Naujausios APVA užsakymu atliktos 10 renovuotų daugiabučių namų ekspertizės metu buvo įvertinta statybos rangos darbų ir įgyvendintų priemonių (apšiltintų sienų, stogų, perdangų, pakeistų langų ir durų, įstiklintų balkonų ir kitų) kokybė. Kartu buvo vykdomas šių pastatų energinis auditas, matuojamas mikroklimatas butuose. Monitoringo metu gauti rezultatai yra geri – energija naudojama efektyviai, palaikoma optimali temperatūra, sumažėjo drėgmės lygis, pagerėjo oro kokybė.
Butuose šilta, o gyventojai sutaupo
Monitoringui buvo atrinkti daugiabučiai iš Kauno, Klaipėdos, Mažeikių, Utenos ir Vilniaus miestų. Tirtų namų statybos metai svyravo nuo 1960 iki 1988 m., pastatuose esančių butų skaičius tarp 10 - 144, o po atnaujinimo pastatų energinio naudingumo klasės pasiekė B ir A.
„Energiniu požiūriu visi namai modernizuoti kokybiškai, faktinis šilumos energijos suvartojimas atitinka projektinį ir net viršija jį. Vidutinės tirtų daugiabučių namų metinės šilumos energijos sąnaudos buvo 81 kWh/m2, tai yra geras rodiklis“,– pažymi APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.
Pasak eksperto, tai reiškia, kad gyventojai sutaupo mokėdami už šildymą, nes atšalus, dalis šilumos nėra iššvaistoma per neatnaujintus langus, išorės sienas ar perdangas virš nešildomo rūsio ar palėpės. Siekiant išsaugoti kuo daugiau šilumos namuose ir užtikrinti nuolatinę oro kaitą patalpose geriausias sprendimas yra vėdinimo sistemos su šilumogrąža įrengimas.
Šiluma pasiskirsto tolygiai
Atlikus monitoringą nustatyta, kad daugumoje tirtų daugiabučių išmatuota vidaus oro temperatūra pateko į rekomenduojamą 18–22 °C diapazoną. Tokia temperatūra užtikrina, kad gyventojai jaustų komfortą, yra palankiausia sveikatai.
„Daugiabučio renovacijos metu pakeitus langus ir pagerinus šiluminę izoliaciją, gyventojai gali džiaugtis šiltesniais ir ekonomiškesniais būstais. Žiemos metu renovuoti pastatai geriau išlaiko šilumą, o vasarą užtikrinama mažesnė perkaitimo rizika, taip sumažinant šilumos diskomfortą visais metų laikais. Siekiant maksimalaus komforto, svarbu nepamiršti tinkamai subalansuoti šildymo sistemą, tai užtikrina tolygų šilumos pasiskirstymą tarp pastato aukštų ir sumažina oro sausėjimo riziką“, – sako Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Tadas Prasauskas.
Užtikrinta geresnė oro cirkuliacija
Anot dr. T. Prasausko, geram mikroklimatui namuose ypač svarbus drėgmės lygis patalpose. Santykinė oro drėgmė keičiasi priklausomai nuo vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo. Tinkamai sureguliavus vėdinimo sistemas, santykinės oro drėgmės lygis gali sumažėti iki 5–10 proc., kas reikšmingai mažina pelėsio susidarymo riziką. Nustatyta, kad virš 90 proc. ekspertizės metu išmatuotų vidaus oro santykinės drėgmės verčių pateko į rekomenduojamą 35–60 proc. ribą.
„Aukšta santykinė drėgmė taip pat didina mikrobiologinio užterštumo riziką, todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą drėgmės valdymą, ypač pereinamuoju metų laikotarpiu. Mechaninės vėdinimo sistemos, ypač su rekuperacija, užtikrina geresnę oro cirkuliaciją, sumažina anglies dioksido (CO2) ir kitų teršalų, tokių kaip aerozoliai, bioaerozoliai, lakieji organiniai teršalai (LOJ) koncentraciją ore. Dėl šios priežasties žmogus geriau išsimiega ir yra darbingesnis“, – dalinasi dr. T. Prasauskas.
Monitoringo metu ištyrus atnaujintų daugiabučių oro kokybę nustatyta, kad apie 80 proc. namų po renovacijos šių dujų koncentracijos kiekis neviršija į auditorių nustatytos ribinės vertės.
Defektų šalinimas nieko nekainuoja
Daugiabučio renovaciją svarstantiems gyventojams kartais kyla klausimas, kas ištaisys renovacijos defektus, jei tokių pasitaikys, ir ar jiems už tai reikės mokėti patiems. E. Petrauskas primena, kad darbų kokybę užtikrina Statybos įstatymas, kuriuo visiems atliktiems matomiems darbams suteikiama 5, o nematomiems – 10 metų garantija.
„Pagal Statybos įstatymą rangovas garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus privalo ištaisyti savo sąskaita. Rangovas kartu su atliktų statybos darbų perdavimo aktu užsakovui pateikia dokumentą, užtikrinantį garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą, kuris apsaugo gyventojus nuo per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus paaiškėjusių žalų, net jei vystytojas jau būtų bankrutavęs. Taigi bet kokiu atveju defektų šalinimas renovuoto daugiabučio gyventojams nieko nekainuos“, – pasakoja E. Petrauskas.
Turėdami pastabų dėl statybininkų palikto broko gyventojai pirmiausia apie jas turėtų pranešti namą prižiūrinčiai įmonei ar renovacijos administratoriui. Jie dėl jų ištaisymo kreipiasi į modernizaciją vykdžiusį statybos rangovą. Tais atvejais, kai jis nereaguoja ar yra bankrutavęs, defektų taisymas vykdomas pasitelkiant kitus rangovus, o sąskaitas už defektų ištaisymą apmoka garantinio laikotarpio įvykdymo užtikrinimą išdavusi draudimo bendrovė ar finansinė įstaiga – bankas.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė
