatino mus darbams ir didiems žygdarbiams“. Provakarietiška opozicijos partija „Yabloko“ jau pareikalavo Rusijos prezidentą pašalinti šiuos žodžius, kurie niekina milijonų stalinistinių represijų aukų atminimą.

Istorikai ilgą laiką ginčijosi dėl to, kas įsakė pastatyti Berlyno sieną. Veini istorikai argumentavo, kad tokį įsakymą davė Rytų Vokietijos lyderis Walteris Ulbrichtas, tuo tarpu kiti aiškino, kad tokios iniciatyvos iniciatorius buvo Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas. Kaip rašo „Der Spiegel“, dabar atrasti 1961 metų rugpjūčio mėnesio Rusijos dokumentai gali padėti lengviau atsakyti į šį klausimą. Jie 1942 metais susitiko Stalingrade, kur kovėsi vienoje pusėje.

Josifas Visarionovičius Stalinas (tikr. Džiugašvilis), kurio 56-osios mirties metinės minimos kovo 5 dieną, gyveno šiek tiek ilgiau kaip 73 metus. Iš tiesų tai buvo audringas gyvenimas, kupinas išmėginimų ginklu ir valdžia, sąmokslais ir nekaltų žmonių krauju. Iš šių dienų žvelgiant, paradoksalu, kad jis buvo gruzinas – laisvę mylinčios tautos atstovas, tačiau toks negailestingas kitoms tautoms, menamiems ir tikriems savo priešams bei oponentams.

Didžiąją politiką daro žmonės – apie daiktų vaidmenį politiniame gyvenime tenka girdėti rečiau, bet tokie atvejai irgi pasitaiko. Pavyzdžiui – batai. Kas galėtų pagalvoti, jog jie gali atsidurti politinių naujienų dėmesio centre. Žinoma, tai atsitiko ne savaime – viskas priklausė nuo aplinkybių. Kol batai tiesiog blizgėjo ant vieno irakiečio žurnalisto kojų, jie mažai ką domino, tačiau vos buvo nuauti ir nuskriejo JAV prezidento Georgo W. Busho link – jų statusas pasikeitė.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pirmauja reitinge politikų, kurių vadovavimo metu Rusija vystėsi geriausia linkme, skelbia „Unian.net“. Visos Rusijos centras viešajai nuomonei tirti nusprendė atlikti apklausą, kurioje būtų įvertinti visi Rusijos vadovai nuo pat caro Nikolajaus II iki dabartinio prezidento Dmitrijaus Medvedevo. Atlikus viešosios nuomonės apklausą, pareikšta, kad absoliutus reitingo lyderis yra V. Putinas. Net 80 proc.

Kadaise blizganti juoda Volga buvo pats geidžiamiausias kiekvieno sovietinio biurokrato automobilis. Tačiau, prabėgus daugiau nei pusamžiui nuo pirmosios Volgos pagaminimo, Rusija stabdo legendinio sedano gamybą, skelbia „The Guardian“. Kadaise gero gyvenimo simboliu laikytas ir vidurinės klasės komunistų „aparatčikų“ labai geistas automobilis pastaraisiais metais itin sunkiai kovojo dėl pozicijų rinkoje su iš užsienio importuojamais automobiliais, užplūdusiais Rusiją po Sovietų Sąjungos griūt...

Rusijos karinis laivynas mažiausiai iki 2017 m. ketina naudotis Sevastopolio uostu. Tačiau po karo Gruzijoje paaiškėjo, kad kova dėl miesto prie Juodosios jūros ateities vyksta jau seniai. Laivynas – karinės parengties Rusijos Juodosios jūros karo laivyno flagmano raketinio kreiserio „Maskva“ karininkai ir jūreiviai lygiai išsitempę stovi eilėmis po tris viršutiniame laivo denyje, o divizijos vadas apeina formuotę. „Sveikiname draugą kontradmirolą“, – skanduoja kariai.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko antradienį apkaltino Rusiją, kad ši, skatindama separatizmą Kryme, siekia destabilizuoti šalį. V. Juščenko mano, kad taip Rusija siekia atgauti savo įtaką posovietinėse valstybėse. V. Juščenko teigė, kad Rusija yra suinteresuota nestabilumo kurstymu tam tikrose Ukrainos dalyse. Priminsime, kad Krymas kadaise priklausė Rusijai ir tik Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas atidavė jį Ukrainai.

Po to, kai Rusija praėjusį mėnesį pripažino Pietų Osetijos bei Abchazijos nepriklausomybę, Ukrainoje baiminamasi, kad kitu Kremliaus ambicijų taikiniu gali tapti Krymo regionas, kuriame, be kita ko, yra dislokuota ir Rusijos Juodosios jūros flotilė, rašo „The Guardian“. Įtampa regione auga. Kiek anksčiau šį mėnesį Ukrainos pareigūnai apkaltino Maskvą, kad ši nelegaliai dalija pasus Kryme gyvenantiems etniniams rusams, kurie sudaro daugiau nei pusę visų Krymo gyventojų.

Ukraina pradėjo tirti kaltinimus Rusijai, kad ši Krymo Sevastopolio uosto gyventojams dalina savo pasus. Baiminamasi, jog taip Kryme skatinami separatistiniai jausmai ir dedami pagrindai galimai karinei intervencijai. Kaip rašo „The Telegraph“, Rusija kaltinama naudojanti jau Gruzijos separatistiniuose regionuose pasitvirtinusią taktiką, kai prieš 5 metus regionų gyventojams buvo išdalinti rusiški pasai, o šių piliečių gynimas prieš savaitę tapo dingstimi pradėti agresiją prieš Gruziją.

Legendinio estų operos dainininko Georgo Otso, puikiai pažįstamo muzikos žinovams ir vyresnės kartos žmonėms, gyvenimo ir šlovės drama atgimė kino filme „Georgas“. Pernai sukurto ir kino festivalius nuo Monrealio iki Šanchajaus apkeliavusio filmo DVD išleidžia kompanija „Acmefilm“. Biografinėje dramoje Georgą Otsą įkūnija estų teatro ir kino aktorius Markas Matvere, gimtojoje šalyje pelnęs net septynis teatro ir kino festivalių apdovanojimus.

Fiodoro Dostojevskio įpėdiniu vadintas vienas garsiausių Rusijos XX amžiaus rašytojų Aleksandras Solženicynas mirė savo namuose netoli Maskvos sustojus širdžiai. Šių metų pabaigoje jam būtų sukakę 90 metų. Pastaruoju metu rašytojas nebevaikščiojo ir vis labiau silpdamas leido dienas invalido vežimėlyje.

Kaimynai dažnai pykstasi. Sovietų literatūros klasikai Ilfas ir Petrovas aprašė komunalinį butą, kurio gyventojai buvo pasirengę vienas kitą prigirdyti vandens šaukšte. Dabar panašūs santykiai klostosi tarp Rusijos ir jos artimiausių kaimynų. Tokią nuomonę išsakė žinomas rusų politologas Leonidas Radzikovskis, kalbėdamas su Lenkijos laikraščio „Gazeta Wyborcza“ žurnalistais.

Humoras komunistinės diktatūros metais buvo ne tik priemonė praskaidrinti niūrią kasdienybę. Būtent politiniai anekdotai buvo vienas iš svertų, padėjusių išklibinti komunistinės diktatūros pamatus. Niūrios sovietinės tikrovės ironizavimas buvo tas ženklas, rodantis, kad žmonės nustojo tikėti vergvaldišku režimu. Ironizuojama nyki kasidenybė Kaip pavyzdys, gali būti pateiktas šis juokas: „Ką jūs elgiatės su pelėmis Kremliuje?“ „Tiesiog pastatau ženklą, skelbiantį, jog čia yra kolūkis.