Rusijos propagandinės valstybinės televizijos „Rossija 1“ Kaliningrado padalinys surengė įspūdingos apimties demagogijos ir iškraipytų faktų laidą, skirtą Sausio 13-osios įvykiams.
Laidos svečiai – paieškomi Lietuvos teisėsaugos
Laidoje dalyvavo ne tik „Kaliningrado ekspertai“, tačiau ir propagandistė Galina Sopožnikova, kuri pastaruosius pusę metų aktyviai reklamuoja savo knygą „Kas ką išdavė“, kurioje pateikta Sovietų propagandos tąsa apie Sausio 13-osios įvykius. Laidos dalyviai itin domintų Lietuvos teisėsaugą: tai ir buvęs komunistų partijos CK sekretorius Algimantas Naudžiūnas, dar 1991-aisiais pasprukęs į Rusiją, ar Vilniaus įvykiuose vadovavęs rusų OMON desantininkams Michailas Golovatovas.
Be jų kalbėjo ir Valerijus Ivanovas, pristatomas kaip Lietuvos žmogaus teisių aktyvistas, Rusijos Dūmos atstovas Andrejus Kolesnikas, bei vietos ekspertai.
Tiesa, pačios Lietuvos pusės laidoje neatstovavo niekas, todėl šios laidos žiūrovus rusus pasiekė tik ta informacija, kurią ir buvo siekiama pateikti.
Trumpoje laidoje rusų propagandininkams pavyko sutalpinti faktiškai visą dabartinės Rusijos politikos „spalvų gamą“ – nuo dar A. Nevzorovo pradėtos pasakos „savi šaudė į savus“, iki „užsienio politinių technologų provokacijų“ ir „sovietų kariai niekada nėra panaudoję ginklo karštuosiuose taškuose“, bei „sovietų laikais Lietuva klestėjo, o dabar – vargsta“.
Specialiai išleista knyga
Viena iš pagrindinių laidoje pristatytoje knygoje dėstomų minčių – tą dieną buvo „žudoma Sovietų Sąjunga“. Knygos autorė įžvelgė „tam tikras technologijas“, kurios yra „bendros ne tik įvykiams Baltijos šalyse, tačiau ir Kirgizijoje, Gruzijoje“.
G. Sopožnikova jau pirmojo savo pasisakymo laidos metu suvedė 25 metų senumo įvykius su Ukrainos „Maidanu“. „Kai pasirodė naujienos apie snaiperius, paralelės tarp šių įvykių tapo visiškai akivaizdžios,“ – Kremliaus propagandą apie „Vakarų technologų įtaką siekiant destabilizuoti padėtį regione“ dėstė laidoje kalbėjusi rusų žurnalistė.
Tai, nėra nauja idėja, prokremliški šaltiniai įvykius Ukrainoje bandė suvesti su visomis pasaulyje pastaraisiais dešimtmečiais vykusiomis „revoliucijomis“. „Neaiškios kilmės snaiperiai šaudę į abi puses“ yra dažnai minimi Rusijos žiniasklaidoje ir kalbant apie Maidano įvykius.
Iškraipyti istoriniai faktai
Televizijos laidoje ne tik pasisakymai buvo pritaikyti šių dienų realijoms, tačiau ir vaizdinė medžiaga. Pavyzdžiui, „televizijos parengtame reportaže“ apie Sausio 13-osios įvykius pasakojama apie tai, kaip „Lietuva 1940-aisiais įstojo į Sovietų Sąjungą“, o ekrane rodomi archyviniai tų metų komunistų partijos sueigos plojančių žmonių kadrai.
Pažymima, kad „dauguma lietuvių 1990-aisiais svajojo apie nuosavą valiutą, kariuomenę ir nepriklausomą valdžią“. Tai taip pat dažnai Rusijoje kartojamas propagandos naratyvas, kuriuo dažnai pažymima, kad lietuviai kartu su ES ir NATO narystėmis „neteko nepriklausomybės“.
Laidoje kalbama apie baisiausią šiuo metu Kremliui galimą baigtį, kurios itin baiminasi V. Putino propagandos mašina – „valstybės perversmą“. 90-ųjų įvykius valstybinė televizija pateikė faktiškai nesuvokiamą versiją: „Sausio 13-ąją tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, prasidėjo neramumai, iš esmės – valstybės perversmas“. Kokios valstybės perversmas galėjo prasidėti valstybėje, beveik prieš metus paskelbusioje nepriklausomybę, lieka tik spėlioti, tačiau Rusijos propaganda niekad ir nepasižymėjo nuoseklumu – svarbiausia, kad būtų tinkamai įkomponuoti reikiami „raktiniai žodžiai“.
Pavyzdžiui, rusų žiūrovui 1990-ųjų įvykiai pateikiami kaip ir dabartiniai Ukrainoje, – tariamai tiek vienu, tiek kitu atveju „šalis buvo padalinta pusiau“. Savaime suprantama, buvo nepatenkintų naująja valdžia tiek ir atgimusioje Lietuvoje, tiek ir 2014-ųjų Ukrainoje, kuomet iš sosto buvo išverstas V. Janukovyčius. Tačiau kalbos apie bent jau apylyges pasiskirsčiusiųjų dalis yra akivaizdus melas. Ir tai taip pat yra Rusijos propagandos tąsa, kuria siekiama įtikinti, kad „ne viskas buvo taip vienareikšmiška“, suduoti smūgį pasitikėjimui legitimumo ir apversti viską į savo pusę.
Tikslas – Kremliaus propagandos linijos tąsa
Pagrindinis šios laidos, o ir knygos, kuriai ji buvo skirta, tikslas, tikėtina, net ir nėra patys Sausio 13-osios įvykiai, o būtent Kremliaus platinamo melo apie apie „Vakarų technologus, kurie Gruzijoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse vykdė perversmus“ platinimui. Dabartinės Rusijos valdžios veiksmų teisinimas per istorijos įvykių perspektyvą. Kaliningrado žiūrovas iš šios laidos gavo „patvirtinimą“, kad svarbiausia „stabilumas“, o „tiek Ukrainoje, tiek ir Baltijos šalyse buvo vykdomi perversmai, o valdžia tapo įkaite“.
Šios laidos redaktorių parengtas siužetas apie „1991-ųjų sausio 13-ąją Lietuvoje vykdytą perversmą“ yra visiški kliedesiai, tačiau šių laidų tikslas ir nėra faktų pateikimas. Kremliui svarbiausia yra išlaikyti propagandinę liniją: svarbiausia stabilumas, Ukrainoje – karas, Lietuvoje – žuvo žmonės, o Sovietų Sąjungos griūtis buvo „klaida“.
Atsakas į atnaujintą bylos tyrimą?
Reiktų pažymėti, kad Kremlius itin pamėgęs „atsakomosios informacinės atakos“ būdą, todėl tai galėtų būti atsakymas, kodėl ši spalvinga kompanija buvo surinkta televizijos laidai, o „Komsomolskaja pravda“ žurnalistė – surašė šiam reikalui knygą.
JAV demokratų lyderei užteko rinkiminės kampanijos metu sukritikuoti 2011-ųjų Rusijos rinkimus, ir su Rusija siekiami programišiai „netikėtai“ paviešino demokratų vidinius susirašinėjimus, kurių dėka paaiškėjo, kad partijos vadovybė protegavo H. Clinton. Tarptautinei antidopingo asociacijai ėmusis visą pasaulį sukrėtusio Rusijos dopingo vartojimo skandalo, programišiai įsilaužė į jos duomenų bazes ir paviešino duomenis. Vėlgi, siejami su tuo rusai.
Informaciniai išpuoliai taip pat buvo svarbi karo Ukrainoje dalis – nuo pat 2014-ųjų Maidano į kiekvieną paviešintą galimą Rusijos įtaką būdavo atsakoma propagandos pliūpsniu.
Rusijos informaciniai išpuoliai vyko ir prieš Vokietijos politikų poziciją migrantų klausimais. Primename, kad 2016-ųjų sausį buvo paskelbta, jog yra atnaujinamas Sausio 13-osios bylos svarstymas, kuriame sunkiais nusikaltimais yra kaltinami ir šioje laidoje dalyvavę piliečiai, arba tie, kurių nusikaltimus bandoma nuslėpti.
