Vienas iš būdų apsiperkant leidžia ne tik sutapyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalį, bet ir išvengti gyventojo pajamų mokesčio (GPM), valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.
Vis tik Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja, kad už tokį elgesį perkant telefonus, automobilius ar kitus daiktus gresia ne tik baudos, o ir visus mokesčius teks galiausiai sumokėti.
Įmonės vardu perka keliones ar net injekcijas
VMI Kontrolės departamento vadovė Laura Viešūnienė pabrėžė, kad įmonės vardu (atsiskaitymo metu prašant sąskaitos faktūros) įsigytas turtas turi būti naudojamas tik įmonės veikloje pagal paskirtį, t. y. pajamoms uždirbti ir ekonominei naudai gauti.
Tačiau ji pripažino, kad atvejų, kai įmonės lėšomis yra tenkinami privatūs poreikiai, vis dar fiksuojama.
„Dažniausiai tokie nusižengimai nustatomi dėl automobilių ir gyvenamosios paskirties būsto naudojimo asmeniniams tikslams, piktnaudžiavimo verslo kelionėmis jas paverčiant poilsinėmis.
Taip pat nustatoma atvejų, kai verslo įsigytu motociklu ar laivu savo asmeninėms reikmėms naudojasi įmonės akcininkai ar vadovai, jų šeimos nariai“, – vardijo L. Viešūnienė.
Ji pridūrė, kad pasitaiko situacijų, kai įmonės lėšomis būna įsigyjami įvairūs buityje naudojami daiktai ar paslaugos, tiesiogiai nesusijusios su įmonės ekonomine veikla ir galimai skirtos asmeniniams poreikiams tenkinti. O neretai tokių neįprastų prekių ar paslaugų naudos gavėjais tampa įmonės darbuotojai.
„Tokie pirkiniai dažniausiai argumentuojami kaip įmonės reprezentacijai naudojamos prekės ar paslaugos (prabangi kosmetika, kostiumai ir kt.), prisidengiama darbuotojų sveikatos gerinimo tikslais (pvz., perkant botulino injekcijas) ir pan.
Stebint ir tikrinant VMI, per 2022–2024 m. dėl privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis bei pajamų natūra gavimo atvejų į biudžetą priskaičiuotos mokėtinų mokesčių ir su jais susijusios sumos sudarė beveik 23 mln. eurų“, – dėstė pašnekovė.
Kiek ir kokių mokesčių sutaupoma
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė atkreipė dėmesį, kad pats turto įsigijimo faktas nėra nusikalstama veika – svarbu, kad jo įsigijimas būtų tinkamai apmokestintas.
Jos aiškinimu, jei įmonė įsigyja telefoną už 1121 eurą, kurį naudos savo veikloje, ji susimažina šiuos mokesčius:
- susigrąžina pirkimo PVM – 195 eurus;
- susimažina pelno mokestį nuo 46 iki 139 eurų (priklausomai nuo taikomo pelno mokesčio tarifo). Tačiau šis sutaupymas yra sąlyginis ir priklauso nuo to, kas gavo naudą.
„Toliau dar yra galimos iš šios naudos, kurios priklauso nuo jų gavėjo. Jei įsigytas telefonas yra ne įmonės veiklai, bet atsiskaitymas darbuotojui už darbą, kurio įmonė neapmokestino kaip darbo užmokesčio (neto – 1121, bruto –1885,69 euro), tai ji nesumokėjo 765 eurų mokesčių (GPM ir „Sodra“).
Jei įsigytas telefonas yra ne dėl įmonės veiklos, bet dovana akcininkui, kurio įmonė neapmokestino kaip dividendų (neto – 1121, bruto – 1319 eurų), tai ji nesumokėjo 198 eurų mokesčių (GPM)“ – skaičiavo D. Čibirienė.
Taigi, anot jos, nesumokėtų mokesčių suma priklauso nuo to, kas tą įsigytą turtą naudoja.
Pašnekovė pridūrė – jei pajamos natūra būtų pripažintos ir būtų sumokėti susiję mokesčiai, pelno mokesčio (GPM) sutaupymas tam tikrais atvejais išliktų, nes pajamos natūra saviems darbuotojams yra visada leidžiami atskaitymai, o pajamos natūra įmonės akcininkams – visada neleidžiami atsiskaitymai.
Kas atsakingas ir nubaudžiamas už mokesčių vengimą?
Pasak LBAA prezidentės, jei įmonės vardu įsigytas mobilus telefonas yra naudojamas ne dėl įmonės reikalų, bet asmeninėms reikmėms, turėtų būti skaičiuojamos pajamos natūra.
Tačiau D. Čibirienė paminėjo, kad vis dar pasitaiko įmonių, kuriose mobilių telefonų skaičius viršija darbuotojų skaičių.
„VMI tokių atvejų nefiksuoja ir pamato tik faktinio tikrinimo metu. Pvz., restoranas tikrai turėtų nemalonumų, jei VMI pamatytų, kad maisto produktai yra pristatomi į namus, yra perkamos prekės, neturinčios nieko bendro su restorano veikla.
Tarkime: indelis jogurto, saldainių pakelis, sūrelis, šokoladukas, dvi bandelės, šampūnas, vienas grietinės indelis ir pan., kas akivaizdžiai sako, kad tai – ne restorano maisto prekės“, – vardijo asociacijos atstovė.
Ji pabrėžė, kad buhalteris neturi teisės kitaip rodyti ūkinės operacijos – jei vadovas atsiuntė sąskaitą ir pasakė, kad čia yra maistas restoranui, buhalteris apskaitoje taip ir nurodo.
Taigi už teisingos informacijos pateikimą buhalteriui yra atsakingas asmuo, kuris vykdė pirkimą. O už apgaulingą apskaitos tvarkymą yra numatyta ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.
„Dažnai vadovai mėgsta sakyti: čia aš nieko nesuprantu, buhalteris taip padarė. Teismai tokius pasakymus laiko niekiniais. Siūlau vadovams atsakingai teikti duomenis buhalterijai ir negyventi iliuzijoje, kad, jei buhalteris nepaklausė, kodėl nupirktas telefonas, tai mokesčių sukčiavimo estafetė bus perduota buhalteriui.
Pagal teisės aktus, už viską atsako vadovas ir tik vadovas sprendžia, kokios sąskaitos ir kaip turėtų būti parodytos apskaitoje. Jis turi paaiškinti, kokios sąskaitos nėra susijusios su įmonės veikla ir kas patyrė naudą“, – akcentavo D. Čibirienė.
Kada tik įspės ir kiek teks sumokėti
VMI atstovė atkreipė dėmesį – jei nustatoma, kad įmonė nesilaikė nustatytos tvarkos ir turtas buvo naudotas asmeniniams tikslams, jai tenka apskaičiuoti ir sumokėti GPM, „Sodros“ įmokas ir PSD už visą laikotarpį, kai turtas buvo naudojamas asmeniniams poreikiams.
Taip pat patikrinimo metu nustačius, kad turtas buvo įsigytas įmonės reikmėms ir pirkimo metu įtrauktas į PVM sąskaitą, tačiau nėra skirtas pardavimui, nėra naudojamas nuomai ar paslaugoms už atlygį teikti, atsiranda pareiga apskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti dar ir pardavimo PVM.
Vis tik L. Viešūnienė patikino, kad prioritetas šioje srityje yra teikiamas ne tikrinimams ar baudoms, bet informavimui, perspėjimui ir suteikiant galimybę įmonėms mokesčius deklaruoti savo iniciatyva:
„Tendencija šioje srityje yra gerėjanti. Klientai mus girdi ir kur kas pareigingiau, savanoriškai deklaruoja pajamas natūra.“
Pašnekovė skaičiavo, kad, 2024 m. lyginant su 2020 m., išmokėta pajamų natūra suma padidėjo 6 kartus (nuo 58,2 mln. iki 354,3 mln. eurų).
Taip pat daugiau nei 7 kartus augo išskaičiuota GPM suma – nuo 6,1 mln. eurų GPM 2020 m. iki 47,5 mln. eurų GPM 2024 m.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
