sausio 13-oji

1991 metų Sausio 13-osios byloje už akių nuteistam Ukrainos piliečiui Aleksandrui Radkevičiui turi būti palikta galioti laisvės atėmimo bausmė, sako Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Paškevičius. „Prašau kasacinį skundą atmesti, tenkinti nurodytais motyvais nėra pagrindo“, – per Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) posėdį trečiadienį sakė prokuroras.

Rusijos pagalbos prašymai dėl Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių teisėjų turi būti nedelsiant atmetami, pirmadienį paskelbė Europos teisėjų asociacija.

Teisėjų taryba antradienį kreipėsi į prezidentą, Seimo pirmininkę ir premjerę bei Europos Komisiją, kad būtų užtikrintas Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių teismų ir teisėjų visokeriopas saugumas.  Jie reagavo į žinią, kad Maskvos Basmanų apygardos teismas rugpjūčio 17-ąją už akių nuteisė tris Vilniaus apygardos teismo teisėjus, priėmusius sprendimą Sausio 13-osios byloje: Ainorą Korneliją Macevičienę, Virginiją Pakalnytę-Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską.

Profesoriaus Vytauto Landsbergio sūnus rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis su naujienų portalu tv3.lt dalinasi išskirtiniu 1991-ųjų metų Sausio 13-osios ministrų ir V. Landsbergio pokalbiu apie tos nakties ir to laikotarpio įvykius. Pokalbis vyksta 1993 metais, kalbasi ministrai  R. Sikorskis, V. Antanaitis, A. Nasvytis ir buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis. Pokalbį išrašė profesoriaus sūnus V. V. Landsbergis.

Lietuvos išgyventa Sausio 13-osios patirtis lietuviams Ukrainos kovą daro artimą ir suprantamą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Laisvės gynėjų dienos reikšmė dar labiau išaugo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą akivaizdoje, kuris privertė mus iš naujo įvertinti laisvės, pasiaukojimo, gynybos, pasirengimo pasipriešinimui ir daugelį kitų sąvokų“, – ketvirtadienį sveikindama Seime vykusio Laisvės gynėjų susitikimo–diskusijos „Ko galima pasimokyti iš Ukrainos“ dalyvius teigė V. Čm...

Seimo skaitykloje antradienį atidaroma paroda, kurioje pirmą kartą eksponuojami per Sausio įvykius žuvusiųjų asmeniniai daiktai. Juos parodai „Sausio 13-osios atmintis gyva: knygos ir eksponatai“ paskolino Lietuvos nacionalinis muziejus, pranešė Seimas. Muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vyresniosios muziejininkės Irenos Mikuličienės teigimu, asmeninių daiktų eksponavimas įprasmins žuvusiųjų atminimą, padės suvokti žmogaus trapumą ir nuolat primins netolimą praeitį.

Seimo kanceliarija atmeta parlamentarės Agnės Širinskienės priekaištus dėl po atviru dangumi paliktų dalies Sausio 13-osios barikadų. Politikei teigiant, kad memorialu tinkamai nesirūpinama, kanceliarija tikina, jog viskas, kas numatyta pagal memorialo projektą, yra saugoma, kitoms dalims apsauga netaikoma. Be to, Seimo narės nuogąstavimus sukėlę buvę barikadų blokai toje pačioje vietoje stovi nuo 2007-ųjų.

Po pirmojo nuosprendžio paskelbimo Sausio 13-osios byloje galbūt mirė trys Rusijoje gyvenę nuteistieji, rodo Lietuvos kriminalinės policijos surinkti duomenys. Nors policijai pavyko sužinoti, kur palaidoti nuteistieji, teismas atsisakė nutraukti nuosprendžio vykdymą jų atžvilgiu, nes neturi oficialaus patvirtinimo apie mirties faktą iš Rusijos.

Sausio 13-osios byloje nuteistas ukrainietis  Aleksandras Radkevičius prašo Lietuvos apeliacinio teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bent sušvelninti bausmę. Tai antradienį paskelbė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, nagrinėjantis nuteistojo skundą. Teisme taip pat paskelbta, kad gauta informacijos, kad anksčiau savo šalies teritorinėje gynyboje dalyvavęs A. Radkevičius dabar tarnauja reguliariose Ukrainos armijos pajėgose.

Maskvoje antradienį mirus paskutiniam Sovietų Sąjungos lyderiui Michailui Gorbačiovui, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė civilinę bylą dėl jo atsakomybės už Sausio 13-osios įvykius. „Ieškinys buvo pareikštas konkrečiam asmeniui, buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui, jam mirus, teisių perėmimas nėra galimas“, – BNS ketvirtadienį sakė teismo atstovas Aurimas Žukauskas. Trečiadienį priimta teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Maskvoje antradienį mirus paskutiniam Sovietų Sąjungos lyderiui Michailui Gorbačiovui, Vilniaus teismas spręs dėl jo teisių perėmėjo civilinėje byloje dėl atsakomybės už Sausio 13-ąją. „Bus sprendžiama pagal Civilinio proceso kodekso 48 straipsnį, dėl teisių perėmimo“, – BNS trečiadienį sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Aurimas Žukauskas.

Rusijoje mirė buvęs KGB pulkininkas Michailas Golovatovas, 1991-ųjų sausio 13-ąją Vilniuje vadovavęs „Alfa“ smogikų grupei, o 2019-aisiais Lietuvoje nuteistas 12 metų kalėjimo. Apie 73-ejų M. Golovatovo mirtį pranešė Tarptautinė KGB padalinio „Alfa“ asociacijos taryba. Dauguma kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje buvo nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė Sausio 13-osios įvykių civilinio ieškinio dokumentus, skirtus buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui. „Dokumentai išsiųsti Rusijos užsienio reikalų ministerijai pagal Hagos tarptautinę konvenciją. Prašoma vieną egzempliorių pagal Hagos konvenciją perduoti M. Gorbačiovui,“ – BNS pirmadienį sakė teismo atstovas Aurimas Žukauskas.

Ukrainoje ketvirtadienį viešinti premjerė Ingrida Šimonytė sako pokalbiuose su šalies vadovais iškėlusi nuteistojo Sausio 13-osios byloje Ukrainos piliečio Aleksandro Radkevičiaus ekstradicijos klausimą. „Tai visiškai šviežias teismo sprendimas ir nebūtinai visi apie tą teismo sprendimą žino tiek daug, kiek mes žinome, kadangi šiuo sprendimu buvome tiesiogiai suinteresuoti.

Praėjusį penktadienį Aliaksandras Lukašenka kreipėsi į tautą su metiniu pranešimu, kurio metu buvo pastebėta daugybė neatitikimų ar net atviro melo. Kalbos metu jis skyrė daug dėmesio ir purvo pylimui ant Lietuvos. Maža to, Baltarusijos diktatorius gyrėsi, kaip „padėjo lietuviams 1991-aisiais“, tačiau to laikmečio liudininkai pasakoja šią istoriją kiek kitaip.

Po skandalingo valdančiųjų darbu nepatenkitų piliečių mitingo Sausio 13-osios minėjime sklinda kalbos, kad panašūs protestai planuojami ir per Vasario 16-osios minėjimą. Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas sako, kad tokie įvykiai yra labai naudingi Lietuvai nedraugiškoms valstybėms. Pokalbis su A. Valinsku – TV3 Žinių „Dienos komentare“. Nuo Sausio 13-osios praėjo bene savaitė, tačiau aistros visiškai nerimsta. Dabar matome, kad į karo lauką įtrauktas kardinolas Tamkevičius.

Prieš 31 metus po sausio 13-osios nakties įvykių susibūrę Šiaulių muzikantai įrašė bendrą dainą. Ji tapo savotišku šių kruvinų įvykių himnu ir jau tris dešimtmečius skamba minint Laisvės gynėjų dieną. Kūrinio sumanytojai ir svariai prisidėję prie jo gimimo pasidalino, ką išgyveno tomis dienomis ir kaip buvo kuriama ši daina ir įrašai.

Ketvirtadienį sostinėje vykusio Sausio 13-osios minėjimo metu šalia Seimo susirinko apie 750 protestuotojų, nepatenkintų valdžios vykdoma pandemijos valdymo politika. Kai kurie visuomenininkai sako, kad šie protestai yra ne mažiau svarbūs už Laisvės kovas. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys. Pastaruoju metu girdėjome nemažai įdomių istorinių paralelių.

Graikijos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį išnagrinėjo Sausio 13-osios byloje nuteisto Ukrainos piliečio Aleksandro Radkevičiaus išdavimo Lietuvai bylą, BNS pranešė jo advokatas Dmitris Dmitriadis. Pasak jo, teismas sprendimą skelbs sausio 26 dieną. A. Radkevičius Graikijoje sulaikytas rugsėjo mėnesį, tačiau abiejų šalių institucijos kurį laiką tikrino, ar asmuo iš tikrųjų yra nuteistasis už indėlį į sovietų agresiją per kruvinus 1991-ųjų įvykius.

Vilniuje 30-ąjį kartą surengtas pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas Sausio 13-osios aukoms atminti. 9 kilometrus per sostinės centrą šiemet įveikė maždaug puspenkto tūkstančio bėgikų. Sausio 13-oji šiemet bus ketvirtadienį, tad tradicinį, jau 30-ą kartą rengiamą bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“ nuspręsta surengti šeštadienį.

Lietuva negali daryti nuolaidų dėl Sausio 13-osios bylos, sako politologai apie Lietuvos prašymu Graikijoje sulaikytą šioje byloje nuteistą Ukrainos pilietį Aleksandrą Radkevičių. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius svarsto, kad Lietuva susigrąžinusi Ukrainoje didvyriu laikomą A. Radkevičių galėtų jam suteikti malonę.

Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti sovietinę apgaulės ir smurto doktriną, ir raudonoji melo imperija lūžo Lietuvoje, minint Laisvės gynėjų dieną sako pirmasis valstybės vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis. „Lietuva buvo pirmoji tarp sovietų kolonijų, kurioje kilęs išsilaisvinimo Sąjūdis laimėjo demokratinius parlamento rinkimus ir žmonių įgalioti atstovai vieningu balsavimu paskelbė atkuriamą nepriklausomą valstybę.

Pandemijos akivaizdoje minint Sausio 13-ąją karantino ribojimai grąžina ano laikmečio dvasią, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šventės, atmintinos dienos, ypač tokios kaip Laisvės gynėjų diena, yra visuomenės susitelkimo ir valstybės tvirtinimo laikas. Jos suteikia išskirtinę galimybę prisiliesti prie tų jausmų, pastangų, apsisprendimų bei žmonių, kurių dėka dabar esame laisvi, turime savo valstybę“, – savo kalboje iškilmingame minėjime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Režimui prieš 30 metų nepavyko palaužti laisvės Lietuvoje, nepavyks to padaryti dabar ir Baltarusijoje, sako demokratinės Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Atsiimdama Baltarusijos demokratinei opozicijai šiemet skirtą Laisvės premiją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Vilniuje ji prisiminė po sovietų tankais žuvusią Loretą Asanavičiūtę. „Prieš 30 metų šią dieną prie Vilniaus televizijos bokšto atėjo jauna moteris.

Gydytoja anesteziologė, reanimatologė, kuri budėjo Sausio 13-osios naktį, Dalia Steiblienė Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime prisiminė kraupius įvykius. Šiandien ji ragino visus žmones susikaupti ir pasirinkti gyvenimą, o ne beprasmę mirtį nuo „kovido“. „Prieš 30 metų žmonės apgynė laisvę, ant jos aukuro padėjo savo gyvybę ir sveikatą.

Minint Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetį, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis teigė, kad Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną. „Jau 1990-ieji buvo lemiamas laikas, kai pavergtos tautos ir atkuriamos demokratijos kilo atsikratyti komunizmo diktatūrų, ypač didžiosios. Europoje įsisenėjusi ir pagrindinė nelaimė buvo raudonoji imperija – SSRS.

Lietuvai minint Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetį, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu gyvename karantino ritmu ir bandome įveikti nematomą priešą, praeities pamokos mums dar vertingesnės. „Gerbiamieji, kasmet pagerbdami Sausio 13-osios aukų atminimą kalbame apie laisvę kaip didžiausią nepriklausomos valstybės ir jos žmonių vertybę. Šiandien, kai gyvename karantino ritmu ir bandome įveikti nematomą priešą, praeities pamokos mums dar vertingesnės.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pasigenda atskiros institucijos, kuri tirtų Sausio 13-osios įvykius. „Nėra jokios specialios institucijos, kuri viską nagrinėtų, klasifikuotų ir išryškintų klausimus, į kuriuos dar neatsakyta, taip pat apklaustų liudininkus, kurių dar iki šiol nepasiklausė niekas (...). Manau, geriausia, kad būtų įsteigta speciali institucija – Sausio 13-osios agresijos, galbūt, ir sąmokslo, tyrimo institutas“, – lrt radijui tr...

Ketvirtadienį nuspręsta sustabdyti ikiteisminį tyrimą nuo pagrindinės atskirtoje Sausio 13-osios įvykių byloje. Sprendimas priimtas atlikus visus reikiamus proceso veiksmus ir išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, pranešė prokuratūra. „Paaiškėjus esminėms aplinkybės, turinčioms reikšmės bylai išspręsti, ar gavus naujų tyrimui svarbių duomenų sustabdytas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas“, – rašo prokuratūra.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį baigė nagrinėti Sausio 13-osios bylą. Ją Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti rugsėjo viduryje, iš viso jos nagrinėjimas užtruko dvylika posėdžių. Iš teisėjų Ernesto Rimšelio, Egidijos Tamošiūnienės ir Ernestos Montvidienės sudaryta kolegija sprendimą žada skelbti 2021 metų kovo 15 dieną.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį toliau nagrinės Sausio 13-osios bylą – nuteistųjų advokatai tęs trečiadienį vykusio posėdžio metu pradėtas baigiamąsias kalbas.  Baigiamąsias kalbas pradėta sakyti po to, kai teisėjų kolegijai pirmininkaujantis Ernestas Rimšelis paskelbė sprendimą netenkinti prašymų atnaujinti įrodymų tyrimą bei iš naujo apklausti dalį liudytojų.

Teismas vėl atverčia istorinę ir vieną didžiausių Lietuvoje – Sausio 13-osios bylą. Tik šįkart byla – jau apeliaciniame teisme, o nepatenkintų daug, net 60 skundų tiek iš nuteistųjų, tiek ir prokurorų. Beje, pirmą kartą apeliacinis teismas posėdžiauja ne savo patalpose, o didžiulėje universiteto auditorijoje. Dėl koronaviruso grėsmės ir reikalavimo laikytis atstumo teismuose visos salės tiesiog per mažos. Septyneriems metams kalėti nuteistas Rusijos pilietis Jurijus Melis – vėl teisme.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako sutinkantis su Vyriausybės siūlymu Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena. „Taip, aš sutinku su Sausio 13 dienos paskelbimu nedarbo diena“, – žurnalistams Birštone pirmadienį sakė G. Nausėda. Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui keisti Atmintinų dienų įstatymą ir Darbo kodeksą numatant, kad Laisvės gynėjų diena, Sausio 13-oji, taptų švenčių diena, t.y. nedarbo diena.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta, kad Laisvės gynėjų diena, Sausio 13-oji, galėtų tapti švenčių diena, o tai reiškia, kad per ją nereikėtų dirbti. Tiesa, kadangi Lietuva ir taip turi itin daug tokių švenčių dienų, o ekonomikai ir biudžeto surinkimui kiekviena jų atsiliepia neigiamai, rekomenduojama naują laisvą dieną skelbti vietoje jau esamos, dėl kurios sutaria socialiniai partneriai, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Nuo liepos 13 d., pirmadienio, visuomenei bus atvertas Seimo rūmų Didysis kiemas. Iki šiol gyventojams jis buvo atveriamas tik švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir minint Sausio 13-osios įvykius, taip pat vykstant kitiems šventiniams renginiams. Pirmuosius atviro kiemo svečius pirmadienį 17 val. pasitiks Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Džiaugiuosi, kad Seimas žengia dar vieną atsivėrimo žingsnį.

Mirus buvusiam sovietų gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, Lietuvos valstybės paskirtas jo advokatas Sausio 13-osios byloje žada aiškintis velionio artimųjų valią dėl skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka.  Pernai Vilniaus apygardos teismas D. Jazovą pripažino kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui dėl vaidmens per sovietų agresiją 1991 metais. Jam už akių skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Praėjusių metų kovo 27 d.Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje: visi 67 kaltinamieji pripažinti kaltais ir nuteisti dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.  Visi nuteistieji yra Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, 1991 m. ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.

Per sovietų agresiją 1991 metais žuvusių laisvės gynėjų atminimą prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio rytą pagerbė Vilniaus mokykloje, kur mokėsi prie Televizijos bokšto žuvęs Darius Gerbutavičius. Kaip ir kitose šalies mokyklose, sostinės „Ryto“ progimnazijoje uždegtos žvakutės, simbolizuojančios atmintį, vienybę ir pergalę prieš sovietų agresorių. „Jūs davėte Lietuvai vieną iš Sausio 13-osios didvyrių D. Gerbutavičių.

Prasidėjusių 2020 metų vienu pirmųjų svarbiu, aktualiu susiėjimu reikėtų laikyti sausio 13–osios datą – Laisvės ir gynėjų dieną. Sudėtinga pasakyti, ar 1991-ųjų sausio 13-oji yra šventė ar liūdesio diena. Praėjo jau 29 metai, bet prisiminimai tų dienų iškyla kone kiekvieno atmintyje. Dabarties istorinė pergalė Europos Parlamento, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narė, konservatorė Rasa Juknevičienė naujienų portalui JP teigė, kad Sausio 13-oji jai daugiau šventė.

Dabar žinomas plastinės chirurgijos specialistas profesorius Kęstutis Vitkus buvo vienas iš Sausio 13-osios naktį dirbusių chirurgų. Jis atviras – ši naktis pakeitė jo gyvenimą, o ligoninę tą naktį jis lygina su karo lauku. Lemtingoji 1991-ųjų sausio 13-oji buvo sekmadienis.

„Tai buvo pati svarbiausia naktis mano gyvenime. Ir pats svarbiausias įvykis“, – apie kruviną Sausio 13-ąją pasakoja Aukščiausiosios Tarybos narė, Kovo 11-osios akto signatarė Nijolė Oželytė.

Pirmadienį Europos Parlamente (EP) svarstant rezoliuciją dėl Rusijos persekiojamų Lietuvos prokurorų ir teisėjų reikšta pagarba Lietuvos pareigūnų drąsai ir išsakytas solidarumas su jais. „Europos Komisija išreiškė savo solidarumą su Lietuva. (...) Bet koks išpuolis prieš ES valstybės narės teisinę sistemą yra išpuolis prieš visą Europos Sąjungos teisinę sistemą“, – teigė ES teisingumo ir vartotojų apsaugos komisarė Vera Jourova.

Per kruvinojo Sausio įvykius tėvo netekęs Robertas Povilaitis kaltina prokurorus slapčia stabdant tyrimą. Nors didžiąja dalimi teismo nuosprendis paskelbtas pavasarį, byloje yra išskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas, kurio pabaigos vis nematyti. R. Povilaitis tikina, kad prokurorai atsisako apklausti ir keletą užsieniečių, taip pat – ir buvusį amerikiečių ambasadorių Sovietų Sąjungoje, galimai turinčių tyrimui naudingos informacijos.

Sausio 13-oji Ričardui Dubickui svarbesnė už gimtadienį. Tai visos Lietuvos istorijos virsmo, naujos eros pradžia.  Ričardas laimingas, galėjęs būti ne tik šių įvykių liudytoju, bet ir jų dalyviu. „Negi niekada neišmuš jo atpildo valanda?“ Šalį pasiekusi žinia, kad, nepaisydama Lietuvos prokurorų išduoto Europos arešto orderio, Austrija paleido sausio 13-ąją Vilniaus televizijos bokštą šturmavusio „Alfa“ būrio vadą Michailą Golovatovą, Ričardą sukrėtė iki širdies gelmių.

Kaltinamojo Sausio 13-osios byloje advokatas sako, kad už kruvinuosius Sausio 13-osios nusikaltimus atsakingas tuometinis sovietų politinis biuras ir karinė vadovybė. „Pagrindinis organizatorius įkvėpėjas – politinis biuras su karine vadovybe, jie privalo atsakyti už tai, kas vyko Lietuvoje“, – Vilniaus apygardos teisme sakė kaltinamojo Sausio 13-osios byloje sovietų kario Aleksandro Navozovo advokatas Eugenijus Algirdas Burokas.

Rusija ėmėsi tyrimo Sausio 13-osios bylą Lietuvoje nagrinėjančių teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu dėl propagandinių tikslų, pirmadienį pareiškė politologas Nerijus Maliukevičius. Pasak jo, Maskva taip siekia vengti atsakomybės dėl tragiškų 1991 metų įvykių.

Kaip įtariama, laisvės gynėją Loretą Asnavičiūtę mirtinai sužalojusio tanko mechanikas-vairuotojas Vladimiras Sorokinas negali būti nuteistas už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, nes nesurinkta įrodymų jo kaltei pagrįsti, o kaip karys turi būti laikomas kombatantu, sako jo advokatas.

Kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje advokatai sako, kad dabar nagrinėjama byla dėl šių įvykių yra pavėluota, teisingumas joje jau buvo įvykdytas. Gynėjai taip pat mano, kad dėl civilių mirtimis pasibaigusių pastatų užėmimo turėtų atsakyti tuometinis Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas. Advokatai abejoja, ar karininkų veiksmus galima vertinti kaip karo nusikaltimus.

Kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje advokatai sako, kad kaltinimų dėl Sausio 13-osios įvykių sulaukę jų ginamieji negali atsakyti už savo veiksmus, nes vykdė vadų įsakymus ir visiškai neišmanė Lietuvos istorijos. Kaltinamojo Aleksandro Zolotuchino advokatas Albertas Jurgelėnas Vilniaus apygardos teismui antradienį sakė, kad jo ginamasis 1991 metų sausio įvykių metu buvo 28 metų karininkas, iki tol dirbęs aukštosiose partinėse mokyklose.