Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje buvo plačiau aptarinėjamas vienas nuomojamo buto skelbimas, kurio savininkas išskyrė, kad nuomos kaina mėnesiui siekia 430 eurų, tačiau užsieniečiams tiek nuoma, tiek depozitas yra didesnis ir jau siekia 500 eurų.
„Akivaizdi, atvira diskriminacija. Kodėl užsieniečiai turėtų mokėti daugiau? Vien dėl to, kad yra užsieniečiai? Nesąmonė“, – piktinosi viena mergina.
Žmonės komentaruose spėliojo, ar apskritai tokį diskriminacinio pobūdžio reikalavimą būtų galima skųsti, ar už tai galėtų kas nors grėsti.
„Nemanau, kad kas nors į tai reaguotų rimtai. Be to, savininkai su savo butais gali daryti, ką nori, atsirinkti kokius tik nori žmones. Tai, manau, kad jiems viskas galima ir nieko čia nepadarysi“, – rašė vilnietis.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip gi yra iš tiesų ir ar už diskriminaciją nuomojant būstą gali grėsti baudos.
Diskriminacija ir kaip ją įrodyti
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius pabrėžė, kad paslaugų teikėjai visiems klientams turi sudaryti vienodas paslaugų gavimo ir apmokėjimo sąlygas, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, socialinės padėties, tautybės ir kitų asmens tapatybės požymių.
„Teiginys, kad didesnė nuomos kaina yra taikoma užsieniečiams, išties suponuoja, jog yra teikiama privilegija dėl tautybės ar pilietybės.
Kitaip tariant, blogesnėje padėtyje atsiduria ne Lietuvos piliečiai. Tai potencialiai gali būti Lygių galimybių įstatymo pažeidimas“, – įspėjo M. Morkevičius.
Jis neslėpė, kad diskriminaciją būsto nuomos rinkoje įrodyti yra sunku, tačiau įmanoma.
„Jeigu yra būsto nuomos skelbimo tekstas ar susirašinėjimai su nuomotoju, kuriuose aiškiai išreiškiamas nenoras nuomoti, pvz., būtent dėl vaikų turėjimo, kitos pilietybės ar pan., tai galimos diskriminacijos požymiai yra labiau akivaizdūs.
Visgi susiduriame su nemažais sunkumais bandant identifikuoti būsto nuomotoją ar savininką, nes dažnai skelbimuose pateikiamas tik asmens telefono numeris, o tada sunku nustatyti tapatybę“, – pripažino tarnybos atstovas.
Dėl diskriminacijos – įspėjimas, bauda ar teismas
M. Morkevičius paminėjo, kad Civiliniame kodekse yra įtvirtinta sutarties sudarymo laisvė, įskaitant būsto nuomos sutartis. Tačiau ji nėra absoliuti – kartu galioja ir nepiktnaudžiavimo savo teisėmis principas.
Jo aiškinimu, tai reiškia, kad atsisakęs nuomoti būstą dėl akivaizdžiai diskriminacinių motyvų būsto savininkas negalėtų pasiremti sutarčių sudarymo laisvės principu ir taip pateisinti diskriminacinių veiksmų.
„Požiūris „mano butas – nuomoju, kam noriu“ negali pateisinti diskriminacijos. Būsto savininkas, kaip paslaugų teikėjas, neturi teisės atsisakyti nuomoti būsto vien dėl to, kad nuomininkas turi vaikų, yra kito tikėjimo, etninės kilmės ar pan.
Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas potencialios diskriminacijos atvejis turėtų būti nagrinėjamas individualiai, įvertinant visus teisinius aspektus“, – komentavo tarnybos atstovas.
Jis vardijo, kad nustačius diskriminaciją lygių galimybių kontrolierė galėtų:
- rekomenduoti asmeniui pakeisti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus;
- įspėti dėl lygių galimybių pažeidimo, dažnai parengiant pranešimą žiniasklaidai ir informuojant visuomenę apie netinkamą pažeidėjo elgesį;
- kreiptis į teismą;
- įpareigoti nutraukti diskriminuojančius veiksmus;
- skirti 40–1200 eurų baudą;
- informaciją perduoti teisėsaugai.
Kam ir už kiek nuomoti – savininko pasirinkimas?
Nekilnojamojo turto agentūros „Proreal“ NT brokeris Evaldas Matlauskas sutiko, kad skelbime tikriausiai nereikėtų nurodyti didesnės kainos dėl akivaizdžios užsieniečių diskriminacijos.
„Vis dėlto, mano manymu, savininkas turi teisę pasirinkti, kam ir už kiek nuomoti savo turtą.
Jei jis mato didesnę riziką nuomodamas užsieniečiams, logiška, kad už didesnės rizikos prisiėmimą gali prašyti didesnio užstato, didesnės nuomos kainos arba tiesiog jiems nenuomoti“, – svarstė brokeris.
Paklaustas, kaip dažnai būsto nuomos rinkoje pasitaiko diskriminacijos atvejų, jis nurodė, kad, jo manymu, 90 proc. savininkų tikrai rūpi, kas gyvens jų bute ar name.
Todėl jie renkasi, kam būstą nuomoti, kad prisiimtų mažesnę riziką arba gautų didžiausią grąžą.
Rasti būstą sunkiau ne tik užsieniečiams ar šeimoms
Pasak E. Matlausko, diskriminacija priklauso nuo nuomojamo turto: turint mažą butą pirmenybė bus teikiama vienam asmeniui, tad poros ar šeimos su vaikais gali būti atstumtos.
Tačiau nuomojant namą diskriminacija šeimų su vaikais atžvilgiu pasitaiko kur kas rečiau.
NT brokeris paminėjo, kad vieni savininkai nemoka rusų kalbos, kiti – anglų, taigi jie gali nesutikti nuomoti buto užsieniečiams, nes tiesiog negali susikalbėti.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paklausimų ar skundų dėl būsto nuomos gauna nuolat, bet jie esą nėra gausūs.
Anot M. Morkevičiaus, dažniau yra kreipiamasi dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu, kai būstas nuomojamas, pvz., tik merginoms.
„Sulaukiame ir kreipimųsi dėl diskriminacijos socialinės (šeiminės) padėties pagrindu, kai nuomotojai atsisako išnuomoti būstą daugiavaikėms šeimoms ar šeimoms su mažais vaikais“, – pridūrė pašnekovas.
Tarnybos atlikta apklausa parodė, kad mažiausiai (vos 9 proc.) respondentų sutiktų būstą nuomoti romų tautybės žmonėms, 21 proc. – rusams, 22 proc. – musulmonams, 29 proc. – juodaodžiams.
Daugiausia lietuvių savo būstą sutiktų nuomoti ukrainiečiams – 46 proc., kai tuo metu šeimą su mažais vaikais priimtų tik 40 proc.
Kaip kovoti su diskriminacija nuomojant būstą?
NT brokerio vertinimu, išvengti diskriminacijos būsto nuomos rinkoje nėra šansų, nes žmonės visada siekia to, kas jiems atrodo geriausia.
Anot jo, vienas savininkas gali prisiimti didesnę riziką ir išnuomoti būstą užsieniečių šeimai su trimis vaikais, katinu, šunimi ir jūrų kiaulyte, o kitas gali rinktis mažesnę nuomos kainą, bet nuomoti šeimai su vienu vaiku arba visai be vaikų.
„Jei manote, kad būsto savininkas gali rasti patrauklesnius nuomininkus, galite pasiūlyti didesnę kainą, didesnį užstatą, pateikti daugiau informacijos apie save, savo pajamas ir pan., kad padidintumėte savo galimybes.
Jei savininkas renkasi iš penkių kandidatų, negalima to laikyti diskriminacija – jis tiesiog pasirinko jam priimtiniausią variantą“, – kalbėjo E. Matlauskas.
O M. Morkevičius paminėjo, kad su diskriminacija susiduriantys žmonės visuomet gali pasikonsultuoti su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba:
„Visgi manome, kad diskriminacijos apraiškos būsto nuomos rinkoje yra tiesiogiai susijusios su visuomenės nuostatomis, tad didžiausias dėmesys čia turėtų būti skiriamas švietimui, kovai prieš ksenofobiją (priešiškumą svetimšaliams – aut. past.), lyčių stereotipus ir pan.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tai buvo Druskininkuose,po pokalbio su darbdaviu turėjau pradėti dirbti tik po dviejų dienų paskambino ir pasakė kad vietoij manęs priėmė į darbą ukrainietę
Nors vėliau sužinojau kad ta darbuotoja neturi žalio supratimo apie viešą maitinimą tai buvo atleista.Aišku skaudu kai tave išmaino į nukvakusius tokius užsieniečius.
