Socialiniame tinkle „Facebook“ viena klaipėdietė papasakojo, kad su savo šeima gyvena viename būste, o kitame bute be jokios sutarties leidžia nemokamai gyventi draugams – jie jai teturi sumokėti už komunalines paslaugas.
Be viso to, moteris už šį savo butą, kuriame gyvena jos draugai, dar mėgina gauti šildymo kompensaciją.
Ji teiravosi, ar tokiu atveju minima kompensacija tikrai priklausytų jai ir ar nekiltų bėdų, jei savivaldybė sužinotų, kad bute neoficialiai gyvena kiti žmonės, o ne ji.
Komentatoriams ši klaipėdietės užklausa sukėlė pyktį – esą taip pinigus už šildymą moteris gautų du kartus: tiek iš buto gyventojų, tiek iš savivaldybės.
„Leidžia gyventi be sutarties, už šildymą prašo mokėti, o po to dar sau kompensacijos nori, kad niekas nieko neįtartų ir gautų dvigubai. Keistai kažkaip skamba. Matyt, ieško moterėlė spragų, kad galėtų pasinaudoti“, – stebėjosi vienas gyventojas.
Kada šildymo kompensacijos neteiks ar ją atims
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėjos Reginos Grabauskės teigimu, kai asmenys turi kelis nekilnojamojo turto vienetus, būna atliekami buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimai.
O kompensacijos yra teikiamos būstui, kuriame asmuo (šeima) deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
Anot R. Grabauskės, minimu atveju gyventoja negalės gauti kompensacijų net ir už tą būstą, kuriame deklaruoja savo gyvenamąją vietą, nes neišnaudoja galimybės gauti papildomas pajamas iš savo NT nuomos.
Taip yra todėl, kad ši parama yra teikiama tik tada, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, pažymėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Ji pridūrė, kad kompensacija gali būti teikiama tik vienam iš būstų. O, jeigu šeimos nariai (pvz., sutuoktiniai) turi kelis būstus arba deklaruoja gyvenamąją vietą atskiruose butuose, kreipiantis dėl kompensacijos turi pasirinkti vieną iš jų, už kurį norima gauti kompensaciją, t. y. ten, kur deklaruoja gyvenamąją vietą ar faktiškai gyvena.
„Siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimo atvejams, savivaldybės turi teisę, patikrinus gyvenimo sąlygas bei surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu šeima arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena“, – pabrėžė ministerijos atstovai.
Šildymo kompensacija – ir nuomininkams?
SADM vardijo, kad teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją turi gyvenamąją vietą būste deklaravę asmenys, nepriklausomai nuo to, ar būstas asmeniui (šeimai) priklauso nuosavybės teise, ar ne.
Kompensaciją taip pat gali gauti ir būsto nuomininkai, tačiau tokiu atveju turi būti sudaryta nuomos sutartis, kuri dar ir turi būti įregistruota Registrų centre.
Ministerija primena, kad kompensacija yra skiriama vertinant visų gyvenamąją vietą būste deklaravusių arba būstą nuomojančių asmenų turimą turtą, pajamas ir išlaidas, tenkančias būstui išlaikyti.
Per 2024 m. Klaipėdos savivaldybėje šildymo kompensacija buvo skirta 11 694 asmenims.
R. Grabauskė atskleidė, kad gruodžio mėnesį mokėtų šildymo kompensacijų vidutinis dydis svyravo nuo 0,30 iki 70,72 euro.
Į ką atsižvelgiama teikiant šildymo kompensaciją
SADM primena, kad valstybė remia ir teikia piniginę socialinę paramą asmenims, kurių pajamos dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra nepakankamos.
Atstovų aiškinimu, nepasiturintiems gyventojams yra kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (2025 m. – 442 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (2025 m. – 663 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
„Tai reiškia, kad apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui (t. y. po 442 eurus).
O iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimami 3 VRP dydžiai, t. y. 663 eurai“, – dėstė ministerija.
Ji pridūrė, kad apskaičiuojant vidutines pajamas, nėra įskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Kaip skaičiuojama, kiek šildymo išlaidų padengs?
SADM atstovai pateikė pavyzdį: keturių asmenų (2 tėvai ir 2 vaikai) šeimos darbinės pajamos siekia 1554 eurus (2 MMA). Taigi kompensacija skaičiuojama taip:
((1554 eurai – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) – 1768 eurai (2 VRP x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0 euro.
Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 kvadratinių metrų) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.
Kitas pavyzdys: vieno gyvenančio asmens pajamos siekia 721 eurą (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą). Taigi kompensacija skaičiuojama taip:
(721 euras – 663 eurai (3 VRP)) x 10 proc. = 5,8 euro.
Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) turi mokėti ne daugiau kaip 11,60 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.
Kur ir kada kreiptis dėl šildymo kompensacijos?
SADM nurodė, kad gyventojai, norintys sužinoti, ar jiems priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, gali pasinaudoti Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
Dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos arba kur nuomojamas būstas savivaldybės administraciją arba tą padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.
„Kreiptis dėl būsto šildymo kompensacijos galima viso šildymo sezono laikotarpiu, iki šildymo sezono pabaigos.
Nepriklausomai nuo to, kada šildymo sezono metu gyventojai kreipsis dėl kompensacijos, ji gali būti skiriama nuo šildymo sezono pradžios ir skiriama iš karto visam šildymo sezonui“, – akcentavo ministerijos atstovai.
