• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ką daryti, jeigu būstas lygiomis dalimis priklauso keliems asmenims, kurie pykstasi ir savo dalies nenori nei parduoti, nei nusipirkti? Tokie atvejai pastaruoju metu – itin dažni, o net ir teisme ne visada juos pavyksta išspręsti.

Ką daryti, jeigu būstas lygiomis dalimis priklauso keliems asmenims, kurie pykstasi ir savo dalies nenori nei parduoti, nei nusipirkti? Tokie atvejai pastaruoju metu – itin dažni, o net ir teisme ne visada juos pavyksta išspręsti.

REKLAMA

Su tuo susidūrė vilnietė Eglė (vardas pakeistas), kuri oficialiai išsiskyrė su vyru, tačiau namas liko bendras.

Moteris pasakojo, kad šiame name pastaruosius 6 metus gyveno tik ji, tačiau bendrasavininkas (buvęs vyras) pareiškė norintis atskirti namą, griauti angą naujoms durims iš lauko ir pan.

„Dėl komunikacijų atskyrimo tyli, nes tai būtų itin brangi rekonstrukcija. Vienu žodžiu, jo vizija – iš namo padaryti dvibutį.

Ar apskritai gali jis pradėti kažkokius rekonstrukcijos / statybos darbus savavališkai, jei aš tam prieštarauju?“ – teiravosi Eglė.

Tokie ginčai nueina net iki smurto

Advokatas dr. Arvydas Budnikas nurodė, kad panašių atvejų pas jį buvo nemažai ir vien šiuo metu jis turi 5 tokias bylas.

Anot jo, dažniausiai į tokią situaciją patenka broliai ir sesės, kurių tėvai mirė, tad vaikams lygiomis dalimis atiteko koks nors namas ar butas.

„Ir labai dažnai būna, kad tie vaikai jau būna suaugę ir nelabai bendrauja, nesutaria. Vienas iš vaikų tą turtą nori parduoti, kitas – išnuomoti, trečias – jį remontuoti ar jame gyventi. 

Ir labai dažnai susipyksta, ką su tuo butu daryti, nes visų vizijos, interesai skiriasi. O padalinti tokio turto – neįmanoma, nes kam tuomet atiteks virtuvė, kam – tualetas ar dušas?“ – kalbėjo advokatas.

Kaip pavyzdį jis pateikė atvejį, kai, mirus vyrui, jo žmonai atiteko ¼, o jo vaikui – ¾ buto.

REKLAMA
REKLAMA

O tuomet ir prasideda rietenos, ką daryti ir kaip tuo turtu pasidalinti. Anot advokato, bylos eigoje viskas paaštrėja, iš ginčo šalių sklinda labai stiprios emocijos.

Kartais ginčai nueina net iki fizinio smurto vienas prieš kitą, kai praeina teismo posėdis ir giminaičiai susitinka.

REKLAMA

Kada butas ar namas gali būti dalijami?

A. Budnikas akcentavo, kad tokiais atvejais geriausia būtų susitarti taikiai. Pvz., tą turtą parduoti ir pinigus pasidalyti po lygiai. Arba, kad vienas iš bendraturčių iš kito nusipirktų tą pusę buto ar namo ir galėtų pats vienas jį valdyti.

Bet advokatas pripažino, kad tai – ne visada įmanoma. 

„Turėjau atvejį, kai pas mane atėjo moteris ir klausė, ką daryti, nes jos brolis pateikė ieškinį teismui, kad jiems po lygiai priklausantis 3 kambarių butas būtų padalytas kambariais.

REKLAMA
REKLAMA

Tai ieškinį galima dėl bet ko paduoti, čia yra fantazijos reikalas. Bet, pagal teismų praktiką, įprastinis butas nėra dalijamas į jokius kambarius, taigi tokio ieškinio teismas netenkintų“, – aiškino pašnekovas.

Jis nurodė, kad į du atskirus objektus būtų galima padalyti tik tą butą ar namą, kuris turėtų du atskirus įėjimus, kelias virtuves, tualetus:

„Negali būti taip, kad vienam lieka sanitariniai mazgai, visi patogumai, o kitas net neturi, kur nusiprausti.“

Kam – butas, o kam – kompensacija?

Advokatas nurodė, kad tokiais atvejais geriausia išeitis – turto atidalijimas per kompensaciją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

T. y., kai, pvz., broliui atitenka sesės buto dalis, o jis jai už tą buto dalį išmoka kompensaciją. 

Visgi, anot A. Budniko, neretai nė vienas iš bendrasavininkų nenori prarasti savo buto dalies arba nenori išmokėti kompensacijos. 

Tokiu atveju advokatas pataria vienam iš bendrasavininkų duoti ieškinį teismui ir reikalauti kitos pusės arba išmokėti kompensaciją, arba atiduoti jam priklausančią buto dalį.

O tuomet jau teismas sprendžia, kuriai iš pusių atiteks likusi buto dalis, o kas išmokės kompensaciją.

REKLAMA

Pvz., jeigu pinigų kompensacijai turi tik brolis, tai teismas ir nuspręs, kad jam lieka butas, o sesei – pinigai.

Vis tik, jeigu abi pusės ir nori, ir gali dalį buto nupirkti, teismas vertins, kam protingiau būtų priteisti butą, o kam – pinigus:

„Pvz., jeigu dabar tame bute, dėl kurio sesė su broliu pykstasi, sesė gyvena su vaiku ir kito buto neturi, o brolis turi savo atskirą butą, ginčą laimėtų sesuo, kadangi ji čia gyvena su vaiku ir kito būsto neturi. O broliui atitektų pinigai.“

Kompensacija už turtą – kiek pinigų reikia turėti?

Advokatas atkreipė dėmesį – jeigu butas yra vertas 160 tūkst. eurų, tai už ½ buto reikėtų sumokėti 80 tūkst. eurų kompensaciją, o tokią sumą pinigų turi tikrai ne kiekvienas.

REKLAMA

Taigi, jeigu, pvz., sesuo reikalauja iš brolio priteisti 80 tūkst. eurų kompensaciją, ji turi įrodyti, kad brolis turi tokią sumą pinigų.

„Kad išmokėtų kompensaciją, asmuo neturi išparduoti viso savo turto ar vaikus į gatvę išgrūsti. Jis turi turėti sąskaitoje netgi kiek didesnę sumą, nei prašoma kompensacija, kad dar turėtų iš ko gyventi.

Jei prašytų 50 tūkst. eurų kompensacijos, o aš sąskaitoje turėčiau lygiai 50 tūkst. eurų ir dar uždirbčiau 5 tūkst. eurų per mėnesį, teismas gal ir priteistų, nes paskaičiuotų, kad vis tiek čia tuoj užsidirbsiu tuos papildomus pinigus“, – atkreipė dėmesį A. Budnikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis paminėjo, kad teoriškai brolis galėtų tą butą po bylos parduoti ir tą priteistą kompensaciją sesei išmokėti.

Bet tuomet dingtų visa bylos esmė – kad brolis nori butą pasilikti, nes jį reiktų parduoti vien tam, kad išmokėtų sesei kompensaciją. Todėl teismai taip daryti neleidžia.

Taigi, kaip pabrėžė advokatas, jeigu ginčo šalis, iš kurios reikalaujama kompensacijos, turi visokio turto ir pan., bet neturi pakankamos pinigų sumos kompensacijai išmokėti, jos teismas ir nepriteis. 

Turto vertė ir ginčai be sprendimo

A. Budnikas dar paminėjo, kad dažniausiai konfliktai kyla dėl sumos, kai vienas nori mažiau mokėti, kitas – daugiau gauti.

REKLAMA

Visgi teismas pagal taisykles nustato turto vertę. Jeigu buto ar namo vertė nustatoma pagal Registrų centro išrašus, kompensacija galimai bus mažesnė, nes Registrų centre vertės paprastai būna mažesnės.

Jeigu būtų atliekamas individualus turto vertinimas, kompensacija galimai būtų priteisiama daug didesnė, nes buto ar namo vertė būtų nustatoma didesnė.

Advokato teigimu, paprastai teismas negali ginčo palikti neišspręsto. Tačiau gali nutikti taip, kad nė viena pusė neturi pakankamai pinigų kompensacijai išmokėti.

Tokiu atveju teismas ieškinius atmestų, niekam kompensacijos nepriteistų ir viską paliktų taip, kaip yra. Konfliktas būtų neišspręstas:

„Tada bendrasavininkai turės kažką daryti patys: ar spręsti, rasti kompromisą galiausiai, parduoti butą, jį nuomoti ar pan.“

REKLAMA
Kalti yra, rasti juos lengva
Kalti yra, rasti juos lengva
Tai tik biznis. Rašinėliai apie tai, kaip galima gražiai pasidalinti butą tėra reklama, kviečianti eiti pas dar didesnį naujos kartos sukčių, kuris atvažiavusiems .ydams iš Ukrainos parūpina lietuvių butus prestižinėse vietose už beveik veltui. Todėl pasakykite didelį ačiū Šimon.tei, ji įleido arti 300 tūkstančių visiškai išsigimusių .ydų nuo 2022 m į Lietuvą. Kur tos Šim.nytės trobelė, žinote, jos sūnėnus rasti irgi nesunku.
Teismai iš turtingo giminaičio kompensacijos priteist matai negali, o biednas tampysis po teismus ir pasiskolinęs mokės advokatams, nors kova beviltiška. Kaip lietuviška...
Idomu kiek uzdirba 5 tukstancius i rankas? Advokatas?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų