Anot pardavėjų, jei anksčiau 200–400 kvadratinių metrų ploto būdavo tik namai, tai dabar vis dažniau norima įsigyti tokio dydžio butus sostinės centre. Už kuriuos negailima ir 2 ar 3 mln. eurų.
Brangiausi nupirkti butai ir namai Lietuvoje
Registrų centro duomenimis, brangiausi įsigyti butai 2024 m. buvo Vilniuje ir Palangoje.
Aptariant brangiausių TOP 10-tuką, už juos lietuviai paklojo nuo 1,65 mln. eurų iki 3,3 mln. eurų.
Šių butų plotas svyruoja nuo 160 iki 360 kv. m., o daugelis jų yra Vilniaus Senamiestyje arba Naujamiestyje.
Brangiausi gyvenamieji namai pernai buvo nupirkti ne tik Vilniuje ar Palangoje, bet ir Kaune ar netgi Elektrėnų savivaldybėje.
Jų kainos – panašios į butų, t. y. nuo 1,2 iki 3,5 mln. eurų, tačiau plotai – kur kas didesni: 490 kv. m., 680 kv. m., 730 kv. m. ar netgi 870 kv. m.
Daugiausia brangiausių namų, kaip ir butų, buvo nupirkta sostinėje: Antakalnyje, Žvėryne, Senamiestyje ir Naujamiestyje.
Didžiausias visų laikų sandoris
Su prabangiu ir išskirtiniu NT dirbančio prekės ženklo „Baltic Sotheby’s International Realty“ bendrasavininkas ir vadovas Marius Bružas nurodė, kad 2024 m. buvo parduotas ne vienas namas ir netgi ne vienas butas, kurių kainos viršijo 2 mln. eurų.
Ji paminėjo, kad vienas didžiausių visų laikų Lietuvos rinkos sandorių taip pat įvyko prieš metus.
Tai buvo 810 kv. m. ploto namas Žvėryne, Birutės g., ant upės kranto, prie gerų kaimynų, kurio kaina buvo tarp 4–5 mln. eurų.
„Iki šiandien didžiausia kaina, už kurią buvo parduotas būstas, siekia 5 mln. eurų su viršum. Kol kas nesame matę, kad kas Lietuvoje įsigytų turtą už 6–7 mln. ar 10 mln. eurų.
Kol kas žinome tik tuos, kurie statosi ar jau yra pasistatę tokius namus sau. Kai tie NT išeis į rinką, jų kaina jau galimai bus didesnė“, – kalbėjo M. Bružas.
Brangiausias būstas – kas ir kaip jį perka?
M. Bružas nurodė, kad prabangaus būsto pirkėjo portretas keletą metų vis jaunėja.
Jeigu prieš 10 metų brangiausius NT pirko 40 metų amžiaus ir vyresni, tai šiandien tą jau daro 30-mečiai.
„Didžiąją dalį būstų žmonės perka gyvenimui, taigi nėra taip, kad dažniau perka moteris ar vyras. Paprastai perka šeima kaip bendrą turtą. Faktas, kad juos perka žmonės, dirbantys geriausiai apmokamus darbus.
Didžioji dalis – verslo savininkai arba partneriai. Nes, kai kalbame apie prabangų būstą, tai jau kalbame apie kainas, kurios prasideda ne nuo 100 tūkst. eurų, bet nuo 500 tūkst. eurų iki kelių milijonų eurų“, – dėstė M. Bružas.
Jis patikino, kad bent jau „Baltic Sotheby’s International Realty“ klientai 100 proc. atvejų už prabangų NT atsiskaito tik banko pavedimu, kadangi atsiskaitymas grynaisiais yra apribotas ir apskritai traukiasi iš rinkos:
„Tokias dideles sumas perduoti grynaisiais tai išvis neįsivaizduoju: tiek patikrinti, suskaičiuoti. Pasaulyje yra tekę girdėti apie atsiskaitymą kriptovaliutomis, bet mes nesame turėję tokių sandorių ir kyla klausimas, kaip pavyktų pas notarą viską įforminti.“
Į ką atsižvelgia rinkdamiesi prabangius namus
Anot M. Bružo, vienas svarbiausių kriterijų prabangiam, gyvenimui skirtam būstui yra dydis, kuris butams prasideda nuo 100–150 kv. m., o namams – nuo 250–300 kv. m.
„Kalbant apie interjerą, tai prabangus gali būti ultramodernus, tiek visiškai klasikinis, tiek ir antikvarinis. Svarbiausia, kad ir koks tai būtų interjeras, kad tai nebūtų kičas, netikra, „fake“ prabanga.
Toliau pagrindinis dalykas yra vieta, tada – kaimynystė. Toliau yra infrastruktūra. Jei kalbame apie butus, tai būtų ir privažiavimas, parkavimas, inžineriniai sprendimai“, – vardijo specialistas.
Jis paminėjo, kad šiais laikais didžioji dalis prabangių būstų yra energetiškai efektyvūs, taigi žmonės atsižvelgia į tokius papildomus sprendimus, kaip rekuperacija, oro kondicionavimas ar prieštriukšminiai langai, kai gyvenant Senamiestyje ar Valakampiuose yra labai svarbu išlaikyti ramybę.
„Kalbant apie pirmąjį būstą tai didžiąją dalį jų parduodame Vilniuje. Antroje vietoje, priklausomai nuo metų, yra pajūrys arba Kaunas. Jei žmonės perka ne pirmą būstą, tai yra ir sodybų kituose miestuose, kurios gali perlipti ir 1 mln. eurų“, – pasakojo M. Bružas.
Lietuvoje trūksta namo dydžio butų
Vis tik „Baltic Sotheby’s International Realty“ vadovas atkreipė dėmesį – jeigu užsienyje butų dydžiai gali siekti ir 700 kv. m., tai Lietuvoje to dar nėra, tačiau po truputį link to artėjama.
Pasak pašnekovo, jei prieš 12 metų žmogus norėdavo 200–400 kv. m. dydžio būsto, būdavo įprasta mąstyti apie namą ir nebuvo mados keltis į centrą, nes tokio dydžio butų tiesiog nebuvo.
Vis tik jis paminėjo, kad per pastaruosius 10 metų centrinėje miestų dalyje buvo pastatyta neblogų projektų ir lietuviai jau gali rinktis alternatyvą: gyventi 300–400 kv. m. bute arba dar didesniame name.
„Jeigu žmogus turi didelį – 200–300 kv. m. – butą, tai yra didžiulis privalumas, nes tokių NT rinkoje trūksta. Vystytojai šiandien vis dar bijo statyti tokius daiktus.
Pirminėje rinkoje 200 kv. m. dydį viršijančių butų pirminėje rinkoje praktiškai nerastumėte, nebent jums pasisektų ir dar statybų stadijoje galėtumėte sujungti kelis gretimus butus“, – neslėpė M. Bružas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
