Ambasadorius Austrijoje Giedrius Puodžiūnas grįžta į Vieną, iš kur buvo atšauktas konsultacijų liepos viduryje.
Tokį sprendimą užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis priėmė atsižvelgdamas į tai, kad rugsėjo 23 d. Lietuvos ir Austrijos teisingumo ministrai pasirašė dvišalę deklaraciją. Joje Austrijos teisingumo ministrė įsipareigojo kelti klausimą dėl Europos arešto orderio taikymo išlygos persvarstymo.
„Austrijos ketinimas persvarstyti išlygos taikymą yra ženklas, rodantis, kad šalis išgirdo Lietuvos ir kitų ES partnerių balsus bei Europos komisarės Viviane Reding nuomonę. Tikiu, kad šis itin skausmingas Lietuvai atvejis tapo gera pamoka Europai ir sustiprino jos solidarumą. Tačiau mums nedera sustoti kovojant už bendrą Europos požiūrį į istoriją, kad ir koks sudėtingas šis kelias būtų“, – teigia ministras A. Ažubalis.
Pasak jo, bendras Europos požiūris į istoriją dar tik kuriamas. Ir šiame procese Lietuva yra išskirtinai aktyvi.
„Galiu Lietuvą įvardyti kaip valstybę, kuri pirmoji pradėjo skambinti Europos sąžinės varpais. Mes padarėme labai daug tam, kad visa Europa išgirstų apie Michailo Golovatovo atvejį, sužinotų arba žinantys prisimintų, ką Lietuva patyrė Sausio 13–ąją ir vardan ko mes stojome prieš tankus plikomis rankomis. Galiu užtikrintai teigti, kad ateityje sprendimas panašioje situacijoje tiek Austrijoje, tiek bet kurioje kitoje ES šalyje nebus priimtas taip skubotai“, – teigia ministras.
Klausimo sudėtingumą, A. Ažubalio teigimu, liudija ir tai, kiek laiko reikėjo pasiekti, kad ES įtvirtintų siekį kurti bendrą Europos atminties ir sąžinės platformą, tai yra pradėti kalbėti apie komunistinių režimų padarytus nusikaltimus ta pačia kalba, kaip ir apie nacistinius režimus.
Pagal Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį Vienos oro uoste buvo sulaikytas KGB specialiosios paskirties būrio „Alfa“ vadas, Rusijos pilietis M. Golovatovas.
Lietuvoje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 1991 metų sausio 11, 12 ir 13 dienomis KGB ginkluotas specialiosios paskirties būrys „Alfa“ puolė Lietuvos valstybinę įmonę „Spauda“, Lietuvos radijo ir televizijos komitetą, Lietuvos radijo ir televizijos centrą – Televizijos bokštą. Žuvo 14 žmonių, daugiau nei 600 buvo sužeisti.
Nors per 24 valandas Austrijos teisingumo ministerijai buvo nusiųsta visa prašoma informacija, liepos 15–ąją M. Golovatovas buvo paleistas.
Toks Vienos poelgis sukėlė pasipiktinimą ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. Lietuvos ir Latvijos diplomatinės tarnybos reagavo notomis. Lietuvai politinį palaikymą pareiškė ir ES pirmininkaujanti Lenkija.
Po kilusio skandalo konsultacijoms į Vilnių buvo atšauktas Lietuvos ambasadorius Austrijoje.
Vėliau sudaryta Lietuvos ir Austrijos ekspertų darbo grupė, kuriai pavesta ištirti visas faktines aplinkybes dėl M. Golovatovo paleidimo incidento. Darbo grupė jau buvo susitikusi du kartus, tačiau apčiuopiamų rezultatų kol kas nėra, bet Austrija linkusi diskutuoti dėl Europos arešto orderio procedūrų taikymo.
