Apie tai ir kitus ateities darbus aplinkos ministras Povilas Poderskis kalba naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Jūs minėtoje, kad planuojate sugrįžti prie idėjos griauti senus daugiabučius, kurie yra pastos būklės ir kuriuos reikėtų renovuoti. Tačiau ne visus juos renovuoti verta, todėl minėjote, kad reikėtų, pasitelkiant verslą, statyti naujus ir ten apgyvendinti gyventojus, jiems būstą suteikti nemokamai. Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie šiuos užmojus ir kada mes galėtume tikėtis, jog ši sistema pradėtų veikti?
Aš norėčiau bent vieną tokį pilotinį projektą per šią kadenciją paleisti, bet, jeigu viskas gerai ir pavyks sudėlioti tą teisinį mechanizmą, tada galbūt ir daugiau.
Idėja labai paprasta – jeigu yra didesnis sklypas, kuriame telpa kitas daugiabutis ir ten yra daugiabutis, kuris yra avarinės būklės, tai galime suteikti vystytojui galimybę pastatyti ten kitą, aukštesnį, daugiabutį, suteikiant to avarinio daugiabučio gyventojams atitinkamo dydžio, ploto butą ir likusį kiekį butų parduodant. Tada pastatomas tas namas, gyventojai persikrausto ir tas avarinės būklės namas yra nugriaunamas.
Tai čia, kaip sakoma, ant servetėlės piešiant planas būtų toks, bet jam yra begalė kliūčių, nes reikia 100 proc. visų gyventojų sutikimo daryti tokį projektą. Dabar žinome, kad renovacija Lietuvoje, apskritai, vyksta tik dėl to, kad mes nereikalaujame 100 proc. gyventojų sutikimo, tai rasti tokią vietą, tokį daugiabutį, kuriame vat šitą pavyks įgyvendinti, manau, kad čia tikrai bus labai sunkus uždavinys, bet sieksiu jį padaryti.
Lietuva taip pat vis arčiau žengia visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, jau ir praėjusioje kadencijoje matėme tų bandymų ir žingsnių tai įgyvendinti. Kaip jūs manote, ar Lietuvai reikia šito ir kada to galime tikėtis? Galbūt jau yra apie tai kalbama ir svarstoma? Gal ne viešai?
Jei būtų kalbama ne viešai, aš jums tikrai nesakyčiau, bet apskritai tai, suprantate, kad turime augančius gynybos poreikius, senstančią visuomenę, daugelį sričių, kurios reikalauja vis didesnio dėmesio ir finansavimo, auga atlyginimai taip pat ir viešajame sektoriuje. Tų poreikių mes tikrai turime daug ir nekilnojamojo turto mokestis, prasmingai įvestas, galėtų kai kurias problemas spręsti – dėl apleistų turtų ir panašiai.
Bet šiandien dienai, manau, dar per anksti sakyti, kad vienaip ar kitaip bus sprendžiama, nes visų pirma, prieš atliekant kažkokius veiksmus reikia išanalizuoti, kas buvo daroma, kodėl tai neįvyko, kaip galima būtų daryti, jog rastume politinį pritarimą kitiems veiksmas, nes, žinote, kalbėti apie naujus mokesčius, kol nėra tinkamo lygio viešųjų paslaugų arba bent jau pažado apie tas viešąsias paslaugas tokio lygio, tai yra sunku.
Bet jūs pritartumėte ar ne, kad jis yra reikalingas?
Ne, šiandien aš nuomonės neturiu.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
Vėl už gyventojų pinigus? O jei jie jų neturi? Varysi juos į bankus, kaip padaryta su renovacija? Ir kiek atlaikys tos naujos kreivos šleivos kartonkės, iš kurių stebisi kas antras jų gyventojas.
Barzdyla atsakyk.