michailas golovatovas

Sausio 13-osios byloje įtariamas buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas įkūrė fondą, kuris padeda įtariamiesiems Sausio 13-osios žudynėmis, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. „Mano žiniomis, tas fondas padeda KGB darbuotojams, kurie tuo metu tarnavo „Alfoje“. Dabar dar viena užduotis - padėti tiems kaltinamiesiems, finansiškai, turbūt apmokant gynėjų paslaugas ir visas kitas išlaidas“, - LNK žinioms sakė A.Paulauskas.

„Lietuvai nereikia aukų, Lietuvai reikia liudininkų“, – tokie žodžiai buvo ištarti 1991 metų sausio 13-osios išvakarėse. Tačiau aukų išvengti nepavyko. Beginkliai žmonės savo kūnais gynė tautos nepriklausomybę. Gynė iš visos širdies, tačiau krito nuo kulkų arba po bejausmiais rusų tankų vikšrais... Apie tai prieš trejus metus pasakojo televizijos bokšte dirbęs televizijos siųstuvų viršininkas Algirdas Ramanauskas.

 Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino Lietuvą nepolitizuoti įtariamojo Sausio 13-osios byloje Rusijos piliečio Jurijaus Melio arešto. „Mes atidžiai stebėsime padėtį. Norėtume perspėti Lietuvos pusę, kad padėtis neturėtų būti politizuojama ir kad neturėtų būti siekiama suvesti istorines sąskaitas“, – sakoma URM atstovo Aleksandro Lukaševičiaus pranešime, paskelbtame Rusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį nusprendė dviem mėnesiams suimti Rusijos pilietį Jurijų Melą, kuris yra įtariamasis Sausio 13-osios byloje. 1968 metais gimęs vyras dalyvavo 1991 metais sovietams šturmuojant Televizijos bokštą, žurnalistams teisme sakė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius. Įtariamasis tuo metu tarnavo Šiaurės miestelyje.

 Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį ketina spręsti dėl laisvės apribojimo Sausio 13-osios byloje sulaikytam Rusijos piliečiui. Lietuvos pareigūnai trečiadienio vakarą Panemunės pasienio kontrolės punkte sulaikė Rusijos pilietį, kuris yra vienas iš įtariamųjų Sausio 13-osios įvykių byloje, pranešė Lietuvos Generalinė prokuratūra. Ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais pripažinti 79 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, jų atžvilgiu yra išduoti Europos arešto orderiai.

 Sausio 13-osios Nukentėjusiųjų draugijos vadovas Arnoldas Barysas sako, kad gydomus ukrainiečius lankęs ir neva dėl jaunystės poelgių atgailavęs sovietų karys gali būti tas pats Rusijos pilietis, kuris buvo sulaikytas kaip ieškomas įtariamasis Sausio 13-osios byloje. „Man kol kas neaišku, ar čia tas, kuris ėjo lankyti, ar gal ir kitas. Mes aiškinsimės“, - BNS ketvirtadienį sakė A.Barysas. Jis pasakojo, kad jo pavaduotojas ligoninėje lankė sužeistus ir gydomus ukrainiečius.

Sulaikytas užsienio pilietis, kuris yra vienas iš įtariamųjų Sausio 13-osios įvykių byloje, ketvirtadienį pranešė Lietuvos Generalinė prokuratūra. Įtariamasis buvo sulaikytas trečiadienio vakarą. Lietuvos pareigūnai sulaikė Rusijos pilietį, kuris yra vienas iš įtariamųjų Sausio 13-osios įvykių byloje, ketvirtadienį pranešė Lietuvos Generalinė prokuratūra.

Advokatas Juzefas Kozubovskis įtariamas neteisėtai praturtėjęs beveik trisdešimčia milijonų litų. Teisėsaugininkai aiškinasi, ar jis tokį turtą yra deklaravęs. J.Kozubovskis, kuris yra pasamdytas Rusijos ginti Maskvoje gyvenantį Sausio 13-osios bylos kaltinamąjį, specialiojo būrio "Alfa" generolą Michailą Golovatovą, į teisėsaugininkų akiratį pakliuvo tiriant bylą dėl galimo neteisėto praturtėjimo, neteisėto vertimosi komercine ar kita veikla.

Istorikai dar suvaidins savo vaidmenį, tikslinant, aiškinant ir interpretuojant 1991 metų sausio 13 naktį sovietų vykdytos agresijos niuansus, bet jos vykdytojai yra vienareikšmiai priešai, - mano istorikai Tomas Baranauskas ir Imantas Melianas. Istorikų vaidmuo - Socialiniame tinkle Facebook mėginome išsiaiškinti, ką jaunimas žino ir ką norėtų plačiau žinoti apie minėtus įvykius. Rezultatai šiek tiek nustebino. Jaunimas nevengia ir pašmaikštauti šia tema.

Lietuvos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderius dėl buvusių OMON'o vado Boleslavo Makutinovičiaus ir jo pavaduotojo Vladimiro Razvodovo. Jiedu įtariami byloje dėl Sovietų Sąjungos vidaus kariuomenės Vilniaus ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) įvykdytų nusikaltimų Lietuvos Respublikai. Šių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos prokuratūra paprašė Rusiją teisinės pagalbos – nustatyti įtariamųjų B. Makutinovičiaus bei V. Razvodovo gyvenamąsias vietas.

Rusų laikraštis „Komsomolskaja pravda“ (KP) organizavo pokalbių laidą „1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje: operacija ar provokacija“ su Michailu Golovatovu, buvusiu specialiosios paskirties „Alfa“ būrio vadu, kuris dalyvavo šturmuojant Televizijos bokštą ir Lietuvos radijo ir televizijos pastatus Vilniuje. KP sutiko išskirtinai naujienų portalui Balsas.lt leisti tiesioginiame eteryje užduoti kelis klausimus žmogui, kurio veiksmams abejingų Lietuvoje nėra. Balsas.

Buvęs specialiojo būrio „Alfa“ vadas Michailas Golovatovas pareiškė, kad 1991 metų sausį jo būrys Vilniuje veikė su sovietų prezidento Michailo Gorbačiovo žinia, o komunikacijos centrus reikėjo užimti todėl, kad būtų paskelbta apie prezidentinio valdymo įvedimą Lietuvoje.

Lietuva mini 21-ąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Nuo šio įvykio neatsiejamas Michailas Golovatovas, buvęs Rusijos specialiosios paskirties Alfa būrio vadovas,  dalyvavęs Sausio 13-osios įvykiuose Vilniuje. 1991 m. sausio 11-13 d. vadovavo Alfa grupei, kuri sausio 13 d. šturmavo Vilniaus televizijos bokštą ir radijo ir televizijos pastatus Vilniuje, kuomet žuvo keturiolika Lietuvos piliečių. Šiandien Balsas.

Žuvusio Lietuvos laisvės gynėjo Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis Sausio 13–ąją kreipėsi į Norvegijos Nobelio taikos komitetą prašydamas apsvarstyti galimybę atšaukti Nobelio taikos premiją, 1990 m. įteiktą tuomečiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui. Iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime R. Povilaitis pabrėžė, kad Nobelio taikos premijos 1990 m. skyrimas M. Gorbačiovui tarsi parodo, kaip idealizuojamas buvo šis žmogus Vakaruose.

„Sausio 13-osios įvykiai – didžiulės mūsų pergalės diena. Tuomet mes aiškiai pademonstravome, kad nepasiduodame mums iš šalies primetamiems bandymams pavaizduoti mus kaip nesugebančius sukurti normalios valstybės, kad nesileidžiame įtraukiami į ginkluotą konfliktą, nepradedame vaikiškai mosikuoti ginklais ir šaudyti, kaip buvo Kaukaze, Užkaukazėje, Vidurinės Azijos respublikose.

Artėjant sausio 13-ajai, Lietuva galėjo atversti naują bylos puslapį ir teisti buvusį KGB karininką, sausio 13-osios bylos įtariamąjį M. Golovatovą. Tačiau praėjusių metų liepą Austrijoje sulaikytas nusikaltimais žmoniškumui kaltinamas Rusijos pilietis netrukus buvo paleistas. Lietuvai iki šiol nepavysta iš austrų gauti atsakymų, kodėl taip atsitiko, nors Austrija ir yra pažadėjusi peržiūrėti savo teisinę sistemą.

Ambasadorius Austrijoje Giedrius Puodžiūnas grįžta į Vieną, iš kur buvo atšauktas konsultacijų liepos viduryje. Tokį sprendimą užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis priėmė atsižvelgdamas į tai, kad rugsėjo 23 d. Lietuvos ir Austrijos teisingumo ministrai pasirašė dvišalę deklaraciją. Joje Austrijos teisingumo ministrė įsipareigojo kelti klausimą dėl Europos arešto orderio taikymo išlygos persvarstymo.

Penktadienį Europos teisingumo ir vidaus reikalų taryboje teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui paraginus visas valstybes, taikančias Europos arešto orderio išlygą, ją persvarstyti, Austrija jau prižadėjo kelti šį klausimą. Prieš Tarybos posėdį įvykusiame Lietuvos ir Austrijos teisingumo ministrų dvišaliame susitikime buvo pasirašyta dvišalė deklaracija, kurioje Austrijos teisingumo ministrė Beatrix Karla įsipareigojo iškelti klausimą dėl išlygos atsisakymo savo šalyje.

Austrija galėjo paleisti Sausio 13-osios byloje įtariamą Michailą Golovatovą, bet neprivalėjo to daryti. Sulaikiusi šį asmenį ir perdavusi jį Lietuvai, Austrija taip pat būtų pasielgusi teisine prasme teisingai. Šiuo atveju buvo pasinaudota teisine išlyga, teigia europarlamentarė Laima Andrikienė. „Tokiu būdu pasitarnaudama Rusijai Austrija paaukojo gerus santykius su Lietuva.

Europos Komisija pateikė atsakymą į Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės klausimą dėl M. Golovatovo atvejo, kuriuo EP narė ragino EK išanalizuoti šį atvejį bei pateikti savo išvadas.

Iš Austrijos atšauktas Lietuvos ambasadorius Giedrius Puodžiūnas toliau lieka Lietuvoje. Jo grįžimas į Vieną, pasak užsienio reikalų viceministro, priklausys nuo darbo grupės, kuri aiškinasi įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo Golovatovo paleidimo aplinkybes, rezultatų. Paskutinis Austrijos ir Lietuvos ekspertų susitikimas į pagrindinius Lietuvos klausimus atsakymų nedavė.

Lietuvos ir Austrijos atvejai suteikiant arba nesuteikiant teisinę pagalbą iš esmės skiriasi ne tik teisinėmis aplinkybėmis, bet ir politinės valdžios laikysena, teigia teisingumo ministras Remigijus Šimašius. „Lietuva pripažįsta, kad tai yra atvejis, kuris nedaro mums garbės, ir kad tai yra dalykas, kurį reikia ištaisyti, ką sistemingai ir tikslingai darome.

Kas pasikeitė nuo 2006 metų rugpjūčio 23–iosios, kai naktį Breste per KGB kontroliuojamo viešbučio „Inturist“ langą paslaptingai iškrito buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) aukštas pareigūnas, diplomatas Vytautas Pociūnas? Vardai ir veidai Per šį „šlovingą penkmetį“ (kas ragavo sovietijos, žino šios sąvokos reikšmę) pasikeitė daug vardų ir pavardžių. Pasikeitė ministras pirmininkas, pasikeitė prezidentas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Taline rugpjūčio 20 dieną vykusioje Estijos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui skirtoje diskusijoje kvietė sąžiningai vertinti totalitarinių režimų nusikaltimus, pabrėžė energetinio saugumo svarbą regione bei skatino Šiaurės ir Baltijos šalis dar aktyviau bendradarbiauti.

Garsus nacionalizmo ir Rytų Europos istorijos tyrėjas Timothy Snyderis, komentuodamas Austrijos paleisto V. Golovatovo istoriją, teigia, kad Lietuva perdėm vienpusiškai žiūri į savo istoriją. Anot jo, kai Lietuvos valdžia vis pabrėžia sovietų nusikaltimus, kartais net nepaisydama akivaizdžių progų pažymėti holokausto mastą Lietuvoje, sunku iš Vakarų sulaukti supratimo dėl sovietinių represijų. Lrt.lt pateikia prof.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius Baltarusijos opozicionieriaus Alesiaus Beliackio istorijoje įžvelgia naudą Rusijai. Tai, anot ministro, silpnina Lietuvos pozicijas dėl Sausio 13-osios byloje įtariamo Rusijos piliečio Michailo Golovatovo. „Turime tam tikrų indikacijų, kad būtent paskutiniu metu buvo sugalvota panaudoti šitą kanalą galimiems politiniams persekiojimams. Tai pradėta daryti pavasarį.

Bendra Lietuvos ir Austrijos ekspertų grupė, kuri aiškinasi Michailo Golovatovo paleidimo aplinkybes, dar kartą rinksis šį mėnesį. Tuo metu Vidaus reikalų ministerija jau gavo informacijos iš šalių, kurių buvo klausta apie galimus Sausio 13-osios byloje įtariamo M. Golovatovo apsilankymus, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Praėjusią savaitę bendra dviejų šalių darbo grupė Vienoje bendravo vieną dieną.

Užvakar vakare Baltarusijos teisėsaugos institucijos Minske sulaikė Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ vadovą Alesių Beliackį. Organizacijos būstinėje atlikta krata. Baltarusis sulaikytas gavus iš Lietuvos teisingumo ministerijos informaciją apie jo asmeninę sąskaitą banke „DnB Nord“. Teisingumo viceministro teigimu, ministerija vykdo teisinį bendradarbiavimą ir nėra atsakinga už tarptautinę politiką.

Teisingumo ministerija aiškinasi, ar Austrijos vidaus teisėje numatytas baudžiamumas už nusikaltimus žmoniškumui. „Yra keletas dalykų, kurie šiuo metu mano prašymu yra nagrinėjami.

Vienoje vykusiame pirmajame Lietuvos ir Austrijos bendros darbo grupės, tiriančios Sausio 13-osios byloje įtariamo Rusijos piliečio Michailo Golovatovo neperdavimo Lietuvai aplinkybes, susitikime paaiškėjo nedaug. Daugelis neaiškių klausimų taip ir liko be atsakymų. „Buvo ieškota atsakymų į mums svarbius klausimus, austrai bandė į juos atsakyti, tačiau, deja, ne į visus juos buvo atsakyta.

Austrijos teisėsaugininkus suklaidino  raidžių Ch ir Ck abreviatūra Lietuvos ieškomo asmens pase ir arešto orderyje. Europos arešto orderyje, kuris išduodas Lietuvos teisėsaugininkų, Sausio 13-osios bylos įtariamojo Michailo Golovatovo vardas parašytas per Ck – Mickailas, nors turėjo būti parašyta kaip Michailas. Tai spaudos konferencijoje patvirtino Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Pasak ministro, tai ir tapo pagrindine priežastimi, kodėl M. Golovatovas paleistas namo.

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė pateikė klausimą raštu Europos Komisijai dėl Rusijos piliečio M. Golovatovo atvejo, kuomet įtariamasis Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, 2011 m. liepos 14 d. pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Vienos oro uoste (Austrija), tačiau nepraėjus 24 valandoms paleistas taip ir nepradėjus ekstradicijos procedūros.

Sekmadienio rytą Medininkų tragedijos 20-mečio minėjimo renginių programa prasidėjo Vilniaus arkikatedroje aukojamomis šv. Mišiomis. Po jų vykstama į Medininkus, čia prie memorialo bus išrikiuota garbės sargyba, vyks iškilmingas minėjimas. Sekmadienį vyksta ir tradicinė estafetė Medininkai-Vilnius, skirta Medininkų pasienio poste žuvusiems pareigūnams pagerbti. Bėgimo dalyviai finišuos prie Antakalnio kapinių Vilniuje.

Rusijos KGB pajėgų „Alfa“ grupė, kurios buvęs vadovas Michailas Golovatovas buvo paleistas Austrijos pareigūnų, viešai kreipiasi į Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą su prašymu  ginti savo šalies piliečius nuo neva nepagrįsto persekiojimo. Sausio 13-osios įvykius „Alfa“ grupė vadina „tarnybine komandiruote“, rašo delfi.lt.

Austrijos teisėsaugininkai jau daugiau nei metus reikalavo jiems perduoti vagystėmis įtariamą Lietuvos pilietį Arvydą Bartkevičių, tačiau dokumentai parengti tik dabar.

Prekybininkų teigimu, jie nepajutę, kad sumažėjo austriškų prekių populiarumas, tačiau žmonės apsipirkdami vis dažniau kreipia dėmesį į kilmės šalį ir bent tokiu būdu išreiškia savo pilietinę poziciją, rašo „Kauno diena“. Nors sąskaitas su Austrija dėl paleisto buvusio KGB smogiko Michailo Golovatovo, vadovavusio Sausio 13-osios įvykiams, suves Lietuvos diplomatai, kiekvienas lietuvis gali pareikšti protestą dėl Austrijos veiksmų.

Svarbiausi praėjusios savaitės Lietuvos ir pasaulio įvykiai – trumpai: 2011 07 18, pirmadienis Prie Austrijos ambasados surengtas protesto piketas. Pirmadienio vidurdienį prie Austrijos ambasados Vilniuje buvo surengtas piketas.

Austrijos pareigūnai  patvirtino, kad Lietuvos prokurorams praėjusį penktadienį buvo duotos mažiau nei keturios valandos sukonkretinti įtarimus Sausio 13-osios byloje įtariamam Michailui Golovatovui. Nors praktikoje kartais leidžiamas ir 40 dienų terminas, lietuviai duomenis pateikė nepraėjus nė penkioms valandoms, bet nespėjo, ir M. Golovatovas buvo paleistas, – rodo teisėsaugininkų pateikti duomenys.

Buvusio SSRS KGB specialiųjų pajėgų grupės „Alfa“ (oficialiai vadintos „grupės „A“) vado Michailo Golovatovo byla, tiksliau – sulaikymo incidentas Vienoje, oro uoste, pagal Lietuvos arešto orderį, baigėsi ne pačiu blogiausiu būdu. Nepaisant to, kad Lietuvos prokurorų įtariamas dalyvavęs 1991 m. Sausio 13-osios įvykiuose Vilniuje, formalusis kariškis pensininkas sugrįžo namo į Rusiją, o nebuvo surakintas antrankiais ir atgabentas į Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.

Austrijos federalinis kancleris Werneris Faymannas neatsiprašys Lietuvos dėl buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo paleidimo, skelbia „Kurier“. Austrijoje nepriklausoma žinyba priėmė nepriklausomą sprendimą, pabrėžė jis penktadienį „O1“ radijo stočiai. Kartu kancleris atkreipė dėmesį į tai, kad sudaryta dvišalė darbo grupė su Lietuva minėtam atvejui tirti. „Mes neturime ko slėpti. Kai pamatai, kaip priimtas sprendimas, tikiesi ir partnerio supratimo“, – kalbėjo V. Faimanas.

Maskva nustebusi, kad Lietuva atskleidė Rusijos ambasadoriaus Vilniuje ir šalies užsienio reikalų viceministro Evaldo Ignatavičiaus pokalbio, susijusio su buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo paleidimu Vienoje, esmę. Tai penktadienį pareiškė oficialus Rusijos diplomatijos žinybos atstovas Aleksandras Lukaševičius.

Čekija parėmė Lietuvą, protestuojančią prieš M.  Golovatovo paleidimą Austrijoje Ketvirtadienį Čekija parėmė Lietuvą, protestuojančią prieš Austrijos valdžios sprendimą paleisti buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą, kuris 1991 metais vadovavo televizijos bokšto šturmui Vilniuje. „Asmenys, atsakingi už kitų žmonių mirtį diktatūrų laikais Vidurio ir Rytų Europoje, turi stoti prieš teismą.

„Mes manome, kad buvome draugiški 20 metų, bet nesulaukėme atsako.“ Tai vakar pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Lietuvos politikai pastaruoju metu nuolat kartoja, kad Vilniaus santykiai su Varšuva ir toliau lieka geri, o daugiausia problemų esą kelia „paskirų politikų“ ambicijos ar net sąmoningas aistrų kurstymas. Vieša paslaptis, kad atšalusių santykių „pagrindine problema“ Lietuvoje įvardijamas Lenkijos užsienio reikalų ministras.

Lietuvai politinį solidarumą išreiškė ir šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Lenkija. Atsakingieji už Sausio 13-osios įvykius privalo būti teisiami, pareiškė jos pareigūnai. „Mes esame pasiryžę organizuoti Austrijos ir Lietuvos teisingumo ministrų susitikimą“, - rašoma Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, kurį cituoja „Die Presse“. Lenkijos pareigūnai pažymėjo, kad klausimai, susiję su Europos arešto orderiu, priklauso Europos Komisijos jurisdikcijai.

Įvykis, kuomet neilgai trukus po sulaikymo buvo paleistas įtariamasis Sausio 13-osios byloje Michailas Golovatovas, nedarytų tiesioginės įtakos Lietuvos ir Austrijos santykiams, jei abi šalys atvirai pripažintų, kas buvo nepadaryta arba nepakankamai įvertinta, mano Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Austrijos Respublikos Teisingumo ministerija, pateikdama Rusijos piliečio Michailo Golovatovo paleidimo aplinkybes, pabrėžia, jog areštas panaikinamas spėjant, kad įtarimas padarius nusikaltimą nėra pakankamai pagrįstas. Be to, buvo nustatytas terminas, kad bylos aplinkybes, norint sulaikyti M. Golovatovą, reikia papildyti „nedelsiant“, o to, kaip galima suprasti iš Generalinei prokuratūrai atsiųsto rašto, nebuvo padaryta.

Šiandien Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste Laima Čekelienė Eurojusto kolegijos posėdžio metu įregistravo bylą prieš Austrijos Respubliką, siekiant išsiaiškinti Rusijos Federacijos piliečio M. Golovatovo sulaikymo ir jo paleidimo aplinkybes bei teisinius pagrindus. „Šių metų liepos 14 d. 4:45 val. 2010 m. spalio 18 d. Lietuvoje išduoto Europos arešto orderio pagrindu  Vienos (Austrija) oro uoste buvo sulaikytas KGB specialiosios paskirties būrio „Alfa“ vadas, Rusijos pilietis.

Šiandien teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui jo inicijuotame dvišaliame susitikime su austrų teisingumo ministre Beatrix Karl sutarė, kad Lietuva tiesiogiai dalyvaus tiriant Austrijos pareigūnų veiksmus ir sprendimo paleisti vieną pagrindinių Sausio 13-osios bylos įtariamųjų M. Golovatovą priėmimo priežastis. Austrai mūsų šaliai paaiškinimus pateiks dalyvaudami artimiausiomis dienomis iš abiejų šalių ekspertų sudaromoje darbo grupėje.

Austrija parodė Europos interesus. Austrijos sprendimas neišduoti Lietuvai sulaikyto Sausio 13-osios bylos įtariamojo Michailo Golovatovo ir paleisti jį į laisvę mūsų šalyje sukėlė milžinišką rezonansą. Politikai, diplomatai, politologai tokius Austrijos veiksmus vadina spjūviu Lietuvai į veidą ir pataikavimu didesnį politinį ir ekonominį svorį turinčiai Rusijai. Lietuvoje kol kas apsiribota nusiųsta nota ir mūsų ambasadoriaus atšaukimu iš Austrijos.