nikita chruščiovas

Jeigu Rusijos karinis laivynas būtų priverstas pasitraukti iš Krymo, o Ukraina ir Gruzija įstotų į NATO, Juodoji jūra faktiškai taptų „vidine“ Aljanso jūra. Šių metų gegužės 20 d. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka išleido dekretą, kuriame pavedė šalies vyriausybei iki liepos 20 d. parengti įstatymo projektą dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno iškeldinimo iš Sevastopolio uosto 2017 metais.

Ukrainos ir Rusijos dialogas neįtikėtinai keblus, lygiai kaip ir neįtikėtinai niuansuotas. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo statiškas, jei nepaisysime ciklais pasikartojančio retorikos „sutirštėjimo“ dėl kokių nors konkrečių veiksmų (pavyzdžiui, gamtinių dujų pabranginimo Ukrainai) ar įvykių. Bet esama ir tam tikros dinamikos, šis tas vis dėlto keičiasi.

Ukrainos valdžia uždraudė į šalį atvykti Maskvos merui Jurijui Lužkovui. Kaip praneša BBC, toks sprendimas priimtas po to, kai Maskvos meras pareiškė, kad Sevastopolio uostas priklauso ne Ukrainai, o Rusijai. Ukrainos saugumas teigia, kad J. Lužkovas buvo perspėtas nesiimti veiksmų, kurie pažeidžia Ukrainos nacionalinius interesus bei teritorinį integralumą.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierė Valerija Novodvorskaja, galimas dalykas, yra viena nekenčiamiausių politikių Rusijoje. Ji pripažįsta, kad dėstydama savo tiesas kur nors Kalugoje ar Vologdoje gali net gauti mušti. Bet vis tiek jas dėsto. Gėdos šventė - Šią savaitę - dvi svarbios Rusijai dienos: naujojo prezidento inauguracija ir gegužės 9-oji, per kurią vėl bus demonstruojama karinė galia.

XX amžiaus pabaigoje Europoje subyrėjo dvi turbūt pačios akivaizdžiausios daugiatautės valstybės – Sovietų Sąjunga ir Jugoslavija. Tačiau ir XXI a. politiniame žemėlapyje vis dar gausu valstybių, kuriose pilietybė vienija įvairiausias tautas. Šioje srityje turbūt pirmauja Indija, kurios teritorijoje gyvena per 200 skirtingų etnosų atstovai. Nuo jos ne taip jau smarkiai atsilieka ir Rusijos Federacija – šioje šalyje gyvena apie 160 etninių grupių.

Buvusi sovietų kariuomenės raketinė bazė netoli Platelių buvo pasirengusi nuo žemės paviršiaus nušluoti bet kurį europinės dalies NATO bloko šalies miestą. Apie buvusią slaptą grėsmę greitai pamiršime, jei dėl lėšų trūkumo bus leista sunykti šiam dabar populiariu tapusiam turistiniam objektui. Buvusi sovietų kariuomenės raketinė bazė Žemaitijoje, Plokštinės miškuose, nuo žemės paviršiaus galėjo nušluoti bet kurį Europos miestą.

Gyvenimo tempas tik beprotiškai auga. Nors ne vienas turbūt dažnai pasvajojame apie karštą vonią, savo namuose vis dažniau įsirengiame dušo kabiną. Tai taupo mūsų laiką ir vandenį. Į ką atkreipti dėmesį renkantis dušo kabiną? Šeštajame dešimtmetyje, iškilus gyvenamojo ploto trūkumo problemoms, komunistų partijos CK vadovas Nikita Chruščiovas projektuotojams įsakė tipiniuose daugiabučiuose plotą taupyti WC ir vonios kambario sąskaita.

Štai ir prasidėjo rinkiminė kampanija: mažiau nei 3 mėnesiai beliko iki tos dienos, kai sužinosime, kokios partijos pateko į Valstybės Dūmą, o kokios – ne, Rusijos dienraštyje „Moscow Times“ rašo politikos apžvalgininkas Jevgenijus Kiseliovas. Pasak jo, mažiau nei po pusmečio pagaliau sužinosime atsakymą ir į taip ilgai jaudinusį klausimą – kas taps kitu Rusijos prezidentu. Kai dėl partijų, tai visiškai aišku, kad „Vieningoji Rusija“ gaus daugiau nei 50 proc. vietų Dūmoje, teigia autorius.

Jeigu JAV administracija, turint galvoje dabartinę padėtį pasaulyje, neturėjo pakankamai rūpesčių, didžiąją praėjusio savaitgalio dalį ji galėjo praleisti spėliodama, kodėl Maskva vėl paskelbė šaltąjį karą, rašo britų dienraštis „The Times“. Šeštadienį savo kalboje prezidentas Putinas taip agresyviai užsipuolė JAV ir jų sąjungininkus Europoje, kaip to sau dar neleido nė vienas Rusijos lyderis nuo pat prieš 16 metų pasibaigusio šaltojo karo.

Kiek žmonių reikia nužudyti žmogaus gyvybės ir orumo negerbiančiai šaliai, kad šiuos dalykus tarsi gerbiančios šalys atsikvošėtų ir nustotų ją laikyti savo drauge? Rusija tapo lakmuso popierėliu, leidusiu atverti visą Vakarų žiniasklaidos naivumo ir infantilumo mastą, o sykiu ir Vakarų Europos politikos atotrūkį nuo tų idealų, su kuriais bent jau iki šiol buvo galima tapatinti Vakarų pasaulį.

Iškart atvirai pasakysiu, kad savo pažiūromis nesu nei nuoseklus kairysis, nei toli siekiantis dešinysis. Esu nepartinis žmogus ir daugiapartinę politiką laikau būtina demokratijos sąlyga bei instrumentu. Sykiu atvirai pareiškiu, kad nėra tokios politinės partijos, su kuria galėčiau iki galo politiškai tapatintis. Balsuoju už tą, kuri, mano akimis, nuosekliausiai gina laisvę ir individą. Partinės politikos požiūriu esu moderatas ir plačios demokratinės koalicijos rėmėjas.

Rugsėjo mėnesį JAV pasirodė žinomo kultūros istoriko Davido Caute’o knyga “Dance Defects. The Struggle for Cultural Supremacy During the Cold War” (“Šokėjo trūkumai. Kova už kultūrinę viršenybę šaltojo karo metu”), kurioje išsamiai aptariama Amerikos ir Sovietų Sąjungos kultūra šaltojo karo laikotarpiu. Siūlome šios knygos recenziją, publikuotą “Economist.com”. Kai devintajame dešimtmetyje baigėsi Sovietų Sąjungos piningai, ši šalis pralaimėjo šaltąjį karą.

Sovietinis diktatorius Josifas Stalinas taip pyko ant kino žvaigždės Johno Wayne’o (Džono Veino) dėl jo antikomunizmo, kad net rezgė sąmokslą jį nužudyti, teigiama naujoje legendinio JAV aktoriaus autobiografijoje. Britų rašytojo Michaelo Munno (Maiklo Muno) knygoje "Džonas Veinas - vyras už mito" ("John Wayne - The man behind the myth") tvirtinama, kad praėjusio amžiaus 5-ajame ir 6-ajame dešimtmečiais kelis kartus buvo kėsinamasi į garsiojo aktoriaus gyvybę.

Ateinančią savaitę Rusija rengiasi minėti daugiausia aukų Antrajame pasauliniame kare pareikalavusio mūšio - Stalingrado pergalės - 60-ąsias metines ir nesutaria, ar žiaurumu garsėjusio Josifo Stalino valdymo laikais viskas buvo taip jau blogai. Anksčiau vadinęsis Carycinu, 1925 metais miestas Stalino garbei buvo "pakrikštytas" Stalingardu, o prasidėjus Atšilimui, 1961 metais pervadintas Volgogradu - taip siekta panaikinti bet kokias asociacijas su diktatoriaus asmenybe.