Jeigu JAV administracija, turint galvoje dabartinę padėtį pasaulyje, neturėjo pakankamai rūpesčių, didžiąją praėjusio savaitgalio dalį ji galėjo praleisti spėliodama, kodėl Maskva vėl paskelbė šaltąjį karą, rašo britų dienraštis „The Times“.
Šeštadienį savo kalboje prezidentas Putinas taip agresyviai užsipuolė JAV ir jų sąjungininkus Europoje, kaip to sau dar neleido nė vienas Rusijos lyderis nuo pat prieš 16 metų pasibaigusio šaltojo karo. Kasmetinėje saugumo klausimams skirtoje Miuncheno konferencijoje, kuri priminė laikus, kai dvi supervalstybės grasino nušluoti viena kitą ir didžiąją pasaulio dalį nuo žemės paviršiaus, Putinas kritikavo „neteisėtą“, pasak jo, pastarųjų metų JAV užsienio politiką.
Neįprastai stačiokiškai ir nediplomatiškai jis pareiškė, kad JAV „peržengė savo nacionalines sienas visose srityse“, išprovokavo naujas branduolinės ginkluotės varžybas ir agresyvia politika destabilizavo padėtį Artimuosiuose Rytuose.
Tai buvo ne šiaip jau pažįstama, tegu ir atvira, Busho administracijos pražangų kritika, pastebi „The Times“. Kalbėdamas susirinkusiems, tarp kurių buvo Europos lyderiai, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, o taip pat amerikiečiai, Putinas užsipuolė NATO. Jis pareiškė, kad buvusio sovietinio bloko valstybių įtraukimas į Šiaurės Atlanto aljansą destabilizuoja situaciją Europoje ir kelia grėsmę Rusijai. „Prieš ką nukreipta ši plėtra?“ – paklausė jis. Paskutinį kartą tarptautinė bendruomenė su tokiu stingdančiu niršuliu buvo susidūrusi 1960 metais, kai Nikita Chruščiovas pusbačiu daužė Jungtinių Tautų posėdžių stalą.
JAV atstovai užėmė atsargią poziciją ir pabandė sumenkinti permainų reikšmę Rusijos tone. JAV gynybos sekretorius Robetas Gatesas, kalbėdamas konferencijoje sekmadienį, mandagiai pajuokavo apie Putino kalbą. Jo žodžiais tariant, ši kalba „beveik sukėlė nostalgiją laikams, kai viskas buvo paprasčiau. Beveik.“ Jis stengėsi kalbėti raminamu tonu, pripažindamas pastaraisiais metais JAV padarytas klaidas. Anot Gateso, visą šimtmetį JAV naudojosi jėgos, kuri veikia viso pasaulio labui, reputacija. Tačiau jis pripažino, kad paskutiniaisiais metais ši reputacija iš dalies buvo prarasta, ir dabar Jungtinėms Valstijoms būtina pasistengti, kad ją atkurtų.
Arizonos valstijai atstovaujantis senatorius Johnas McCainas, labiausiai tikėtinas respublikonų kandidatas kitais metais įvyksiančiuose prezidento rinimuose, anksčiau negailestingai kritikuodavęs autoritarines Putino užmačias, šį kartą išliko santūrus. Jis iš esmės sutiko su Putino žodžiais, kad šiuolaikinis pasaulis – “vienapolis”. JAV atstovai pažymėjo, kad labiausiai dėl naujojo Rusijos tono supyko europiečiai, tarp jų ir kai kurie konferencijoje dalyvavę Rytų Europos valstybių, praeityje pajungtų Rusijos, lyderiai. Vokietijos vyriausybės delegatai privačiuose pokalbiuose taip pat išreiškė didelį pasipiktinimą Rusijos lyderio pastabomis.
Putino kalba Vokietijoje, pasakyta vos po kelių minučių, kai kanclerė Merkel šiltai įvertino diplomatinius Europos ir JAV santykius, pažeidė įprastus diplomatinius protokolus. Tačiau tai nebuvo šiaip storžieviškumas, pastebi “The Times”. Miuncheno konferencija, pats reikšmingiausias kasmetinis transatlantinis saugumo forumas, savo ištakomis siekia pačias tamsiausias šaltojo karo dienas.
Kanclerė Merkel sovietiniais laikais gyveno Rytų Europoje – 1980-aisiais ji buvo Rytų Vokietijos pilietė, ir neturi iliuzijų dėl politinių buvusio KGB agento Putino pažiūrų, teigia „The Times“. Tačiau nei ji pati, nei jos patarėjai negalėjo nė įsivaizduoti, kad Rusijos lyderis taip atvirai pereis į puolimą, tuo tarpu kai ji stengiasi pagerinti santykius tarp Europos valstybių. Putino tonas apstulbino juos.
JAV atstovai mano, kad šia kalba buvo siekta parodyti, jog Rusija po ilgo nuopuolio ir pažeminimo periodo, prasidėjusio po šaltojo karo, vėl tapo “raumeninga” pasaulio jėga. Sustiprėjusios dėl pastaruosius 5 metus besilaikančių aukštų energijos išteklių kainų ir tebesitęsiančio ekonominio augimo Rusijos vadovai, matydami, su kokiomis problemomis pasaulyje susidūrė senas priešininkas – Vašingtonas, atrodo, ketina pareikšti apie savo sugrįžimą į pasaulinę areną.
Tačiau netikėtas JAV ir Rusijos santykių pablogėjimas, nepaisant praeityje Busho išsakytų šiltų žodžių Rusijos lyderio adresu, iš visko sprendžiant nesukėlė nerimo amerikiečiams, teigia „The Times“.
Miuncheno konferencijose pastaraisiais metais vyraudavo transatlantiniai nesutarimai: seni JAV sąjungininkai kritikuodavo Ameriką dėl karo Irake. Tuo tarpu didžiausio piktadario vaidmuo Miunchene vis atitekdavo buvusiam JAV gynybos sekretoriui Donaldui Rumsfeldui.
Šiemet europiečiai išvydo naują piktadarį, ir tuo pat metu tai jiems priminė, kad nepaisant visų savo padarytų blogybių Amerika anaiptol nėra pati pavojingiausia šalis pasaulyje, apibendrina “The Times”.
