Tuo skundėsi vilnietė Evelina. Esą jos kaimynė jau daug metų pro savo buto langus purto kilimus, patalus, visokius maišelius, viską pilsto.
„Viskas skrenda tiesiai į vaiko kambarį per langą, nespėju palangės viduje valyti. Neatidaryti langų – ne išeitis.
Visi langai – murzini, dulkėti. Neišeina su moterimi susišnekėti, ji taip daro „n“ metų ir nemato problemos“, – pasakojo Evelina.
Ji teiravosi, ar yra kokių nors išeičių, kaip tokį elgesį sustabdyti, ar vis tik toks elgesys yra leidžiamas.
Ar toks elgesys – draudžiamas?
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas pabrėžė, kad iš balkonų, lodžijų ar per atidarytus langus valyti, dulkinti kilimus, grindų dangas, patalynę, drabužius ar kitus daiktus yra draudžiama.
Anot Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų, užfiksavus tokį elgesį gali būti taikomos nuobaudos.
Jiems antrino ir Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus vyr. specialistė Indrė Rinkevičė.
Pasak jos, toks elgesys, kaip šiukšlių mėtymas, skysčių pilstymas ar dulkių purtymas per langą, nėra galimas ar toleruotinas.
Šiauliuose gyventojams yra draudžiama „mėtyti nuorūkas, popierius, spjaudytis ar kitaip teršti aplinką“.
I. Rinkevičė atkreipė dėmesį, kad asmenys tokiais veiksmais ne tik teršia savo pačių gyvenamą aplinką, bet ir formuoja neigiamą nuomonę apie namo gyventojus.
Kada skirs įspėjimą ar 600 eurų baudą
I. Rinkevičės teigimu, susidūrus su tokiais kaimynais gyventojams yra siūloma situaciją spręsti taikiai pasikalbant su „teršėju“ arba kreiptis į namo pirmininką ar administratorių.
Ji pridūrė, kad gyventojai namo susirinkime visada gali pasitvirtinti vidaus tvarkos taisykles, kurių po to visi turi laikytis.
„Apie patį teršimo faktą, galima pranešti policijai, kuri, atlikusi tyrimą, gali taikyti administracinę atsakomybę už tokio pobūdžio pažeidimus“, – teigė Šiaulių savivaldybės atstovė.
Tuo metu G. Grubinskas nurodė, kad matant daromą pažeidimą apie tai reikėtų pranešti savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnams.
„Pirmiausia, žinoma, reikėtų su tokiu kaimynu pabendrauti, išsakyti problemą. Jei tai nepadeda – fiksuoti tokį pažeidimą darant vaizdo įrašą bei kreiptis į savivaldybės administraciją“, – komentavo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai.
Pašnekovai paminėjo, kad už tokį elgesį (tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą) pirmą kartą gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų.
Už pakartotiną tokį elgesį bauda jau didėja iki 140–600 eurų.
Kaip įrodyti kaimyno pažeidimus?
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas nurodė, kad pažeidimo faktui nustatyti yra reikalingi įrodymai, o filmuota ar fotografuota medžiaga galėtų būti neginčijamas įrodymas.
„Jei nufilmuoti ar nufotografuoti nepavyksta arba nėra galimybės, yra būtini liudytojai, kurie neginčijamai būtų matę pažeidimą ir pažeidėją“, – kalbėjo G. Grubinskas.
I. Rinkevičė aiškino, kad, surinkus įrodymus (vaizdo įrašus, kitų kaimynų liudijimus), apie patį teršimo faktą galima pranešti Šiaulių miesto savivaldybei per „Sumanus miestas“ platformą.
Ji vardijo, kad ten reikia nurodyti pagrindinę informaciją: pažeidimo adresą (iš kokio buto mėtomi daiktai), įvykio datą ir laiką.
Pašnekovai neslėpė, kad skundų dėl tokių kaimynų veiksmų yra gavę, bet jie yra labai reti.
Šiaulių savivaldybės atstovė vardijo, kad dažniausiai pasitaiko atvejai, kai daugiabučio namo gyventojai teršia bendro naudojimo patalpas, erdves, sukraudami savo asmeninius daiktus, kurie trukdo kitiems namo gyventojams.
Įspėja dėl daiktų laiptinėse ir baudų
Tuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas primena, kad bendro naudojimo patalpose draudžiama laikyti ne tik degias medžiagas.
Bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose ir avariniuose išėjimuose yra draudžiama laikyti bet kokius kitus daiktus, kurie gali trukdyti žmonių evakavimuisi gaisro atveju bet kuriuo paros metu.
A. Gudžiausko aiškinimu, taip yra todėl, kad laiptinė yra pagrindinis ir dažnai vienintelis žmonių evakuacijos kelias iš pastatų.
„Už gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus gyventojams gali grėsti administracinė nuobauda nuo 10 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 600 eurų.
Nuobaudos dydis priklauso nuo nusižengimą sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių“, – nurodė PAGD atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad vien daugiabučiuose namuose pernai kilo 572 gaisrai, o 2023 m. – net 618 gaisrų. Tad labai svarbu, kad laiptine būtų galima pasinaudoti nelaimės atveju.
Už tokį kaimynų elgesį mokės visi?
Namų administravimu užsiimančios bendrovės „Civinity namai“ statinio techninės priežiūros specialistas Gintaras Stanišauskas nurodė, kad dėl laiptinėje laikomų daiktų gyventojai gali kreiptis ir į daugiabučio administratorių.
Jeigu yra žinomas konkretus daiktų savininkas, administratorius susisiekia su juo ir informuoja, kad reikia pašalinti bendrojo naudojimo patalpose esančius pašalinius daiktus.
Tačiau, jeigu gyventojai iš bendro naudojimo patalpų daiktų nepašalina, administratorius organizuoja šių daiktų išvežimą, už kurį apmokestinami visi tos laiptinės gyventojai.
G. Stanišausko teigimu, taip yra todėl, kad administratorius negali nustatyti, kuriam buto savininkui priklauso daiktai.
„Jeigu pats daiktų savininkas kreipiasi į mus ir nurodo, kad tai – jo daiktai, tuomet taip, mes galime apmokestinti tik tą butą dėl daiktų pašalinimo. Tačiau taip nutinka retai.
Dažniausiai niekas nepripažįsta, kieno yra nenaudojami daiktai, palikti bendro naudojimo patalpose. Įrodyti, kad tai yra būtent kažkurio buto daiktai, mes galimybių neturime, o pasikliauti vien kelių gyventojų žodine informacija negalime“, – komentavo „Civinity namai“ atstovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
