Gyventojai ir toliau galės nedaug rizikuodami uždirbti iš nekilnojamojo turto (NT), indėlių ar obligacijų, mažėjant aukso kainoms uždirbti iš akcijų, o pingant akcijoms – iš aukso.
Nors „Bitcoin“, kaip ir kitos kriptovaliutos, lieka nenuspėjamos, pasaulyje populiarėja investavimas ir į vadinamų „memų“ (juokelių) žetonus. Taip pat daug žadanti sritis – platina.
Pelningiausia investicija – JAV akcijos?
SEB banko Finansų rinkų departamento vyr. finansų analitikas Gediminas Ruginis pastebi, kad JAV akcijų grąža jau antrus metus iš eilės viršija 20 proc. Populiariausio šalies akcijų indekso S&P 500 augimas siekia beveik 27 proc.
Anot jo, dėl apie 5 proc. susilpnėjusio EUR/USD valiutų kurso europiečiai, investuojantys į JAV akcijas, šiais metais uždirbo dar daugiau – apie 34 proc.
„Daugiausiai šiais metais prie šio didėjimo prisidėjo „Magnificent 7“ vadinamos didžiausios 7 JAV technologijų akcijos – jų vertė šiais metais kilo daugiau nei 50 proc.
Būtina paminėti ir „NVIDIA“, kuri šiais metais augo beveik 200 proc., ir kuriam laikui tapo vertingiausia kompanija pasaulyje“, – vardijo pašnekovas.
Jis neslėpė – nors JAV akcijų rinka tampa per brangi, o technologijų akcijos – pervertintos, JAV ekonomikos pamatai iš visų vakarų šalių atrodo stipriausi.
„Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2024 m. turėtų siekti 2,7 proc., o įmonių pajamos ir pelnas ir toliau šuoliuoja aukštyn, stumdamas akcijų vertes aukštyn.
Rizika išlieka dėl neaiškios centrinio banko politikos ir lėtai slopstančios infliacijos, taip pat artėjanti Donaldo Trumpo kadencija turėtų įnešti pokyčių investuotojams“, – komentavo G. Ruginis.
Prognozės investuotojams – ko tikėtis 2025 m.?
SEB banko atstovas pamini, kad kitose regionuose galima rasti pigesnių akcijų, bet kartu seka ir didelės rizikos.
Jo vertinimu, Europos akcijos lieka neįvertintos ir, kol Prancūziją, Vokietiją ir kitas didžiausias Europos Sąjungos (ES) valstybes kamuos politinės rizikos, vargu ar galima tikėtis didesnio investuotojų pasitikėjimo ir reikšmingo akcijų augimo kitais metais.
Pasak G. Ruginio, nors Kinijos akcijos yra pigios ir jų augimas siekia 15 proc., šalies ekonomiką kamuoja vangus vartojimas, per maža infliacija ir krentančios NT kainos. Tad be rimtesnio valdžios įsikišimo Kinijos akcijos gali likti neįvertintos ir 2025 m.
Finansų analitiko teigimu, šiemet stebino auksas ir sidabras, kurių kainos yra išaugusios apie 30 proc. Tačiau augimas yra prislopęs – tai gali tęstis ir kitais metais.
Pašnekovo vertinimu, platina yra galimas kandidatas perimti estafetę, mat jos kaina pastaruosius kelis metus buvo ganėtinai stabili, o prognozuojamas pasiūlos deficitas artėjančiais metais turi potencialo išauginti platinos kainas.
„Obligacijų platinimai vietos rinkose gali ir toliau dominti investuotojus. Nepaisant ganėtinai vangių akcijų rinkų, pastaraisiais metais Baltijos šalyse obligacijų siūlymų yra gausu.
Šiuo metu palūkanų normos mažėja ir dviženklis pajamingumas darosi retas, tačiau papildyti savo portfelį pastovaus pajamų srauto siekiantiems investuotojams pirmoji 2025 m. pusė vis dar gali būti gera proga“, – savo įžvalgomis dalijosi G. Ruginis.
Investavimo strategijos paprastumas – štai ką pataria
Kalbėdamas apie Lietuvą SEB banko atstovas nurodė, kad Vilniaus akcijų indeksas šiemet atitrūko nuo kitų Baltijos šalių ir pakilo 12 proc.
Šiemet išsiskyrė ir „Šiaulių bankas“ (jo akcijos pakilo 20 proc.), „Invalda“ (+ 40 proc.), „Vilkyškių pieninė“ (+ 55 proc.) bei „Žemaitijos pienas“ (+ 36 proc.).
Vis tik jis neslėpė, kad ekonominiai ir politiniai įvykiai kol kas turėjo ribotą poveikį vietinių akcijų vertėms: „Investuotojai jau kurį laiką tikisi sulaukti galimo Latvijos nacionalinės oro linijų bendrovės „AirBaltic“ potencialaus pirminio viešo akcijų siūlymo.“
G. Ruginis paminėjo ir vienu didžiausių visų laikų investuotoju laikomą Warren Buffett, kurio investavimo strategija yra nuostabi savo paprastumu: reikia investuoti į neįvertintas kompanijas, turinčias stiprius pamatus ir ilgalaikio augimo potencialą.
Vis tik pašnekovas pripažino, kad sugebėti atrasti tokias įmones daugybę metų iš eilės gali tik vienas iš milijardo.
„Norint pritaikyti šio investicijų genijaus strategiją galima remtis vienu iš svarbiausių W. Buffett principų – investuoti į įmones, kurių verslą pats supranti ir gali turėti pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.
Programuotojams galbūt verta daugiau atkreipti dėmesį į technologijų, programinės įrangos ar didžiųjų duomenų kompanijas, inžinieriai gali panaudoti savo žinias vertinant energetikos ar pramonės bendroves“, – pavyzdžiais dalijosi SEB atstovas.
Investavimas į kriptovaliutas ir netgi „memus“
Lietuvos banko (LB) Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės Agnės Kazlauskaitės teigimu, „Bitcoin“, kaip ir bet kuris kitas kriptoturtas, yra susijęs su dideliu vertės svyravimu ir nežinomybe dėl ateities:
„Mes „Bitcoin“ kainos neprognozuojame. Dėl kriptoturto specifikos jis kol kas yra priskiriamas prie didesnės rizikos investavimo instrumentų.“
Ji vardijo, kad investuojant į kriptovaliutas verta atkreipti dėmesį daugybę rizikų:
- smarkus kainų svyravimas per trumpą laiką ir rizika prarasti investuotas lėšas;
- kriptoturtą gali būti sunku greitai parduoti už norimą kainą;
- kriptoturto pasaulyje yra gausu sukčiavimo ir apgaulės atvejų;
- kritpovaliutų technologija yra palyginti nauja, tad atsiradusios techninės problemos gali sukelti nuostolių investuotojams;
- saugumo trūkumas – kriptoturtas nėra reguliuojamas, vartotojai gali susidurti su teisiniais neaiškumais.
A. Kazlauskaitė paminėjo, kad Lietuvoje nuo 2024 m. gruodžio 30 d. įsigalios reglamentas, pagal kurį visiems europiniams kriptoturto paslaugų teikėjams bus taikomi analogiški paslaugų teikimo, vartotojų apsaugos, pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo ir kiti reikalavimai.
Taigi kriptoturto paslaugų srityje veikiantys subjektai iš Lietuvos banko privalės gauti licencijas.
Pasaulyje taip pat labai populiarėja kriptovaliuta „Meme–coin“. Paprastai, tai – investavimas į populiarius juokingus vaizdelius, vadinamus „memus“. Pvz., investavimas į šiuo metu itin populiarų „chill guy“ kriptovaliutų žetoną.
LB atstovė nurodė, kad „Meme“ žetonai nėra prižiūrimi Lietuvos banko, tačiau ketinantiems į tai investuoti ji paminėjo keletą rizikų: kainos nepastovumas, realios vertės ir pritaikymo nebuvimas, pažeidžiamumas įvairioms manipuliacijoms (pvz., kai vertė dirbtinai užkeliama ir staiga numušama, o investuotojai praranda pinigus).
Ką reikia žinoti ir į ką verta investuoti pradedantiesiems?
LB Rinkos operacijų departamento Prekybos skyriaus vadovė Rasa Platūkienė pabrėžė, kad jokių pelną garantuojančių investavimo receptų nėra – kuo didesnis pelnas, tuo didesnė rizika ir atvirkščiai.
Taip pat ji akcentavo, kad nereikėtų pasitikėti jokiais pasakojimais apie garantuotą grąžą ar sėkmės istorijas, kadangi šiuo metu sparčiai daugėja įvairiausių sukčiavimo atvejų.
R. Platūkienė patikino, kad, net ir turint ribotus finansus, kas mėnesį atidedant bent 50–100 eurų investavimui galima sukaupti nemažais santaupas.
Investavimą ji patarė pradėti nuo to, ką geriausiai supranti. Vienas iš galimų pasirinkimų yra indėliai, kurie yra apdrausti Lietuvos indėlių draudimo fondo, tad rizika nėra didelė, bet ir siūlomos palūkanos labai didelės nebus.
Taip pat svarbu tai, kad iš terminuoto indėlio pinigus atsiimant anksčiau sukauptos palūkanos bus prarastos. Todėl dalį pinigų, kurių gali prireikti anksčiau, pašnekovė rekomenduoja laikyti kaupiamajame indėlyje, kurio palūkanos – dvigubai mažesnės, bet išsiimant pinigus palūkanų neprarasite.
Kita mažai rizikinga turto klasė, anot R. Platūkienės, yra valstybės imituojamos obligacijos, kurios garantuoja fiksuotas periodines pajamas. Šias obiligacijas galima bet kada parduoti, tačiau pardavimo kaina gali būti didesnė arba mažesnė, nei įsigijimo, tad tai gali atnešti tiek pelną, tiek nuostolį.
Ji paminėjo, kad visų investicijų sudėti į vieną turto klasę nepatartina – jas reikia diversifikuoti (išskaidyti), pvz., už dalį pinigų įsigyti valstybinės obligacijas, kitą dalį kaupti terminuotose, likusius – kaupiamuosiuose indėliuose.
Pasak pašnekovės, sukaupus vidutinio dydžio asmeninių investicijų portfelį (ne mažiau kaip 7–10 mėn. atlyginimus) diversifikuojant verta investuoti ir į rizikingesnes turto klases: Lietuvos ar užsienio įmonių akcijas ar obligacijas.
LB atstovės teigimu, puiki investicija yra NT, tačiau tam reikia turėti labai daug pradinio kapitalo arba galimybių gauti bei mokėti paskolą. Be to, tai – investicija bent 10–čiai metų, reikia įsivertinti palūkanų normas ir tai, kad staigiai prireikus pinigų greitai parduoti NT gali nepavykti.
Kalbėdama apie auksą ji pabrėžė, kad reikia pirkti ne juvelyrinius dirbinius, o aukso luitą, ne mažesnės nei 99,95 prabos ir turintį specializuotų aukso liejyklų žymas.
R. Platūkienė atstovė įspėjo, kad investuojant į auksą kyla nemenka rizika, kadangi aukso kainoms išsikvėpus tokia investicija nekuria jokių papildomų pajamų.
Vis tik ji pridūrė, kad investuojant ir į auksą, ir į akcijas yra neblogai išskaidoma rizika, kadangi krentant akcijų kainoms kyla aukso kaina ir atvirkščiai.
radusieji ,jei netingit ,parašykit sms ,kur išleidote mano pinigus ?
