Pvz., Vilniuje ir Kaune po 11 metų veiklos užsidarė „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“ ir „Detroito sesės“ restoranai. Taip pat 105 darbuotojus atleido bankrutavusios „Sugamour“ ir „Mollusca“ kavinės.
Pastarosios maitinimo įstaigos priklausė vienai didžiausių restoranų grupių Lietuvoje „Amber food“, kuri valdo ir tokius prekinius ženklus, kaip „Charlie pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“, „Manami“, „Grill Terrace“ ir kt.
„Amber food“ vadovas Gediminas Balnis interviu naujienų portalui tv3.lt paatviravo, kas labiausiai prisideda prie restoranų bankrotų, koks likimas laukia kitų kavinių ir kiek šiemet gali pakilti maisto kainos.
Dėl ko bankrutuoja maitinimo įstaigos
Kas, jūsų vertinimu, labiausiai prisideda prie tokio kavinių sunkmečio?
Aš visa tai pavadinčiau Molotovo kokteiliu. PVM buvo padidintas (nuo 9 proc. iki 21 proc. – aut. past.), kai šalia mūsų vyksta karas.
Dalis lietuvių emigrantų, grįžusių į Lietuvą ir atidariusių mažus verslus, netrukus išvažiavo atgal, nes jiems toks PVM ir dideli su darbo santykiais susiję mokesčiai yra neįprastas reiškinys.
Mūsų turizmas krito 25 proc. Tiek pat lietuvių išvyksta į užsienį ir vėliau grįžę Lietuvoje išleidžia dar mažiau, nes taupo.
Dabar lietuviai keliauja, per moksleivių atostogas su vaikais nebeina į kavines, o vyksta, pvz., slidinėti. Jei toks dalykas, kaip Dubajus, anksčiau tarp lietuvių buvo vienetinis reiškinys, dabar jis – masinis.
Taip pat trūksta ir konferencinio turizmo, nes į konferenciją atvykęs turistas išleidžia 3 kartus daugiau nei paprastas turistas.
Dar daug lemia ir sezoniškumas: jei Ispanijoje kavinių sezonas trunka 7–8 mėn., tai pas mus – tik 3 mėn. Taigi mūsų geografinė padėtis nėra dėkinga, nes vis tiek maistas, bendravimas daugiau yra populiarūs šiltuoju laikotarpiu.
Ir dar vienas dalykas – visos per kovidą gautos paskolos, „Sodros“ mokėjimų atidėjimai yra tik iki 2027 m. Taigi mums reikia ne tik išgyventi, bet ir uždirbti tiek, kad galėtume grąžinti paskolas.
Kainos toliau didės?
Ką planuojate daryti, kad kavinės išliktų? Ar kelsite kainas?
Žiūrime į kiekvieną objektą, sprendžiame, ką ten padaryti, kad pritrauktume daugiau lankytojų, nes geriausia kainų kilimą išgyventi didinant apyvartą.
Pvz., turime „Baltą tiltą“ (kavinė „Food hall“ – aut. past.), kur klientų srautas pernai išaugo netgi 40 proc., dar tikimės bent 20 proc. augimo šiemet.
Bet kainos turi po truputį didėti. Gauname nemažai pranešimų apie žaliavų brangimą, alkoholio akcizai irgi beprotiškai auga kiekvienais metais, nuoma yra indeksuojama kasmet, darbo užmokestis auga.
Tai sąnaudų padidėjimą mes turime, tik dabar kyla klausimas, kaip tai perkelsime ant vartotojų.
Bus labai sudėtinga kainų nekelti, nors ir yra tas spaudimas iš klientų, kad kainų nekeltume. Kita vertus, jie jau mato, kad ir parduotuvėse kainos auga.
Daug kas planuoja užsidirbti per sezoną, t. y. nuo gegužės mėnesio. Tai ir kainos galimai kils tuo laikotarpiu.
Šiemet turbūt tik 5 proc. kainas pakelsime, nežinau, ar perkelsime visas savo padidėjusias sąnaudas.
Didesnis PVM ir atlyginimai
Dėl kokių priežasčių bankrutavo bendrovės „Saldi kava“ restoranai „Sugamour“ ir „Mollusca“?
Per COVID-19 pandemiją ši įmonė smarkiai nukentėjo, nes tuo metu vykdė plėtrą, neatitiko paramos reikalavimų ir tuo metu negavo apie 0,5 mln. eurų paramos.
Dar daug kas nesupranta, kas yra PVM ir kaip jis veikia, kodėl jis ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje yra mažesnis. O dėl to, kad maitinimo įstaigose labai didelę dalį sudaro darbo užmokestis, t. y. 35 proc.
Taigi ne tik prie žaliavų reikia pridėti PVM, bet ir prie darbo užmokesčio, kas labai išbrangina galutinį produktą.
Be to, kuo didesnė pridėtinė vertė sukuriama, tuo tokiam segmentui yra sunkiau išgyventi. Tai „Sugamour“ atveju ta pridėtinė vertė buvo didelė ir darbo užmokestis sudarė labai didelę dalį. Dėl to tas smūgis sugrąžinto PVM buvo didžiausias.
Mes juokaujame, kad restoranams yra blogai, bet visokios kebabinės dabar plečiasi, kadangi jų kaštus daugiau sudaro maistas, o ne darbo užmokestis, tad jiems yra lengviau pragyventi.
Be to, „Saldi kava“ konceptas buvo labai mėgstamas turistų, o dabar mes jų turime 25 proc. mažiau nei 2019 m.
Tiek pat (apie 25 proc.) daugiau lietuvių dabar išvyksta į užsienį, kur išgeria daug alkoholio, kurio užsieniečiai nebeišgeria pas mus.
Neatmeta, kad dar kažką naikins
O kokia yra kitų „Amber food“ kavinių situacija – ar jos nebankrutuos?
Dabar viskas stabilizavosi. Šiemet tokių uždarymų daugiau neplanuojame, nebent su prekiniais ženklais.
Pvz., per pastaruosius metus Vilniuje, Gedimino pr., ir Mažeikiuose vietoje prekinio ženklo „La Crepe“ padarėme „Katpėdėlę“, kad padidintume efektyvumą, nes matome, kad sugrįžta lietuviškos virtuvės populiarumas.
Tai va tokios kažkokius „rebrandingus“ darysime. Mažiname, keičiame kažką, galbūt kažką ir naikinsime – žiūrėsime pagal situaciją.
„La Crepe“ iš tikrųjų liko tik du restoranai, bet jie nebuvo uždaryti, o paprasčiausiai pakeisti. Mes taškų nemažinsime, tokia nedidelė plėtra nusimato.
Matome, kad dabar rinkoje ir tų darbuotojų daug visokių yra, nors anksčiau mūsų sektoriuje jų labai trūko.
Darbuotojų skaičius daugmaž išliks stabilus. 20–30 proc. jis padidėja šiltuoju laikotarpiu, nes atidaromos šiltojo sezono, lauko kavinės.
Tikisi didesnio vartojimo
Kokios būtų jūsų 2025 m. prognozės maitinimo įstaigoms Lietuvoje?
Na, toks atsargus optimizmas. Mes skaičiuojame, kad Lietuvoje yra tūkstančiai įmonių, kurios Registrų centre turi nulį apyvartos, jų veikla tiesiog yra sustabdyta, bet įmonė nėra bankrutavusi. Tai daug įmonių tiesiogiai nebankrutuoja, o tyliai užsidaro.
Bet teigiamų ženklų yra – palūkanos kurį laiką mažėja. Remiantis teorija, kad pradėjus mažėti palūkanoms po metų pradeda didėti vartojimas, tai jau netrukus tas laikas ateis.
Nes dauguma mūsų klientų yra jauni žmonės, o jie dažniausiai ir turi paskolas.
Lietuviai iš principo yra tokia tautybė, kurie santykinai mažai išleidžia pinigų maitinimo įstaigose net ir gerais laikais. O, tarkime, Vilniaus senamiestyje jaučiasi, kad ukrainiečiai, rusai, kurie neturi jokių sodybų, giminių, daugiau laisvalaikio leidžia maitinimo įstaigose negu vietiniai.
Bet sena karta po truputį išeina ir ateina nauja. 30 metų Lietuva yra nepriklausoma, tai tie 30-mečiai yra tikrieji restoranų lankytojai, kurie elgiasi kaip Vakaruose.
Pvz., buitinio alkoholizmo jų namuose nėra ir restoranai prie to smarkiai prisideda, nes čia ir alkoholio kaina riboja (yra didelis antkainis), ir imama porcijomis, ne buteliais, kaip namuose. Nes, kai atidaromas butelis, jis iki galo ir ištuštinamas, o maitinimo įstaigose to nėra.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
