63-ejų Žilvinas Krasauskas švietimo srityje dirbo apie 30 metų. Buvo kūno kultūros mokytoju, o vėliau – vadybinių dalykų mokytoju bei profesinės mokyklos direktoriumi.
Dabar jo kelionių sąskaitoje yra apie 50 šalių, bet vyras neketina sustoti. Tikisi šį skaičių pakelti iki 100. Praėjusiais metais, lapkričio pabaigoje, vyras trims savaitėms paraukė į Malaiziją, vėliau kelioms dienoms į Singapūrą, po jo – Kambodžą, Tailandą ir šiuo metu svečiuojasi Vietname.
„Aš seniai mėgėjas keliauti, bet svajonėse keliaudavau, dabar atsirado galimybės ir realizuoju tą, ką visą gyvenimą planavau daryti. Be to, žiemos man Lietuvoje nelabai patinka“, – priduria jis.
Solo keliones pamėgęs Žilvinas sako, jog artimųjų ar draugų kompanijos kartais trūksta kelionėse, bet susibendrauja su vietiniais ar kitais keliautojais. Tiesa, artimų draugysčių su sutiktais žmonėmis stengiasi nemegzti.
„Liūdna, bet čia susitinki su vietiniais, turi su kuo pabendrauti, o namie aš irgi vienas būnu, vaikai atskirai gyvena, tai pasiskambiname. Čia yra daug tokių pavienių keliautojų. Aš va Malaizijoje gyvenau, tai vienas švėdas, norvegas, airis buvo. Tai jeigu tik nori, čia gi yra galimybių susidraugauti, bet kažkaip nesileidi į ypatingas draugystės“, – užsimena keliautojas.
Žilvinas: atsisakius bendrauti mergina ėmė mėtyti akmenis
Tiesa, Žilvinas neslepia, jog požiūris į keliautojus yra kitoks, svetur neretai esą bandoma turistus apgauti.
„Jie žiūri į tave kaip į kažkokį turtingesnį žmogų galbūt, bet tu su jais visą laiką randi bendrą kalbą, jeigu nerodai nepagarbos, tiek ir užtenka. Jie ir į draugystes tada nori eiti, telefono numeriais apsikeisti, bet nesileidi į tokius, nebus jie draugai visame pasaulyje sutikti vieną kartą“, – pažymi jis
Nors įprastai vietiniai labai svetingi, būna ir nemalonių atvejų, patirtimi dalinasi lietuvis.
„Bankoke vaikščiojau, kur vietiniai gyvena, prostitutės apstojo mane, o viena mergina akmenimis yra apmėčiusi Vietname.
Vaikščiojau po parką ir prisistato mergina, kuri nešneka angliškai, mes per vertėją bendraujame, rašo: „Aš noriu susipažinti", sakau: „Kokiu tikslu?“ <...> Pasakoja tada, kad skurdžiai gyvena, verkšlena, kad aš jai pagelbėčiau.
Vėliau rašo per vertėją: „Tu nenori čia su manimi reikalų turėti?“. Vaikeli, sakau, nu koks patinka, jeigu tau 30, man 63 metai, jau juokas ima. Po to jau supykau, nes ji niekaip neatstoja. Dar man rašo: „Kalbėjome 10 minučių, galvoji, čia nemokamai?“ Tada jau pasakiau, kad tikrai supykau ir išėjau gatve ir tik jaučiu stovėdamas, kad akmuo krenta prie kojų, toks luitas betono, atsisuku ir matau: ta mergina stovi ir mojuoja ten man kažką“, – pridurdamas, jog mergina po to ir pradingo, pasakoja jis.
Kaip išvengti nemalonumų kelionėse?
Afrikoje esą parduotuvėse prieš apsiperkant apsauga griežtai patikrina pirkėjus, panašiai kaip tikrintų Lietuvos oro uoste. Tačiau Žilvinas įtaria, kad būtent ten ir buvo apvogtas.
„Paima tavo daiktus, pinigines paima, tave tikrina metalo detektoriais ir t.t. Jie ten kalbina, pypsi ta sistema, kol tave skanuoja, kitas tavo rankinuką krausto ir visų pinigų nepaima, kad tu neįtartum iškart. Tada turėjau apie 2 tūkstančius eurų, tai po kelių savaičių tik pasiskaičiavau, kad 600 eurų dingo. Manau, kad tie apsaugininkai ir ištraukė“, – pastebi Žilvinas.
Priduria, kad svetur ir pavežėjai bei taksi vairuotojai neretai bando apgauti prašydami didelių sumų už pavežimą.
„Paėmė kartą mus kelis žmones, kiti keleiviai buvo vietiniai, bet visi į tą pačią pusę važiavome, aš gal porą šimtų metrų toliau. Visi jie už savo kelionę padavė po 200 šilingų, čia apie 1.20 euro, aš padaviau 250, nes toliau važiavau. Tada taksistas taip piktai taip žiūri į mane, sakau: „Kas ne taip?“ Man jis sako tūkstanį šilingų mokėti.
Aš jau pykti pradėjau, klausiu: „Nes aš iš kitos šalies?" Jis man policija pradėjo grasinti, tai tą kartą sumokėjau jam tą tūkstantį“, – pridurdamas, jog jam čia cigarečių pakelis už tą sumą, dalinosi patirtimi lietuvis.
Tačiau dėl tokių situacijų solo keliautojas pataria tik įlipus į automobilį klausti, kiek kainuos, ir nebijoti pasakyti, kad pavežėjas prašosi per daug.
„Jeigu prašo tūkstančio šilingų, siūlau už 500 vežti. Jeigu nesutinka, einu pas kitą, klausiu kiek. Jeigu sako 500, bandau nusidėrėti iki 300 ir kuriam nors tinka, sėdu ir važiuojame. Visada taip reikia su taksistais, nes čia neveikia „Boltas“ ar „Uberis“. Dar arbatpinigių palikai 50 euro centų ir jis labai laimingas bus“, – pataria Žilvinas.
Kai kur gerokai mažesnės kainos: „Aš net sutaupau kelionėje“
Paklaustas apie kelionių išlaidas į šias tolimas šalis, neslepia, kad kainos, pavyzdžiui, Vietname kur kas mažesnės nei Lietuvoje.
„Aš net sutaupau kelionėje, dabar gyvenu viešbutyje ir moku 6 eurus už naktį. Jei čia gyvenčiau mėnesį, mokėčiau apie 180 eurų už viską. Man kambarį tvarkys, man lovą klos, nemokėsiu nei už elektrą, nei už vandenį, dar arbatos ir kavos bus padėta kambaryje už tuos 6 eurus.
Pavalgiau šiandien restorane už 5 eurus, šiaip nesu gaminęs bekeliaudamas, nes galiu ir už 2 eurus pavalgyti, tik noriu išbandyti naujas vietas, tai keliais eurais ir daugiau sumoku“, – sako vyras.
Tiesa, didžiausios išlaidos šiose kelionėse yra skrydžiai, tačiau neturint konkrečių skrydžio datų esą įmanoma gerokai sutaupyti.
„Manęs neriboja laikas, kaip paprastai žmonės turi atostogas konkrečiomis dienomis. Aš atskridau už 400 eurų, bet kadangi aš būnu čia ne dvi dienas, ne savaitę, aš galiu būti ir pusę metų ar kelis mėnesius, tai per visas tas dienas išskaidžius, čia juokingi pinigai už skrydį.
Jei skubėčiau, tai į namus už kokį tūkstantį eurų skrisčiau. Bet aš galiu nukelti savo skrydį mėnesiu netgi vėliau, jeigu tada mažesnės skrydžių kainos. Į Afriką va nuskridau už mažiau nei 150 eurų. O vietiniai skrydžiai paprastai išvis labai pigūs, Malaizijoje mokėdavau po 20-60 eurų už skrydį“, – atvirauja Žilvinas.
Nuo lapkričio pabaigos sako išleidžantis mažiau nei Lietuvoje, esą neprireikia nė tūkstančio eurų per mėnesį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
