Nekilnojamasis turtas

Artėjantys 2025-ieji gali būti lemtingi tiek investavimo senbuviams, tiek ir naujokams. Specialistai skaičiuoja, kad šiemet grąža iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) akcijų siekė net 20–50 proc., taip pat net iki 55 proc. kilo ir kai kurių Lietuvos įmonių akcijos. Gyventojai ir toliau galės nedaug rizikuodami uždirbti iš nekilnojamojo turto (NT), indėlių ar obligacijų, mažėjant aukso kainoms uždirbti iš akcijų, o pingant akcijoms – iš aukso.

Daugiabučio namo renovacijai reikia 50 proc. +1 gyventojo sutikimo. Dėl šios priežasties namų atnaujinimai dažnai neįvyksta, nes gyventojai nežino, kiek visa tai kainuos ir per kiek laiko atsipirks, tad baiminasi, kad pritrūks pinigų. Vis tik daugelis pamiršta, kad tam yra teikiama valstybės parama, galinti kompensuoti dalį ir netgi visą paskolą renovacijai ar bent jau sumažinti jos palūkanas.

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras primena, kad bet kokie duomenų apie statinius pasikeitimai privalo būti pakeisti ir Nekilnojamojo turto registre bei kadastre. Statinio griovimas – tai statybos rūšis, kurios tikslas išardyti ar išmontuoti visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos, išskyrus likusias giliau nei 0,5 metro po žeme.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „EIKA Development“ skelbia, kad nekilnojamo turto (NT) rinka Vilniuje pagal pardavimus lapkritį augo 17 proc. Jei pardavimų tempas nemažės, prognozuojama, kad per 2024 m. bus parduota daugiau nei 3000 butų, o tai yra 40 proc. daugiau nei pernai.

Atvejai, kuomet gyventojai piktinasi milžiniškomis daugiabučių remonto darbų kainomis, yra ganėtinai dažni. Ypač, kai namų administratoriai įvairių reikalingų ar nelabai darbų prigalvoja nuolat, o po to reikalauja gyventojų už juos mokėti. Šįkart tuo labai pasipiktino bendrovės „Mano būstas“ administruojamų daugiabučių gyventojai. Esą tie patys darbai jų namuose yra vykdomi kasmet ir nekokybiškai, prašomos milžiniškos sumos pinigų, o rezultatų taip ir nesimato – tik subjaurotos laiptinės.

Iš visų Lietuvos didmiesčių Vilniuje sunkiausia gauti statybos leidimą iš pirmo karto – šiemet per pirmus 10 mėnesių tai pavyko tik 5 proc. prašymų teikėjų, praneša portalas „Verslo žinios“. Remiantis Aplinkos ministerijos pateikta 2023 m. kovo–2024 m. rugsėjo statistika, daugiausia iš pirmo karto išduotų statybos leidimų dalis buvo Marijampolėje – 43,61 proc. Šiauliuose ši dalis – 29,96 proc., Kaune – 15,91 proc., Alytuje – 12,97 proc., Panevėžyje – 12,96 proc., o Klaipėdoje – 8,41 proc.

Dalis gyventojų į tam tikrus saugumo reikalavimus – ypač savo namuose – dažnai numoja ranka ir viliasi, kad nereikės tuo užsiimti, leisti tam pinigų, o baudų pavyks išvengti. Tokia situacija Lietuvoje yra su autonominiais dūmų detektoriais, kurių savo namuose neturi 2 iš 5 lietuvių, nors už tai gresia nemenkos baudos, viršijančios pačių prietaisų kainą, ir ką jau kalbėti apie gaisro pavojus. Autonominiai dūmų detektoriai Lietuvoje vidutiniškai gali atsieiti nuo 4 iki 30 ar 60 eurų.

Prasidėjus šaltajam sezonui gyventojai savo namuose šildosi įvairiausiais būdais. O tai ir lemia, ar neteks šalti ir už šildymą pakloti daugiau dėl kaimynų kaltės. Visa tai priklauso nuo to, kokia šildymo sistema yra name ir ar ji iš viso yra. Kadangi atsiranda gudručių, kurie savo radiatorius užsuka, norėdami sutaupyti, bet tokia strategija veikia ne visada.

Vieta mieste ir atstumas iki darbo Lietuvos gyventojams išlieka vienais svarbiausių aspektų renkantis būstą. KOG instituto atlikto Tvarumo barometro duomenys atskleidžia, kad 14 proc. gyventojų svarstytų keisti gyvenamąją vietą pasikeitus darbo lokacijai, o daugiau nei pusė (56 proc.) norėtų darbą patogiai pasiekti pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu. Tyrimo duomenimis, artumą iki darbo kaip vieną iš pagrindinių būsto mieste pasirinkimo kriterijų išskyrė 35 proc. respondentų.

Europos Centrinio Banko pradėti bazinių palūkanų karpymai į rinką įnešė optimizmo – gyventojai pradėjo aktyviau ieškoti būsto. Ir toliau numatant palūkanų mažinimą, ekspertai prognozuoja, kada galima tikėtis ryškesnio rinkos atsigavimo, ir kokių NT objektų pasiūla sparčiai mažėja.  Registrų centro duomenimis, per tris šių metų ketvirčius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 81,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 3,5 proc.

Daugelis, matyt, sutiktų, kad tokie akivaizdūs žmonių poreikiai, kaip vanduo ar tualetas, yra būtini, todėl turėtų būti suteikti. Ypač, kai gyveni sostinėje ir dar pačiame jos centre. Vis tik, deja, net ir šiais laikais gali pasitaikyti atvejų, kai namuose gali turėti televiziją ar internetą, bet negali išsivalyti dantų, išsiplauti indų ar paprasčiausiai išsituštinti. Leidimą gavo, sumokėjo 2 tūkst. eurų, bet liko be nieko Naujienų portalą tv3.lt pasiekė sunerimusios motinos laiškas.

Lietuvoje per devynis mėnesius iš viso įregistruota 81,9 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – 3,5 proc. mažiau nei pernai metų sausio–rugsėjo mėnesiais, kai buvo įregistruota 84,9 tūkst.

Privačios žemės savininkai prisijungę prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) jau gali peržiūrėti žemės mokesčio deklaracijas už 2024 metus, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Dauguma žemės savininkų informaciją apie žemės mokestį netrukus gaus ir e. paštu, o tiems, kurie nesinaudoja VMI e. paslaugomis, deklaracijos bus išsiųstos klasikiniu paštu. Žemės mokestį reikia sumokėti iki šių metų lapkričio 15 d. Aktualu tūkstančiams gyventojų Už 2024 m. apie 60,8 mln.

Daugelį metų priešais Vilniaus miesto savivaldybės pastatą kitoje Konstitucijos prospekto pusėje šalia planetariumo ir CUP buvo neasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė su keliais senais medžiais. Tačiau jau netrukus jos vietoje atsiras didžiulis biurų pastatas. Šio projekto valdytojai pastatui davė „Sąvaržėlės“ vardą, nors miestiečiams ir svečiams, matyt, kiltų kitokių minčių dėl pavadinimo.

Seimas antradienį galutinai apsispręs dėl pataisų, kuriomis siūloma supaprastinti ir atpiginti būsto paskolų refinansavimą.    Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė anksčiau pabrėžė, kad ateityje refinansuojant paskolą ar keičiant banką nebereikėtų mokėti notarams, turto vertintojams, taip pat pataisos didintų konkurenciją rinkoje.

Nusprendę atsinaujinti savo butą ar patį namą gyventojai dažnai išleidžia nemažai pinigų, todėl tikisi, kad darbai bus atlikti kokybiškai ir vėl imtis remonto neprireiks dar ilgai. Vis tik taip pasiseka ne visiems, ypač, kai išlindusius defektus atsisakoma taisyti ar už juos atlyginti žalą.

„Prastėjantys būsto įperkamumo rodikliai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje šiandien diktuoja naują darbotvarkę, kuri aktuali tiek būsto ieškantiems, tiek NT verslui, tiek ir viešajam sektoriui“, –  konstatuoja Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius. Lietuvoje mažėjantis būsto įperkamumas skaudžiausiai atsiliepia sostinėje vaikus auginančioms jaunoms šeimoms.

Nuo lapkričio įsigalios nauji reikalavimai dėl statinių sodų bendrijose, kurių galima rasti kone prie visų didesnių miestų. Savininkams susirūpinus sodų sklypuose pastatytų ar tebestatomų namų įteisinimu, prašymų šiuos statinius užfiksuoti, šį rudenį ypač dažnai sulaukia antstoliai. Jie teikia faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas.

Portalas „Verslo žinios“ paskelbė Nekilnojamojo turto (NT) plėtros įmonių finansinių rezultatų sąrašą už 2023 metus. Pasak verslininkų, praeiti metai nebuvo džiuginantys ir teigia, kad pajamas auginti pavyko iš užbaigtų sandorių, sutartų gerokai seniau. Didžiausias pajamas praėjusiais metais fiksavo bendrovės „Hanner Group“ Lietuvoje valdomi holdingai:. Grupė „Trust Capital“ pernai pasiekė 55,93 mln. eurų pardavimus, o grupė – „Hanner“ – 37,75 mln. eurų.

Sostinės Kalnėnų rajone pristatyta daug naujų gražių namų. Vienas iš jų, o tiksliau, išskirtinis įvažiavimas į privačią valdą, matyt, sulauks ir išskirtinio dėmesio. Ne tik iš kaimynų ar socialinių tinklų naršytojų, bet ir institucijų. Kaip jau pranešta, daugybės vertinimų socialiniuose tinkluose sulaukęs vos prieš dvejus metus pastatytas naujas privatus namas stovi Bulgarų gatvėje.

Trečiadienį socialinius tinklus apskriejo ne tik žinia apie berniuko dingimą iš prekybos centro, bet ir kur kas paprastesnis dalykas – naujame kvartale įrengtas įvažiavimas į privatų namą. Internautų pasipiktinimą, daugybę reakcijų ir komentarų sukėlė „Facebook“ grupėje „Vilnius.Wtf“ pasirodžiusi nuotrauka. Joje matyti, kaip individualių namų kvartale prie gatvės einantį šaligatvį tiesiog nukerta įvažiavimas į vieną valdą.

Skyrybos, kai sutuoktiniams nepavyksta visko išspręsti taikiai, yra labai nemalonios. Ypač, jei jos įvyksta dėl neištikimybės, smurto ar kitų priežasčių. Tačiau tokiais atvejais nukentėjęs sutuoktinis gali reikalauti atlyginti žalą ir prisiteisti ne tik vienkartinę keleto tūkstančių eurų sumą, bet netgi išlaikymą sau. Vis tik sutuoktinio neištikimybę ar kitą kaltę reikia įrodyti, o įrodymai turi būti surinkti nepažeidžiant asmens teisių ir kitų įstatymų.

Antradienį Seime po pateikimo buvo pritarta Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisoms. Tikimasi, kad, galutinai joms pritarus, būsto paskolas turintiems gyventojams bus lengviau ir pigiau jas refinansuoti ir taip sutaupyti pinigų. Už įstatymo pataisas balsavo 89 Seimo narių, balsavusių prieš ar susilaikiusių nebuvo. Toliau pataisų projektas bus svarstomas spalio 1 d. Gyventojai sutaupytų 500 mln.

Viešoji įstaiga „Nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) planuoja išleisti iki 60 mln. eurų mokesčių mokėtojų lėšų naujo pastato statyboms.  Tai yra gerokai daugiau, nei ketinta išleisti anksčiau. Pavyzdžiui, 2018 m. statyboms buvo numatyta išleisti 25 mln. eurų, vėlesnė projekto kaina buvo ir 48 mln. eurų. Tačiau ir tokių lėšų, panašu, neužteks.

Aplink didžiuosius miestus ir netgi jų teritorijose yra nemažai sodininkų bendrijų, kurių ištakos siekia dar sovietinius laikus. Nemažai gyventojų ten įsirengė ne tik vasarnamius, bet ir gyvena visą laiką. Tad dalis sodų bendrijų ilgainiui tapo tiesiog miestų kvartalais, nors infrastruktūra tam ir nepritaikyta. Vis dėlto jau netrukus bendrijoje pasistatyti namą, kuriame būtų patogu gyventi, bus gerokai sunkiau.

Priėmę palikimą galite likti be namų: atskleidė kelias gudrybes

Nekilnojamojo turto plėtros grupės „Eika“ statybų bendrovė „Eikos statyba“ po penkerių metų taikiai baigė ginčą su bankrutuojančia Vilniaus statybų įmone „Active Construction Management“ (buvusi „Irdaiva“) dėl Regioninio skrydžių valdymo centro Vilniuje statybų.  Vilniaus apygardos teismas (VAT) rugsėjo 4 dieną patvirtino bendrovių taikos sutartį.

Būsto paskola yra rimtas ir ilgalaikis įsipareigojimas, tad neretai gyventojai ją ima keliese, pvz., kaip bendraskoliai ar laiduotojai. Vis tik pastarąjį variantą vertėtų gerai apmąstyti, kad po to nereikėtų mokėti paskolos už turtą, kuris niekada jums nepriklausys ir dar apsunkins galimybes įsigyti nuosavą. Vilnietė Vaiva papasakojo, kad būdama jauna, 20-ties metų, sutiko būti vyro būsto paskolos laiduotoja.

Rugpjūčio mėnesį buvo fiksuotas visų Nekilnojamojo turto (NT) kategorijų objektų pardavimų augimas. Registrų centro duomenimis, šiais metais pagal NT objektų pardavimų skaičių geresnis mėnuo buvo tik gegužė. „Rugpjūtis buvo antras mėnuo iš eilės ir trečiasis šiais metais, kai NT rinka peržengė simbolinę 10 tūkst. įregistruotų NT sandorių ribą. Paskutinysis vasaros mėnuo kartu sumažino ir atsilikimą nuo bendro praėjusių metų rezultato.

Iš negalios pašalpos per 2 savaites turi surinkti 1,8 tūkst. eurų: to reikalauja daugiabučio administratorius Daugiabučio atnaujinimui – 1,8 tūkst. eurų iš kiekvieno: ir tai – tik pirma įmoka

Per pastaruosius 10 metų nekilnojamojo turto (NT) vertė Užupio mikrorajone išaugo 2,8 karto. „Vertinant pagal lokaciją ir investicijas į projekto išpildymą, NT vystytojai naujos statybos būstus skirsto į tris klases: ekonominę – miegamuosius Vilniaus rajonus, vidutinę – strategiškai geresnes vietas arčiau centro bei prestižinę – centrinę Vilniaus dalį“, – pranešime cituojamas „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra.

SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „SBA Urban“ valdoma „Urban Wind Residential“, antradienį pradėjusi platinti  „Vėjo miestelio“ Svencelėje, prie Kuršių marių, pirmojo etapo plėtrai skirtą 1 mln. eurų vertės obligacijų emisiją, ją išplatino per kelias valandas, pranešė SBA. „SBA grupės projekto „Vėjo miestelis“ obligacijų emisijos dalis susilaukė itin aktyvaus investuotojų susidomėjimo, tad pirmoji, 1 mln.

Natūralus būsto nusidėvėjimas: kada ir kiek nuomininkams reikia už jį mokėti?

Atostogoms ar savaitgaliui nuomojatės apartamentus? Nenustebkite, jei atsidursite internete

Aukcione bus parduodama 14 poilsinės paskirties pastatų Molėtų rajone. Turto banko duomenimis, bendra pastatų komplekso su sklypu vertė siekia 222,5 tūkst. eurų. Bendras visų vieno aukšto karkasinių namelių plotas – 413,09 kv. m., sklypas užima 1.05 ha, praneša įmonė. Aukcioną planuojama rengti rugsėjo pabaigoje.

Būsto nuomos rinka Lietuvoje stabilizavosi – kainos svyruoja nežymiai, pasiūla panaši į paklausą, sako nekilnojamojo turto (NT) ekspertai.  NT bendrovės „Capital“ valdomasis partneris ir NT brokeris Kaune Česlovas Savickas sako, kad 2022-aisiais metais į Lietuvą atvykus daug ukrainiečių ir jiems užplūdus nuomos rinką, lietuviai dar aktyviau susidomėjo investicijomis į NT. Anot jo, įsigiję butus dar nepradėtuose projektuose jų savininkai juos rinkoje realizuoja tik dabar.

Didžiausios statybos sektoriaus įmonės praėjusiais metais gavo 2,95 mlrd. eurų pajamų – 29,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais, o ikimokestinį pelną didino 3,6 karto – nuo 57,87 iki 209.93 mln. eurų, remdamasis iki gegužės 30 dienos pateiktomis bendrovių ataskaitomis Registrų centrui ir kartu su kredito biuru „Creditinfo“ parengtu didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2023 metų pajamas tūkstantuku skelbia portalas „Verslo žinios“. Pasak portalo, daugiausia pajamų – 192,95 mln.

Būsto kainos Lietuvoje, lyginant didmiesčius su mažais miesteliais ar kaimais, gali skirtis ir šimtais tūkstančių eurų. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai įvardijo, kas lemia kainų skirtumus ir išskyrė, kiek gyvenamieji namai ar butai kainuoja didžiausiuose Lietuvos miestuose ir šalia jų esančiuose rajonuose. NT kainos Vilniuje ir už jo skiriasi 400 tūkst.

Gyvenant daugiabutyje name privalumas yra tas, kad nereikia pačiam jaudintis dėl remonto darbų, vamzdynų taisymų, kitų įrengimų ar atnaujinimų. Tačiau problema iškyla tada, kai vieni ar kiti bendri sprendimai dėl būsto gyventojų netenkina, o pinigus už juos vis tiek reikia mokėti. Taip nutiko ir vieno daugiabučio namo gyventojams, kurie nesutiko su šlagbaumo (užkardos) įrengimu automobiliams įvažiuoti į kiemą.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė metus dirbusios lietuvių ir žydų darbo grupės pasiūlymams, kad metų metus nenaudojami sostinės centre esantys Vilniaus koncertų ir sporto rūmai turėtų tapti paminklu ten buvusioms žydų kapinėms. Pagal darbo grupės pasiūlymus, rūmuose turėtų būti išsamiai aprašyti kapinėse palaidoti žmonės – jų vardai, biografijos, raštai ir jų palikimas.

Nuolat pasigirsta diskusijų, kur gyventi geriau: didmiestyje ar kaime. Vieniems labiau patinka veiksmas ir šurmulys, kitiems – gamta ir ramybė. Vis tik svarbiausias klausimas – kur pragyvenimas yra pigesnis? Daugelis gyventojų yra įsitikinę, kad mažame miestelyje pragyvenimo kaštai yra daug mažesni, mat tiek nekilnojamasis turtas (NT), tiek prekės ar paslaugos yra pigesnės ir kainos nėra tiek užkeltos, kiek, pvz., Vilniuje. Vis tik apie kai kurias išlaidas pagalvoja ne visi.

Pastebima, kad šiuo metu naujų butų pasiūla didėja greičiau nei paklausa. Didžiausią pasiūlos dalį sudaro vidutinės klasės baigti arba baigiami statyti būstai, skelbiama „Eika Development“ pranešime. Pastebima, kad populiariausi šiuo metu yra baiginėjami statyti arba jau baigti butai.

Nepilnamečio turtą (pvz., paveldėtą nekilnojamąjį turtą) paprastai tvarko jo tėvai, kurie vaiko vardu ir nusprendžia, ar tą palikimą priimti. Ir, nors vaiko ir tėvų turtas yra atskiri, jie savo atžalos turtą gali naudoti šeimos reikmėms. Vis tik teisininkai atkreipia dėmesį, kokiais atvejais reikia notaro ar teismo leidimo. Ir įspėja apie esmines klaidas, dėl kurių tėvams gali tekti atlyginti žalą vaikui arba nepilnamečio turtas gali būti tiesiog atimamas.

Europos Sąjungos būsto kainų indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pakilo 0,4 proc., o palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 1,3 proc., penktadienį skelbia Eurostatas. Iš valstybių narių, apie kurias ES statistikos agentūrą pasiekė duomenys, kainų kritimas per metus užfiksuotas septyniose, o augimas – devyniolikoje. Labiausiai būstas per metus atpigo Liuksemburge (10,9 proc.), Vokietijoje (5,7 proc.), Prancūzijoje (4,8 proc.

2024 m. pirmąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 0,4 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 1,3 proc., praneša Eurostatas. Lyginant šį laikotarpį su paskutiniu 2023 m. ketvirčiu, gyvenamųjų būstų kainos krito 0,1 proc. euro zonoje ir augo 0,4 proc. ES. Lietuvoje, palyginus pirmus 2023 m. ir 2024 m. ketvirčius, būsto kainos išaugo 9,9 proc.

Šiemet sausį–birželį Lietuvoje įregistruota 50,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.  Vien birželį įregistruota beveik 9,6 tūkst. sandorių – 9,4 proc. mažiau nei tą patį mėnesį pernai ir 7,6 proc. mažiau nei gegužę, ketvirtadienį skelbia Registrų centras.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pateikė savo nuomonę dėl Nacionalinio stadiono projekto pokyčių ir lieka prie vertinimo, kad indeksuotos kainos padalijimas tarp sutarties šalių turi būti kitoks, negu dabar siūlo Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat, Tarnybos pateiktame rašte, su kuriuo susipažino ELTA, raginama neindeksuoti naujo turto, kurio vertė yra virš 7 mln. eurų.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ Vilniuje, buvusio „Žalgirio“ teritorijoje, planuoja naują biurų pastatą „Business Stadium South“, kurį būtų galima transformuoti į mokyklą, antradienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  „Čia turėtų būti administracinės paskirties pastatas.

Ne paslaptis, kad nekilnojamojo turto (NT) pirkimas su paskola dažnai yra įsipareigojimas 30-čiai metų. Vis tik ne visi nori ir ne visiems pavyksta šio įsipareigojimo laikytis. Gali nutikti taip, kad būstą teks parduoti ar norėsis pakeisti į kitą. Bankai paaiškino, ką tokiais atvejais daryti. Skaitytoja Aistė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad pirko būstą su 90 tūkst. eurų paskola.