Tą padaro tik 1 iš 100 lietuvių: gyventojai praranda šimtus ar tūkstančius eurų

Anot pašnekovų, žmonės pasimauna ir pinigus sukčiams atiduoda tik todėl, kad pamiršta padaryti kelis esminius dalykus.

Specialistai vardija, su kokiais atvejais jiems yra tekę susidurti ir į kokias nepavydėtinas situacijas žmonės patenka.

„Nei pinigų, nei buto“ – kas kelia įtarimų?

Nekilnojamojo turto (NT) brokerė Jovita Aleksejūnienė neslėpė, kad yra visokių istorijų apie apgavystes, kai žmonės depozitą rezervuojant būstą sumoka neva būsto savininkui, o vėliau paaiškėja, kad sumokėjo visai ne jam.

TAIP PAT SKAITYKITE:

To dar nebuvo: lietuvis apgavo pasaulinę kompaniją „Amazon“ ir išviliojo virš 2,5 mln. eurų

Masiškai plinta nauja sukčių afera Lietuvoje: ragina neapsigauti

Įspėja deklaruojančius pajamas lietuvius: jokiu būdu nedarykite 1 veiksmo

„Kartą man paskambino moteris, pamenu, buvo pats būsto nuomos įkarštis. Ji pasidalino savo istorija: atvyko apžiūrėti butą, ją pasitiko NT agentas ir, kaip ji galvojo, būsto savininkas. Normalu, kad nuomininkas turi klausimų apie mokėjimus, patį butą.

Tad jai pirmas įtarimas kilo, kai „būsto savininkas“ negalėjo atsakyti į elementariausius klausimus. Tai jau turėjo būti pirmas signalas, kad kažkas – ne taip“, – pasakojo brokerė.

Vis tik minima moteris butą nusprendė nuomotis, kadangi jis jai buvo labai tinkamas. Ji sumokėjo dviejų mėnesių (800 eurų) depozitą ir susitarė, kad į butą persikels po 2 savaičių.

Pasak J. Aleksejūnienės, šiuo atveju buvo keista ir tai, kad paliekant depozitą nebuvo pasirašyta jokia sutartis – viskas buvo sutarta tik žodžiu.

„Likau labai nustebusi, kad šiais laikais be jokių sutarčių paliekamos tokios sumos. Ji pasakė, kad „viskas atrodė labai patikima, visgi – NT brokeris, nemaniau, kad tai bus afera“. 

Praėjus 2 savaitėms telefonas buvo išjungtas – nei pinigų, nei buto“, – prisimena brokerė.

Esminė klaida – to prašo tik 1 iš 100?

Pasak J. Aleksejūnienės, keisčiausia yra tai, kad žmonės net pirkdami butą neprašo nuosavybės dokumentų, nors depozitas siekia apie 5 tūkst. eurų.

„Kiek dirbu šį darbą, maždaug tik 1 iš 100 žmonių paprašo dokumentų, patvirtinančių būsto nuosavybę. Nuomininkai neprašo savininkų dokumentų, nes jiems gėda, nesmagu, kad savininkas įsižeis, pagalvos, kad juo nepasitiki.

Taip išeina, kad savininkas turi teisę išsiklausinėti, kur nuomininkas dirba, net kiek uždirba, prašo dokumentų, o nuomininkas neturi teisės?“ – akcentavo specialistė.

Ji teigė žinanti ne vieną realią istoriją, kai žmonės net su „brokeriu“ ateidami apžiūrėti būsto nepatikrina dokumentų ir rezervuoja sumokėdami nemažus pinigus.

„Vienas klientas pirko butą, kvadratūra skelbime buvo nurodyta bendro ploto. Pirkėjas tik pas notarą pamatė, kad gyvenamasis būsto plotas yra gerokai mažesnis. Vėlgi nebuvo patikrinti dokumentai. 

Nesvarbu, ar tai – nuoma, ar pirkimas, jūs turite teisę paprašyti tiek būsto dokumentų (Registrų centro išrašo), tiek savininko asmens dokumento. Jei kyla įtarimas, reiktų ir NT brokerio pažymėjimo paprašyti“, – pabrėžė NT brokerė.

To neatlikę, jokių pinigų nemokėkite

J. Aleksejūnienė pasakojo, kad kartą ieškojo buto nuomai vienam klientui. Buvo įdėtas skelbimas: gražios nuotraukos, gražus aprašymas.

Tačiau paskambinus savininkui jis neva buvo užsienyje, taigi norint apžiūrėti reiktų laukti apie 2 savaites arba pervesti depozitą, kad butą rezervuotų.

„Čia – dažniausiai pasitaikanti praktika, kai žmonėms yra pateikiamas patrauklus turtas už gerą kainą, yra pasakoma, kad yra daug norinčių jį apžiūrėti. Tada dažnu atveju yra padaromi pavedimai „savininkui“, jis taip susirenka pinigus ir dingsta.

Susiduriu su tuo, kad dauguma skuba pervedinėti pinigus, kai dar pilnai nėra pasirašytos sutartys“, – komentavo pašnekovė.

Ji įspėjo jokiu būdu nepervedinėti jokių pinigų, kol nėra pasirašyti visi dokumentai (nuomos, pirkimo–pardavimo ar preliminari sutartis)

„Pavedimus darykite, kai ant sutarčių bus abiejų šalių parašai. Parašai turi būti vienodi. Jei viena iš šalių pasirašo fiziniu parašu, tad ir kita šalis turi pasirašyti fiziniu parašu.

O, jei paliekate pinigus grynaisiais, būtinai tą reiktų užfiksuoti raštiškai“, – vardijo J. Aleksejūnienė.

Ar pavyktų sumokėtą depozitą susigrąžinti?

Advokatų kontoros „Imago Lex Proškin ir partneriai“ teisės specialistams taip pat tekę susidurti su klientais, kurie norėdami rezervuoti būstą internetu sumokėjo depozitą asmeniui, kuris, kaip vėliau paaiškėdavo, nebuvo būsto savininkas.

Advokatų teigimu, šansas nukentėjusiajam atgauti savo pinigus gali priklausyti nuo daugelio aplinkybių. Pvz., nuo to:

• kaip gerai savo veiklą buvo suplanavęs sukčius;
• kiek apdairiai elgėsi nukentėjusysis (ar jis išsaugojo įvykusį susirašinėjimą, ar buvo sudaręs oficialią sutartį, ar mokėjo grynais pinigais, ar banko pavedimu; jeigu mokėjo pavedimu, tai ką buvo nurodęs mokėjimo paskirtyje);
• kaip greitai į apgaulę sureagavo nukentėjusysis ir kreipėsi į policiją;
• ar sukčius turės pinigų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą po to, kai sukčius bus pripažintas kaltu;
• ar pagavus sukčių šis pageidaus sušvelninti savo teisinę padėtį ir susitarti geranoriškai atlyginti nukentėjusiajam žalą;
• ir kt. 

Tokiais atvejais pašnekovai visų pirma siūlo kreiptis į policiją ir pateikti įrodymus, kurie patvirtintų sukčiui sumokėto depozito faktą, dydį ir pagrindą (įvykusį susirašinėjimą, sudarytą sutartį ir kt.).

Bausmė sukčiams ir kiek išeitų prisiteisti

Advokatų kontoros specialistai nurodė, kad, policijai nustačius ir suradus kaltininką, nukentėjęs asmuo iš jo galėtų prisiteisti sumokėtą depozitą (avansą), patirtas išlaidas advokatams.

Jeigu kaltininkas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nukentėjęs asmuo dar galėtų prisiteisti neturtinę žalą ir kitas patirtas išlaidas.

Teisininkai vardijo – jeigu sukčiaus pasisavinta suma neviršytų trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (150 eurų), jam grėstų 90–400 eurų bauda (administracinė atsakomybė).

Jeigu pasisavinta suma būtų tarp 150 ir 500 eurų, kaltininkui jau būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, taigi grėstų viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Jeigu pasisavinta suma viršytų 500 eurų, jau galėtų grėsti ir kalėjimas. Priklausomai nuo pasisavinto svetimo turto vertės, laisvės atėmimas galėtų būti nuo 3 iki 8 metų.