Po to, kai Rusija praėjusį mėnesį pripažino Pietų Osetijos bei Abchazijos nepriklausomybę, Ukrainoje baiminamasi, kad kitu Kremliaus ambicijų taikiniu gali tapti Krymo regionas, kuriame, be kita ko, yra dislokuota ir Rusijos Juodosios jūros flotilė, rašo „The Guardian“.
Įtampa regione auga. Kiek anksčiau šį mėnesį Ukrainos pareigūnai apkaltino Maskvą, kad ši nelegaliai dalija pasus Kryme gyvenantiems etniniams rusams, kurie sudaro daugiau nei pusę visų Krymo gyventojų. Iš viso regione gyvena kiek daugiau nei 2 mln. gyventojų. Kijevas baiminasi, kad ginčai dėl Rusijos laivyno dislokavimo Sevastopolyje gali būti panaudoti separatistinėms nuotaikoms kurstyti. Po to esą Krymo rusai, surengdami referendumą, gali mėginti atsiskirti nuo Ukrainos.
„The Guardian“ žurnalistai rašo, kad Sevastopolio gatvėse vyrauja prorusiškos nuotaikos. Miestas yra nusiteikęs prieš prezidentą Viktorą Juščenko bei jo planus prisijungti prie NATO. Praėjusią savaitę keli šimtai vietinių susirinko uoste, kad pasveikintų iš Gruzijos sugrįžtantį Rusijos Juodosios jūros flotilės flagmaną „Maskva“, kuris vykdė jūrinę Gruzijos blokadą. Žmonės mojavo Rusijos vėliavomis bei laikė iškėlę plakatus. „Mes jumis didžiuojamės“ – skelbė užrašas ant vieno plakato.
„Dauguma gyventojų čia palaiko Juodosios jūros flotilės buvimą“ – teigia buvęs povandeninio laivo kapitonas, o dabar Sevastopolio veteranų asociacijos pirmininkas Anatolijus Kalenko. Jo teigimu, vietiniai priešintųsi Rusijos flotilės iškraustymui, ypač tuo atveju, jei vietoje jos į Sevastopolį atplauktų NATO laivai.
„Mes kategoriškai nenorime kitų laivų čia. Nei Amerikos, nei Prancūzijos, nei Turkijos. Didžioji Britanija turi jūrininkystės tradiciją. Mes tai gerbiame ir prisimename Nelsoną. Tačiau nuoširdžiai sakau, mes jūsų čia nenorime“ – „The Guardian“ žurnalistui teigė A. Kalenko.
Jo asociacija esą netiki separatizmu, tačiau priešinasi bet kokiems bandymams iš miesto gatvių pašalinti sovietinius memorialus. Ant A. Kalenkos stalo gulėjo Sovietų Sąjungos žemėlapis, o ant sienos asociacijos būstinėje kabojo Lenino portretas. A. Kalenko teigimu, liaudis yra griežtai nusistačiusi prieš NATO, nes tai esą yra „agresyvus“ karinis blokas.
Įtampa regione augo dar prieš prasidedant Rusijos bei Gruzijos karui. Gegužę, švenčiant Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją, Maskvos meras Jurijus Lužkovas, apsilankęs Sevastopolyje, pareiškė, kad miestas „buvo ir vėl turi būti Rusijos sudėtyje“. Įsiutusi Ukrainos vyriausybė apkaltino J. Lužkovą siekiu pakirsti šalies teritorinį integralumą bei paskelbė jį persona non grata.
Būta mieste ir susirėmimų tarp Ukrainos nacionalistų bei prorusiškai nusiteikusių gyventojų. Liepą Ukrainos gynybos ministras atidengė memorialinę lentą, skirtą trumpai galiojusiai 1918 metų Ukrainos nepriklausomybės deklaracijai atminti. Kažkas šią lentą, kabojusią greta Rusijos karo didvyrio admirolo Nachimovo statulos, netrukus nukabino ir įmetė į jūrą.
Nemaža dalis Krymo politikų atvirai teigia, jog norėtų, kad Krymas prisijungtų prie Rusijos Federacijos. „Tai yra mitas, kad Ukraina nėra Rusijos dalis. Mes tuo netikime“ – teigė prorusiškų pažiūrų Krymo autonominio parlamento, įsikūrusio regiono sostinėje Simferopolyje, narys Olegas Rodilovas. Jis teigė, kad sunku būtų jį apkaltinti separatizmu.
„Jums Ukraina ir Rusija yra a priori skirtingos valstybė. Mums a priori jos yra viena valstybė. Kultūros, kalbos ir ortodoksų tikėjimo saitai padarė Ukrainą bei Rusiją nedaloma visuma. Be to, abi šalys yra slaviškos. Mes netikime, kad yra kokių nors skirtumų. Mes buvo kartu 350 metų“ – kalbėjo O. Rodilovas.
Rusakalbiai vietos gyventojai teigia, kad Krymas Ukrainos sudėtyje atsidūrė per klaidą. Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas 1954 metais perdavė Krymą Ukrainos sovietinei respublikai. Rusija pripažino dabartines valstybių sienas pasirašydama 1997 metų draugystės sutartį su Ukraina. Tačiau praėjusį balandį Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas drįso pareikšti, kad Ukraina apskritai nėra reali valstybė.
Nacionalistiškai nusiteikę Krymo politikai dabar mėgsta savo provinciją lyginti su Kosovu, kurio teisę atsiskirti nuo Serbijos pripažino didžioji dalis Vakarų valstybių. Prorusiškos Komunistų partijos narys bei Krymo autonominio parlamento deputatas Leonidas Grachas teigia, kad Krymas paskelbs nepriklausomybę, jei Ukrainos prezidentas V. Juščenko ir toliau neatsisakys savo planų prisijungti prie NATO.
„Jei V. Juščenko paskelbs, kad Rusija yra priešas, Krymas su tuo nesutiks. Tai reiškia, kad Ukraina suskils. Kryme kils karas, galbūt net pasaulinis“ – teigė komunistas. Jo teigimu, Ukraina turi atsisakyti noro prisijungti prie NATO, susitarti dėl draugystės bei bendradarbiavimo sutarties su Rusija bei pratęsti leidimą Sevastopolyje dislokuoti Rusijos Juodosios jūros flotilę.
Niekas neabejoja, kad surengti perversmą Sevastopolyje būtų lengva. Rusijos vėliavos jau plazda virš daugumos klasikinių Stalino eros pastatų, dabar priklausančių Rusijos Juodosios jūros flotilei. Vietiniams tereikėtų susitvarkyti su keliais Ukrainos pareigūnais. Ukrainos vyriausybė vargiai norėtų bandyti susigrąžinti miesto kontrolę jėga, nes tokiu atveju galėtų išprovokuoti karinį konfliktą su Rusija.
„Nebūtų per daug liūdna, jei Ukraina subyrėtų. Viskas būtų savo vietoje“ – teigė Sevastopolio rusų bendruomenės vadovė Raisa Teliatnikova. Jos organizacija yra viena iš kelių, kuri regione skleidžia Rusijos kultūrą bei kalbą ir Kremliaus politines pažiūras.
R. Teliatnikova neigia, kad jos organizacija yra Kremliaus vietininkė. „Tai yra mūsų žemė. Mano tėtis bei dėdė kovojo dėl jos per Didįjį patriotinį karą (Antrąjį pasaulinį karą). Kodėl mes turėtume ją palikti? Niekas mūsų neklausė, ar mes norime gyventi Ukrainoje. Niekas iš mūsų niekur kraustytis neketina“ – teigė R. Teliatnikova.
Ji teigia, kad nėra jokių įrodymų, kad Rusija dalija Kryme pasus etniniams rusams. Tačiau neabejotina, kad Maskva plečia regione savo įtaką: Raisos biure kabo V. Putino „Vieningosios Rusijos“ partijos vėliava. Praėjusią vasarą ši partija sutiko remti vietinės rusų bendruomenės leidžiamą laikraštį – mažas, tačiau reikšmingas žingsnis.
Rusijos pareigūnai vakar pareiškė, kad Krymo gyventojų, prašančių Rusijos pasų, skaičius išlieka daugmaž toks pats. Rusijos konsulato Simferopolyje atstovas Vladimiras Lysenko teigia, kad Sevastopolyje gyvena apie 13 tūkst. Rusijos piliečių. „Rusija neturi jokių pretenzijų į Sevastopolį. Mes nesuprantame Vakarų politikų deklaracijų, kuriose teigiama, kad Ukraina bus kitas Rusijos taikinys“ – teigė V. Lysenko.
Optimistai tiki, kad kalbos apie Rusijos siekį atimti Krymą iš Ukrainos yra tiesiog išpūstas burbulas. Trečia pagal dydį Krymo etninė bendruomenė – totoriai – yra proukrainietiški. V. Juščenkos partijos narys Krymo parlamente Mustafa Djemilevas teigia netikintis, kad Rusija gali surengti Kryme tokią pat invaziją, kokią surengė Gruzijoje.
„Ši idėja yra nesąmonė. Ukraina nėra Gruzija ar Čečėnija, Ukraina yra žymiai galingesnė“ – pareiškė politikas.
