„Sausio 13-osios įvykiai – didžiulės mūsų pergalės diena. Tuomet mes aiškiai pademonstravome, kad nepasiduodame mums iš šalies primetamiems bandymams pavaizduoti mus kaip nesugebančius sukurti normalios valstybės, kad nesileidžiame įtraukiami į ginkluotą konfliktą, nepradedame vaikiškai mosikuoti ginklais ir šaudyti, kaip buvo Kaukaze, Užkaukazėje, Vidurinės Azijos respublikose. Mes sugebėjome šitą konfliktą suvaldyti, pristatyti jį pasauliui ir SSRS tautoms tuo rakursu, kuris mums buvo reikalingas. Čia yra pergalės esmė ir mūsų pasididžiavimo objektas“, – sakė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius. Nors dabar Sausio 13-oji įprastai yra suvokiama kaip gedulo, praradimų diena, Lietuvai tai buvo pergalė – Lietuva nepasidavė SSRS provokacijoms, neįsivėlė į ginkluotą konfliktą ir pasaulio, ir SSRS žmonių akyse tapo nugalėtoja. A. Butkevičiaus ir žalgiriečio Gedimino Jakavonio pokalbis – „Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, buvęs krašto apsaugos ministras A. Butkevičius: Sausio 13-oji buvo pergalės metas“. RESPUBLIKA
Artėjant tragiškajai sausio 13-ajai, kai minėsime 21-ąsias laisvės gynėjų žūties metines, atsakymų, kodėl sužlugdyta galimybė nuteisti vieną žudynių organizatorių Michailą Golovatovą, taip ir nėra. Nepriklausomybę pasitikę tautos atstovai tvirtina, kad tokia sąvoka dabartinėje Lietuvoje nebeegzistuoja, nes ją sutrypė ne tik savų interesų turinčios didžiosios valstybės, bet ir veikėjai šalies viduje. Lietuva pernai 2011 m. liepos 15 d. turėjo realią galimybę atsigabenti į Lietuvą sausio 13-osios žudynių vykdytoją, sovietų pulkininką Michailą Golovatovą, kai šis buvo netikėtai sulaikytas Austrijoje, Vienos oro uoste, bet netrukus paleistas. Nors šį per Europą nuvilnijusį skandalą tyrė Lietuvos ir Austrijos grupės, atsakymų, kodėl asmuo, įtariamas 14 žmonių nužudymų bei dar kelių šimtų suluošinimu buvo paleistas, taip ir nepateikta. Oficiali austrų versija – Lietuvos išduotame Europos arešto orderyje bei M. Golovatovo pase nesutapo jo vardo viena raidė. Neoficiali – sulaikytojo paleidimu asmeniškai rūpinosi aukščiausi Rusijos pareigūnai. „Lietuvos nepriklausomybė – paniekinta ES akivaizdoje“. VAKARO ŽINIOS
Praėjusiais metais Lietuvos politinės partijos iš fizinių ir juridinių asmenų gavo apie 8 mln. litų aukų. Pinigų srautai didėjo artėjant metų pabaigai, nes po to, kai praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pakeitimus, numatančius draudimą fiziniams ir juridiniams asmenims aukoti partijoms, šiemet šis paramos šaltinis gerokai išseks. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamos partijų finansinės ataskaitos rodo, kad iš maždaug 8 mln. litų, pernai suaukotų partijoms, liūto dalį – apie 7,5 mln. litų – sudaro būtent juridinių asmenų aukos. Iš viso partijos pernai I ketvirtį, kai vyko savivaldos rinkimai, gavo 2,36 mln. litų aukų, II – 1,43 mln., III – 789 tūkst., o IV – jau beveik 3 mln. litų, tai yra triskart daugiau nei III ketvirtį. Šiemet tokių sumų jau nebegalės būti. Tačiau šį partijų praradimą su kaupu padengs gerokai padidėjusios valstybės biudžeto dotacijos politinėms organizacijoms. Pernai jos tebuvo 5,5 mln. litų, šiemet didinamos iki 20 mln. litų. „Pinigų upė prieš išsekdama patvino“. KAUNO DIENA
Seime kilus idėjai suteikti transporto lengvatas dar vienai socialinei grupei, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasipiktino, kad valstybė nori savivaldybėms užkrauti dar vieną įpareigojimą, kurio vykdymo ji net nefinansuotų. Naujausia prievolė, kurią Seimas nori papildomai užkrauti savivaldybėms, – Transporto lengvatų įstatymo papildymo projekto, jei jis būtų įteisintas, vykdymas. Parlamentas linkęs pritarti seimūno Vydo Gedvilo siūlymui 50 proc. nuolaidą vietinio susisiekimo autobusais ir troleibusais taikyti asmenims, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius ir statant Slavutyčo miestą Ukrainoje. LSA direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas suinteresuotoms institucijoms išsiuntinėjo raštą, kuriuo primena, kad dar Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs: nauji teisės aktai, kuriems įgyvendinti reikalingi pinigai, negali būti priimti, jei tam valstybė neskiria finansavimo. Pasak R. Čapo, valstybė dažnai primeta naujų įpareigojimų „pamiršdama“ skirti papildomą finansavimą, todėl, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė vežėjams už kompensacijas jau skolinga dešimtis milijonų litų. Į skolas būtų įstumtos ir kitos savivaldybės. „Savivaldai daugiau pareigų, bet mažiau pinigų“. RESPUBLIKA
Dešiniąja premjero Andriaus Kubiliaus ranka ir viena antikrizinio plano kūrėjų vadinama finansų ministrė Ingrida Šimonytė jau ne kartą atsispyrė konservatorių kvietimui įsilieti į jų gretas. Kai kurių dešiniųjų ministrų teigimu, tapti partijos nare finansų ministrę įkalbinėjo ir pats A. Kubilius. „Tikrai neketinu kažkaip „vaidinti“, kad nesu susijusi su jokia partija, politika ir politikais. Partija prisiėmė atsakomybę už mano veiklą deleguodama mane į Vyriausybę, ir aš tai puikiai suvokiu. Kaip ir puikiai suvokiu, kad einu politines pareigas, todėl norėčiau save atsieti ne nuo politikos ir politikų apskritai, o nuo tų „politikų“, kurie mėgsta žaisti žmonių emocijomis savo politinių dividendų vardan – vienu metu visiems mažina mokesčius, didina išmokas ir dar nepraskolina Lietuvos“, – dėstė finansų ministrė. Ji taip pat patikino neketinanti dalyvauti Seimo rinkimuose. „Ministrė atspari vilionėms“. LIETUVOS RYTAS
Anykščiai, kultūros sostinės titulą perėmę iš Šilutės, antradienį pradėjo kultūrinių renginių maratoną. Anykštėnai planuoja kultūrinį bei turistinį pakilimą ir tikisi išvengti karčios Vilniaus patirties, neiššvaistyti pinigų fejerverkams ar menkaverčiams projektams. Į Kultūros sostinės renginių atidarymą Anykščių sakralinio meno centre susirinkusiems anykštėnams vakar buvo pristatyta kultūrinių renginių programa ir šilutiškių perduota angelo skulptūrėlė, kuri papildys Anykščiuose kaupiamą angelų kolekciją. Iš Anykščių kilusiai menotyrininkei bei istorikei Daliai Tarandaitei įteikta Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija, vyko koncertas. Gal Anykščiai stengsis neatsilikti nuo Vilniaus? O gal neištratins kultūros sostinei skirtų pinigų, nepristatys menkaverčių meno kūrinių, kuriuos pasibaigus kultūros sostinės šurmuliui teko nugriauti Vilniuje? Apie tai – pokalbis su Anykščių vicemeru Donatu Krištaponiu – „Kultūros sostinė persikėlė į Anykščius“. RESPUBLIKA
Aferas Palangos kredito unijoje tiriantys pareigūnai išsiaiškino, kad čia šimtatūkstantinės paskolos buvo dalijamos net benamiams. Socialinės rizikos grupei priklausančių ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų vardu buvo išduotos 250 tūkst. JAV dolerių (apie 675 tūkst. litų) ir 860 tūkst. litų paskolos už jas įkeičiant menkavertį ir net su paskolos gavėjais nesusijusį turtą. Paskolas kredito unijoje gali gauti tik unijos nariai, sumokėję 200 litų pajų ir 25 litų stojamąjį mokestį. Jokio turto neturintys unijos nariai paimtų paskolų net nematydavo – jas iš karto pasisavindavo aferos sumanytojai. Palangos kredito unijos patalpose ir įtariamųjų namuose per kratas rasta ir svarbių dokumentų, ir apie 2 mln. litų. Paskolas benamiams dalijo faktinis unijos vadovas 44 metų Evaldas Petrauskas. Jis suimtas trims mėnesiams. Įtariama, kad unijos lėšomis galėjo būti finansuojama kontrabandininkų veikla, dėl kurios tyrimai atliekami Vilniuje. „Unija benamius pavertė popieriniais turčiais“. LIETUVOS RYTAS
Šiandien Neringa Venckienė įpareigota perduoti iki šiol globojamą velionio brolio dukrą jos motinai Laimutei Stankūnaitei. Tuo pačiu laiku mergaitė yra užregistruota pas gydytoją, kur, pasak Garliavos šeimos klinikos direktorės Astos Šileikienės, N. Venckienė tikisi gauti vakar neišreikalautą pažymą, kuri leistų mergaitei mokymą namuose. Medikų tvirtinimu, vaiką registruoti Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK), išduodančios tokias pažymas, apžiūrai nėra reikalo. Negavusi tokios pažymos antradienį, N. Venckienė klinikoje buvo sukėlusi skandalą, gydytojams dėl to teko kviesti policiją. Vakar klinikoje lankėsi ir L. Stankūnaitė – ji domėjosi, kodėl jos dukra ten praleido 4 valandas. „Jai raštu pateikiau atsakymą, kad nebuvo jokio reikalo mergaitę tiek laiko laikyti klinikoje, nes jos būklė yra normali“, – sakė A. Šileikienė. Antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoros darbuotojos antradienį perdavė raštą, kad globėja turi vykdyti teismo sprendimą – N. Venckienė įpareigota šiandien atvežti mergaitę į policijos patalpas. „Garliavos dramoje – vėl kulminacijos laukimas“. KAUNO DIENA
Kryžių kalno Mariją nugriovęs panevėžietis Alvydas Veberis kreipėsi į Šiaulių vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas nukėlė jo granitines plokštes su 10 Dievo įsakymų. Šias plokštes jis buvo pastatęs vietoj nugriautos Marijos. Prieš savaitę Kryžių kalne nenustatyti asmenys nugriovė Alvydo Veberio pastatytas granitines plokštes ir vietoj jų pastatė Marijos skulptūrą. Ten Marijos skulptūra, iki ją sudaužant, stovėjo nuo 1978-ųjų. A. Veberis pareiškime policijai tikino, jog sunaikintas jo asmeninis turtas už 10 tūkst. litų. Policija šį pareiškimą užregistravo, tačiau, Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjos Sigitos Tauterienės tvirtinimu, A. Veberio lentos, nors ir yra jo nuosavybė, buvo pastatytos nelegaliai, naujoji Marijos skulptūra – taip pat, todėl „dar nežinia, ką su tais statiniais reikės daryti“. „Dėl Dievo įsakymų kreipėsi į policiją“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Sužlugdyta, bet neprarandanti geros nuotaikos. Taip jaučiasi už ES lėšų pasisavinimą nuteista dainininkė Daina Bilevičiūtė. Ji tikisi būti išteisinta. Jos skundą svarstančią teisėjų kolegiją dainininkė bandė įtikinti, kad neketino nei apgauti banko, nei pasisavinti ES lėšų. D. Bilevičiūtė tvirtino, jog didžiausia jos klaida, kad visiškai pasitikėjo statybų bendrovės „LL Haus“ vadovu Valdu Bruzgiu, ir tik pasirašinėjo dokumentus. „Ar tai, kad į verslą investavau visas santaupas, praradau 110 kvadratinių metrų butą Trakuose, žemės sklypą ir sodybą Varėnos rajone, galima pavadinti sukčiavimu?“ – teisme klausė D. Bilevičiūtė. „Kaip verslininkė jaučiuosi visiškai sužlugdyta“, – prisipažino dainininkė ir pasiguodė, kad prie jos būsenos daug prisidėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, kurie per apklausas esą naudojo psichologinį smurtą. Prokurorai siūlo D. Bilevičiūtę nubausti 32 500 litų bauda. „Teisme – ir šypsniai, ir nuoskauda“. LIETUVOS RYTAS
