Ketvirtadienį paaiškėjo, kad Finansų ministerijos koalicijai pateiktame pirminiame mokestinių pakeitimų plane yra siūloma ne tik įvesti mokestį saldiems gėrimams, ne gyvybės draudimo sutartims, bet ir apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto (NT), didinti pajamų mokestį (GPM) daugiau uždirbantiems ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.
Vis tik specialistai neslepia – Lietuvai tikrai reikia daug daugiau pinigų, tačiau tą padaryti nebus lengva, kadangi visuomenė nepasitiki valdžia ir priešinasi bet kokiems mokesčių pakeitimams.
Kodėl ir kokius mokesčius reikia didinti?
Anot SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas neslėpė, kad valstybės pajamų didinimas yra neišvengiamas, kadangi kitais metais turės augti išlaidos krašto apsaugai, o jau šiemet suformuotas biudžetas yra deficitinis.
Nors pagal naują planą į valstybės biudžetą žadama papildomai surinkti 224 mln. eurų, ekonomistas neslepia, kad tai gali būti nepakankama suma ir deficitas stipriai didėtų ir kitąmet, ir dar vėlesniais metais.
T. Povilausko vertinimu, vienas optimaliausių sprendimų yra platesnis NT mokesčio taikymas, nuleidžiant dabartinę 150 tūkst. eurų kartelę iki 20 tūkst. eurų ir taip apmokestinant daugiau gyventojų.
Ekonomistui nerimą kelia ir GPM pokyčiai, kuriais siūloma, kad „aukštesnes pajamas“ (neviršijančias 60 metinio vidutinio darbo užmokesčio – VDU) gaunantys gyventojai būtų apmokestinti 20 proc. GPM. Jei pajamos viršytų 60 VDU, tai GPM tarifas jau siektų 32 proc. Ir šie mokesčiai būtų taikomi visoms pajamų rūšims, pvz., ir dirbant savarankiškai.
„Jeigu jais bus padidintas savarankiškai dirbančių ir didesnes pajamas gaunančių asmenų apmokestinimas (nes dabar sumokama gerokai mažiau nei standartinis GPM tarifas) ir bus taisomos kitos „gyvulių ūkio“ spragos, tuomet viskas gerai.
Tačiau, jeigu bus stipriau nueita į darbo pajamų ar kapitalo pajamų didesnį apmokestinimą, tai jau būtų labai rizikingas žingsnis“, – perspėjo pašnekovas.
Mokesčių lengvatos – ką ir kodėl naikinti?
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis vardijo, kad Lietuva turi nemažai iššūkių, susijusių su senėjančia visuomene, poreikiu daugiau finansuoti socialinę, sveikatos ir krašto apsaugą.
Jis atkreipė dėmesį, kad lengvatų panaikinimas reikštų ne tik papildomas pajamas biudžetui, bet ir teisingumą.
Kadangi jomis naudojasi ir dideles pajamas, ir daug turto turintys gyventojai: „Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra daug tokių spragų, paliktos galimybės gauti dideles pajamas ir mokėti mažai mokesčių.“
Jis paminėjo ir PVM lengvatą centriniam šildymui, kuria naudotis gali net ir didelį brangų NT turintys asmenys:
„Patys neturtingiausi, besišildantys malkomis, dujomis ar elektra, tokios lengvatos neturi. Tai nėra didelės ekonominės ir socialinės logikos taikyti tokią lengvatą.“
Vis tik siūloma šios lengvatos nenaikinti, tik PVM tarifą padidinti nuo 9 iki 12 proc.
T. Povilauskas pritarė, kad reikėtų peržiūrėti mokestines lengvatas ir įvertinti, ar tikrai reikia minėtos PVM lengvatos, lengvatinio pelno mokesčio mažoms įmonėms, tokio mažo (5 proc.) GPM vykdant individualią veiklą, nulinio GPM dovanoms ir pan.
Mokesčių didinimui trukdo korupcija ir kritika?
N. Mačiulis nurodė, kad, pvz., Skandinavijos šalyse gyventojai ne itin priešinasi didesniems mokesčiams, o tai yra susiję su aukštesne „mokesčių morale“.
Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai turi aukštesnę toleranciją didesniems mokesčiams, nes supranta, kokią naudą iš to gauna valstybė.
„Kai yra labai žemas korupcijos lygis, aukštas valdžios sektoriaus efektyvumas, retai pasitaiko neatsakingų lėšų panaudojimų, korumpuotų viešųjų pirkimų, tai daug lengviau visuomenei susitaikyti su didesniu mokesčių tarifu.
O Lietuvoje mes turime tų įvairiausių problemų: neefektyvių, neskaidrių viešųjų pirkimų, perteklinį valstybinių institucijų tinklą, kurį reikėtų mažinti. Žmonės mato per mažai valstybės pastangų atsakingiau naudoti lėšas, todėl su didesniais mokesčiais nesutinka“, – dėstė ekonomistas.
Jis paminėjo ir tai, kad padėjus kažkokią įstatymo pataisą ant stalo visur viešai yra girdima ir matoma vien tik kritika, kalbinamos tos visuomenės grupės, kurias tie mokestiniai pakeitimai palies.
Taip visos Vyriausybės susiduria su problema, kad visur girdima tik kritika ir niekam neįdomu išgirsti, kodėl tie pakeitimai išties būtų reikalingi:
„Būtent dėl to mokestiniai pakeitimai sunkiai skinasi kelią.“
Siūlo apmokestinti visus automobilius ir NT
N. Mačiulis nurodė, kad tarptautinės institucijos rekomenduoja, pvz., apmokestinti visus, ypač taršius automobilius ir beveik visą NT.
„Tokių mokesčių privalumas – jų labai sunku vengti, nes registruojant turtą nepaslėpsi nei automobilio, nei NT.
Tokie mokesčiai neatbaido užsienio investuotojų. Tie, kas turi taršesnius, brangesnius automobilius, daugiau NT, tie ir sumoka daugiau mokesčių. Tai yra socialinis teisingumas ir ekonominis efektyvumas“, – vardijo ekonomistas.
Vis tik jis pripažino, kad tokie mokesčiai paliečia didelę dalį gyventojų, todėl yra labai nepopuliarūs ir sunkiai skinasi kelią, net jei tai yra mažas – keliasdešimt eurų per metus – mokestis, ką siūlė ir buvusi Vyriausybė.
„Dėl to dažniau siūlomi tokie progresiniai, apmokestinantys didžiausią turtą ar pelną mokesčiai, kurie nebūtinai atneša daug lėšų į biudžetą, bet skamba gerai, mažai kas jiems priešinasi.
Bet ilguoju laikotarpiu jie gali padaryti žalos: mažiau užsienio investicijų, mažiau darbo vietų“, – akcentavo N. Mačiulis.
Pataria kreiptis pagalbos ir patarimų kitur
„Swedbank“ ekonomistas teigė pritariantis, kad pakeitimus Lietuvos mokesčių sistemai pasiūlytų išoriniai ekspertai.
Pvz., Tarptautinis valiutos fondas, kuris dažnai teikia tokias rekomendacijas. Pvz., yra teikęs Lenkijai.
„Remdamasis objektyviais kriterijais jis pasako, kur mokesčių sistemoje yra spragos, ydos, kaip padidinti biudžeto pajamas, nesumažinant valstybės patrauklumo investicijoms, nedidinant socialinės atskirties ir t. t.
Taip išsprendžiama problema, kai įvairios interesų grupės tampo paklodę į save ir tie, kurie garsiau šaukia, laimi, nors nebūtinai laimi Lietuva ilguoju laikotarpiu“, – pabrėžė N. Mačiulis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
