„Mes atidžiai stebėsime padėtį. Norėtume perspėti Lietuvos pusę, kad padėtis neturėtų būti politizuojama ir kad neturėtų būti siekiama suvesti istorines sąskaitas“, – sakoma URM atstovo Aleksandro Lukaševičiaus pranešime, paskelbtame Rusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje.
Tuojau po to, kai buvo paskelbta apie J.Melio sulaikymą, Vilniuje dirbantys Rusijos diplomatai susisiekė su Lietuvos teisėsauga, nurodė A.Lukaševičius. Jie užsitikrino leidimą susitikti su suimtu Rusijos piliečiu ir pareiškė esantys pasiruošę padėti jam susirasti patyrusį advokatą.
„Lietuvos pusės dėmesys buvo atkreiptas į Melo chroniškas ligas ir nuolatinio medicinos stebėjimo bei vaistų poreikį“, – pažymėjo A.Lukaševičius, pridūręs, kad Rusijos ambasada Vilniuje toliau teikia visą reikalingą pagalbą suimtajam.
J.Melas buvo sulaikytas kovo 12-ąją Panemunės pasienio kontrolės poste prie sienos su Karaliaučiaus sritimi. Jis kaltinamas įvykdęs nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, už kuriuos gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Kovo 14 dieną Vilniaus apylinkės teismas leido J.Melą laikyti suimtą du mėnesius.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų pajėgos šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą žuvo 14 žmonių, o dar šimtai buvo sužeisti. Su tais įvykiais siejamas buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas 2011 metų liepą buvo sulaikytas Vienos oro uoste pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį, tačiau vėliau buvo paleistas. Lietuva ir Europos Komisija griežtai kritikavo Austriją dėl to žingsnio, tačiau Viena teisinosi, jog jai stigo informacijos, kad galėtų išduoti įtariamąjį Lietuvai.
Generalinė prokuratūra politinių pareiškimų nekomentuoja
„Generalinį prokuratūra jokių politinių pareiškimų, susijusių su Sausio 13-osios byla, nekomentuoja“, – naujienų portalui balsas.lt sakė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Ji pabrėžė, kad tai išskirtinė byla, todėl tam tikri procesai užtrunka ilgiau negu norėtų visuomenė. „Ikiteisminis tyrimas vyksta. Tačiau tai išskirtinis tyrimas, kuriame yra 79 įtariamieji karo nusikaltimais. Siekdami teisingumo privalome užtikrinti, kad visos įtariamųjų teises būtų įgyvendintos“, – pridūrė E. Martinonienė.
Ji pabrėžė, kad įtariamieji – užsienio piliečiai, ir teikiant teisinės pagalbos prašymus kitoms šalims bei kitais atvejais reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Pasak E. Martinonienės, „visi norėtume, kad ši byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, tačiau svarbiausia nepadaryti klaidų ir įgyvendinti teisingumą“.
Politologas: turime parodyti Rusijai, kad turime tvirtą stuburą
„Tai dar kartą parodo, kad mes jiems esame matomi. Tam tikras kerštavimas buvo ir bus. Neišvengiamai. Mes galime nieko nedaryti, bet jie vis tiek kerštaus už tai, kad esame nepriklausomi“, – naujienų portalui balsas.lt sakė politologas Laurynas Kasčiūnas, paprašytas pakomentuoti Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, raginantį Lietuvą nepolitizuoti įtariamojo Sausio 13-osios byloje Rusijos piliečio Jurijaus Melo arešto. „Rusija visada bandė išsisukti, niekada nesutiko bendradarbiauti teisingumo srityje, mūsų prašymus atmesdavo. O dabartiniame geopolitiniame kontekste tiesiog dar kartą pabrėžė šio klausimo aktualumą“, – pridūrė politologas.
Paklaustas, kaip Lietuva turėtų reaguoti į pastarąjį pareiškimą ir ar kada nors ateis toks laikas, kai dviejų šalių santykiai teisinės pagalbos ir konkrečiai Sausio 13-osios byloje, situacija pasikeis, L. Kasčiūnas sakė:
„Kol kas atsižvelgiant į tai, kaip jie elgiasi Ukrainoje, akivaizdu, kad mes neturime svertų (paveikti Rusiją), bet kai susilpnės jos ekonomika, kai šios šalies politinė sistema turės rimtesnių problemų, toks laikas gali ateiti. Kiekvienas režimas turi savo ciklus. O kol kas mums reikia toliau laikytis savo istorinės teisybės, savo pozicijos, ir ieškoti svertų, kaip ateityje būtų galima Rusiją versti bendradarbiauti šioje byloje. Mes turime parodyti, kad turime tvirtą stuburą ir nenusileisti“.
