Lietuvos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderius dėl buvusių OMON'o vado Boleslavo Makutinovičiaus ir jo pavaduotojo Vladimiro Razvodovo. Jiedu įtariami byloje dėl Sovietų Sąjungos vidaus kariuomenės Vilniaus ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) įvykdytų nusikaltimų Lietuvos Respublikai.
Šių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos prokuratūra paprašė Rusiją teisinės pagalbos – nustatyti įtariamųjų B. Makutinovičiaus bei V. Razvodovo gyvenamąsias vietas. Buvo prašoma įteikti įtariamiesiems Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartis, pasiūlyti jiedviem atvykti į Lietuvą duoti parodymų apie pareikštus įtarimus ir dalyvauti procese.
Praėjusių metų gruodį Vilniaus 1-asis apylinkės teismas B. Makutinovičių bei V. Razvodovą pripažino įtariamaisiais dėl bendrininkavimo subūrus organizuotą nusikalstamą grupę, vadovavus ar koordinavus jos veiklai, taip pat dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis. Įtariama, kad ta grupė vykdant valstybės politiką užpuldinėjo ir žudė civilius arba sunkiai sutrikdė jų sveikatą. Už šiuos nusikaltimus netaikomas senaties terminas, o už juos gresia net laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Vilniaus 1-asis apylinkės teismas yra paskyręs abiem įtariamiesiems suėmimą, šių metų vasarį paskelbta jųdviejų paieška.
Įtariama, kad B. Makutinovičius su V. Razvodovu yra prisidėję prie 14 žmonių žūties 1991 metų sausio 13-ąją, kai buvo šturmuojamas Vilniaus televizijos bokštas. Taip pat įtariama, kad jiedu susiję su banditiška operacija, per kurią Medininkų pasienio poste buvo nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai. Tuomet gyvas liko tik vienas šios tragedijos liudininkas – muitininkas Tomas Šernas.
Nuteistas tik vienas
Medininkų žudynių vykdytojai žinomi – tai Rygos OMON'o specialiojo „Deltos“ padalinio smogikai. Kad 1991 metų liepos 31 dieną mūsų pareigūnus Medininkuose išžudė būtent Rygos OMON'as, tapo aišku gavus ekspertų išvadas. Jie nustatė, kad šaudyta specialiomis Kalašnikovo automatų kulkomis. Šie šoviniai pritaikyti automatams su duslintuvais, juose sumažintas parako kiekis. Tuo metu, 1991 metais, Lietuvoje nei tokių šovinių, nei tokių automatų nebuvo. O štai Rygos OMON'o būriui kaip tik tokius šovinius buvo perdavę sovietų kariškiai.
Kol kas nuteistas tik vienas buvęs omonininkas – Latvijos pilietis Konstantinas Nikulinas-Michailovas, kurį 2007 metais sulaikė Latvijoje ir perdavė Lietuvai. Praėjusių metų gegužės 11 dieną paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu K. Michailovas pripažintas kaltu dėl Lietuvos pareigūnų nužudymo Medininkų muitinės poste jems einant tarnybines pareigas. Jam skirta didžiausia bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Šį nuosprendį yra apskundę tiek K. Michailovo gynėjai, kurie prašo jį išteisinti, tiek prokuroras, kuris siūlo perkvalifikuoti nusikaltimą ir pripažinti K. Michailovą kaltu ne tik dėl nužudymo, bet ir dėl karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmogiškumui. Skundai jau nagrinėjami Apeliaciniame teisme.
Kadangi K. Michailovas nesutiko, kad jo veika būtų perkvalifikuota kaip tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis, teismas pavedė Generalinei prokuratūrai prašyti Latvijos Respubliką leisti K. Michailovą patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį. Jau gautas ir atsakymas – Latvija leido teisti K. Michailovą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui.
Ar lankėsi Lietuvoje?
Visi supranta, kad nuteistas tik iešmininkas. Už jo – itin galingos bei įtakingos Rusijos ir Baltarusijos slaptosios tarnybos, nelinkusios nei išduoti saviškių, nei bendradarbiauti su Lietuvos teisėsauga.
Kartkartėmis pasirodo pranešimų, kad aukštas pareigas Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijoje ėjęs Rygos ir Vilniaus OMON'o būrių veiklos koordinatorius Nikolajus Gončarenka gyvena Padnestrėje, o Vilniaus OMON'o vadas B. Makutinovičius apsigyvenęs Maskvoje.
Dar vienas įtariamasis V. Razvodovas gyveno Sankt Peterburge. Čia jis buvo įkliuvęs padaręs nusikaltimą ir sėdėjo tardymo izoliatoriuje. Tuo metu – tai bene vienintelis atvejis – rusai buvo leidę V. Razvodovą apklausti. Po kurio laiko ir jis persikraustė į Maskvą. Ką V. Razvodovas papasakojo, mūsų prokurorai nekomentuoja, šiaip ar taip, pokalbis su juo vyko.
Neoficialiai kalbėtasi ir su B. Makutinovičiumi. Netgi būta šnekų, kad jis, jau vykstant bylos tyrimui, yra lankęsis Lietuvoje lyg ir pas gimines, bet nebuvęs suimtas. Tos šnekos buvo pasiekusios ir parlamentarus, kurie tyrė, ar Generalinė prokuratūra padarė viską ir laiku, kad Medininkų byla būtų ištirta. Tuomet Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas oficialiai kreipėsi į prokuratūrą, kad ši pasakytų, ar buvo į Lietuvą atvykęs buvęs Vilniaus OMON'o vadas. Generalinė prokuratūra tokios informacijos nei patvirtino, nei paneigė.
Panašus klausimas buvo iškilęs ir per K. Michailovo teismą. Jo advokatai paprašė teismo išsiaiškinti, ar nuo 2003 metų į Lietuvos teritoriją nebuvo įvažiavę V. Razvodovas bei B. Makutinovičius. Bet ir tada prokurorai aiškaus atsakymo nedavė, o tik prakalbo apie įslaptintus liudytojus. Ir netgi buvo pasakyta, kad toje byloje jiedu pažymėti 11-uoju ir 12-uoju numeriais. Ar tai galima suprasti taip, kad po tuo įslaptintų liudytojų statusu ir paslėpti tie žmonės, kuriems dabar išduotas Europos arešto orderis?
M. Gorbačiovas – nepasiekiamas
Generalinė prokuratūra jau daug metų atakuoja Maskvą, kad ši padėtų užbaigti Sausio 13-osios bylą, vis dėlto pagalbos nesulaukia. Rusija sakosi neišduodanti savo piliečių.
Mūsų prokurorai norėtų kaip liudininką apklausti ir pirmąjį bei vienintelį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą, bet ir tas nesutinka duoti parodymų. M. Gorbačiovas ir kiti dar gyvi tuometiniai tos šalies lyderiai tvirtina, kad jie nieko apie Vilniaus televizijos bokšto šturmą nežinoję.
Kai Austrijos sostinėje Vienoje buvo sulaikytas buvęs sovietinių smogikų vadas Michailas Golovatovas, „Alfos“ grupės veteranai išplatino pareiškimą, kad jie Vilniuje nepanaudoję nė vieno šovinio. Tai kas tada nužudė 14 Lietuvos piliečių, o dar daugiau kaip tūkstantį sužeidė? Dabar už visas bėdas Lietuvoje kaltinami marsiečiai. Tai ar nebus jie prisidėję ir prie televizijos bokšto šturmo?..
Žinomas rusų disidentas Vladimiras Bukovskis, dabar gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, sako, kad už 1991 metų įvykius Vilniuje, už 1990-ųjų įvykius Baku ir Dušanbėje, už 1989-ųjų – Tbilisyje, už dar ankstesnius Alma Atoje M. Gorbačiovas turįs būti teisiamas. Tuose miestuose žuvo per 100 žmonių, o daugiau kaip 2000 buvo sužeisti. Kas davė įsakymą vaikyti demonstracijas ir koks čia generalinio Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro Komiteto sekretoriaus, o vėliau – ir prezidento M. Gorbačiovo vaidmuo, irgi neaišku.
Kai kurių sovietmečio vadukų jau ir nenuteisi ir neapklausi. Nusenę anuometinės Komunistų partijos veikėjai keliauja į aną pasaulį taip ir nenubausti.
Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministras Borisas Pugo nusišovė 1991 metų rugpjūtį, buvęs Sovietų Sąjungos premjeras Valentinas Pavlovas mirė 2003 metų balandžio mėnesį, buvęs KGB pirmininkas Vladimiras Kriučkovas – 2007 metų lapkritį.
Minske gyvena generolas Viktoras Uschopčikas, tačiau Aliaksandras Lukašenka irgi mūru stoja už savo generolą.
Tik faktai
Sausio 13-osios byloje, kurią tiria Generalinė prokuratūra, dabar yra 81 įtariamasis. Keturi įtariamieji jau mirę. Penkiolikai įtariamųjų, kuriems nebuvo pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį, jau yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.
2010 m. gruodžio 29 d. Generalinės prokuratūros nutarimu sudaryta nauja tyrimo grupė. Joje – penki aukštos kvalifikacijos ir labai patyrę Generalinės prokuratūros prokurorai ir du Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.
Po 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal tuometinio Baudžiamojo kodekso straipsnius – už kenkimą, viešą raginimą pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, antivalstybinių organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jų veikloje, tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis ir kt.
1996 m. birželio 19 d. baudžiamoji byla dėl Sausio 13-osios įvykių Lietuvoje 48 kaltinamų asmenų atžvilgiu buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Šis teismas atskyrė ir grąžino ikiteisminį tyrimą prokuratūrai 42 asmenų atžvilgiu, kadangi jie buvo pasislėpę.
1999 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendžius 6 asmenims: Mykolui Burokevičiui paskyrė kalėti 12 metų, Juozui Jarmalavičiui – 8 metus, Juozui Kuoleliui – 6 metus, Leonui Bartoševičiui – 3 metus, Stanislavui Mickevičiui – 4 metus, Jaroslavui Prokopovičiui – 6 metus.
2007 m. spalio 30 d. Generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį suimti K. Michailovui, Andrejui Laktionovui, Aleksandrui Ryžovui ir Česlavui Mlynikui. Iki šiol sulaikytas ir nuteistas tik K. Michailovas. Tyrimas likusių įtariamųjų atžvilgiu tęsiamas. Rusija atsisakė Lietuvai išduoti A. Laktionovą ir Č. Mlyniką, o dėl A. Ryžovo atsakymas iki šiol negautas.
Petras KURMELIS
