Sausio 13-oji

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kviečia minėti Laisvės gynėjų dieną – vieną svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, kuri kalba apie mūsų valstybės, mūsų tautos valstybingumo gynybą, rašoma Seimo pranešime spaudai. Prisiminti tą lemtingą 1991 m. sausio 13-ąją, kai sovietų ginkluotoms pajėgoms šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą, Lietuvos televizijos ir radijo būstinę žuvo keturiolika ir buvo sužeista daugiau kaip pusė tūkstančio beginklių civilių gyventojų.

Neatitolome nuo idealų, kuriais Sausio 13-ąją tikėjo Laisvės gynėjai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Penktadienį ji dalyvauja Sausio 13-ajai skirtuose renginiuose – Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje Seime, Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje, o taip pat žuvusiųjų pagerbime sostinės Antakalnio kapinėse.

Lietuvoje penktadienį minia Laisvės gynėjų diena, bus pagerbtas Sausio 13-osios aukų atminimas. Minėjimas tradiciškai prasidės pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Prie pilietinės iniciatyvos prisijungti kviečia prezidentas Gitanas Nausėda, jis žvakutes uždegs ir pilietiškumo pamokoje dalyvaus Vilniaus Antakalnio gimnazijoje.

Per tūkstantį žmonių ketvirtadienio vakarą susirinko prie Seimo, kur suliepsnojo atminimo laužai, skirti pagerbti Sausio 13-osios aukoms. Laužai uždegti ir prie Vilniaus televizijos bokšto bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato. „Kai ta diena – mes niekada nepraleidžiame. Nebent kas nors atsitinka su sveikata. Ir vaikai ateis, laukiame, susitiksime, anūkai“, – BNS sakė prie Seimo rūmų atėjusi 82-ejų pensininkė Ona Bučiūnienė.

Ketvirtadienį, sausio 12-ąją įvyko Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos bendros gamybos fimo „Sausis“, režisuoto Viesturs Kairišs, premjera, skirta sausio 13-osios įvykiams atminti. „Sausis“ – autobiografinis žvilgsnis į dešimtojo dešimtmečio pradžios politinę suirutę, pakeitusią buvusios Sovietų Sąjungos žmonių gyvenimus. Renginyje dalyvavo filmo kūrybinė komanda, Latvijos ambasados Lietuvoje atstovai, Lenkijos ambasados Lietuvoje atstovai, ministrai.

Lietuvoje prasideda Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai, šiemet ji – kitokia. Laisvės gynėjai sako dabar galvojantys apie Ukrainos gynėjus, o trijų dešimtmečių senumo įvykius prisimenantys kur kas mažiau. Į Laisvės gynėjų dienos 32-ųjų metinių minėjimą Seime renkasi Lietuvos laisvės gynėjai. Šiaulietis Antanas Kliunka su kolegomis laiko Ukrainos vėliavą ir sako: sunku negalvoti apie tai, kas vyksta fronto linijoje. „Apie sausio tryliktą praktiškai negalvoju.

Sausio 13-tą dieną Lietuvos kino teatruose pasirodys vaidybinis filmas „Sausis“ (rež. Viesturs Kairišs) – autobiografinis žvilgsnis į dešimtojo dešimtmečio pradžios politinę suirutę, pakeitusią buvusios Sovietų Sąjungos žmonių gyvenimus ir Baltijos šalių likimus. Šį filmą režisierius skyrė visiems kino kūrėjams, kurie žuvo dokumentuodami mūsų istoriją. 1991-ieji Latvijoje.

Minint Laisvės gynėjų dieną prezidentas Gitanas Nausėda Sausio 13-osios atminimo medaliu apdovanojo aštuonis asmenis, nurodoma ketvirtadienį pasirašytame dekrete.

Lietuvos išgyventa Sausio 13-osios patirtis lietuviams Ukrainos kovą daro artimą ir suprantamą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Laisvės gynėjų dienos reikšmė dar labiau išaugo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą akivaizdoje, kuris privertė mus iš naujo įvertinti laisvės, pasiaukojimo, gynybos, pasirengimo pasipriešinimui ir daugelį kitų sąvokų“, – ketvirtadienį sveikindama Seime vykusio Laisvės gynėjų susitikimo–diskusijos „Ko galima pasimokyti iš Ukrainos“ dalyvius teigė V. Čm...

Pasitinkant Laisvės gynėjų dieną lankytojams ketvirtadienį po remonto bus atvertas Seimo Sausio 13-osios aukų memorialas, prie parlamento vakare suliepsnos atminimo laužai. Kaip pranešė Seimas, nuo 2021 metų rudens tvarkytą Sausio 13-osios memorialą ir jame pristatomą parodą „PRISIEKĘ NESITRAUKTI: Lietuvos laikysena 1991 m. sovietų agresijos akivaizdoje“ pirmieji lankytojai galės apžiūrėti ketvirtadienį nuo 15 iki 21.30 val. ir penktadienį  nuo 12.30 iki 14.30 valandos.

Seimo skaitykloje antradienį atidaroma paroda, kurioje pirmą kartą eksponuojami per Sausio įvykius žuvusiųjų asmeniniai daiktai. Juos parodai „Sausio 13-osios atmintis gyva: knygos ir eksponatai“ paskolino Lietuvos nacionalinis muziejus, pranešė Seimas. Muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vyresniosios muziejininkės Irenos Mikuličienės teigimu, asmeninių daiktų eksponavimas įprasmins žuvusiųjų atminimą, padės suvokti žmogaus trapumą ir nuolat primins netolimą praeitį.

Seimo kanceliarija atmeta parlamentarės Agnės Širinskienės priekaištus dėl po atviru dangumi paliktų dalies Sausio 13-osios barikadų. Politikei teigiant, kad memorialu tinkamai nesirūpinama, kanceliarija tikina, jog viskas, kas numatyta pagal memorialo projektą, yra saugoma, kitoms dalims apsauga netaikoma. Be to, Seimo narės nuogąstavimus sukėlę buvę barikadų blokai toje pačioje vietoje stovi nuo 2007-ųjų.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) Sausio 13-osios byloje du nuteistuosius gynusį advokatą Ryšardą Burdą dėl pasisakymų Kremliaus kontroliuojamai žiniasklaidai pripažino galinčiu kelti pavojų valstybės saugumui. Policijos įstaigai gavus informaciją, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui, advokatas R. Burda BNS sakė netekęs leidimo laikyti dujinį ginklą ir negavęs leidimo įsigyti C kategorijos šaunamąjį ginklą. R. Burda dabar bylinėjasi su VSD.

6 tūkstančiai bėgikų atidavė pagarbą žuvusiems už Lietuvos laisvę 91-ųjų sausį. Tradiciniame Gyvybės ir mirties bėgime Vilniuje nuo Antakalnio kapinIŲ iki televizijos bokšto bėgo ir kariai, ir eiliniai gyventojai, ir net užsienio svečiai. O ministras sako, kad nepaisant žuvusiųjų, Sausio 13-ąją turėtume laikyti Lietuvos pergalės diena. Į jau 31-ą kartą rengiamą pagarbos žuvusiems už Lietuvos laisvę bėgimą šiemet susirinko daugiau nei 6 tūkstančiai dalyvių.

Vilniuje šeštadienį 31 kartą įvyko pagarbos Sausio 13-osios įvykių aukoms bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, kuriame dalyvavo apie 6 tūkst. žmonių. Jie įveikė simbolinę 9 kilometrų trasą Vilniaus gatvėmis, nusidriekusią nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija skelbia, kad dalyvauti bėgime užsiregistravo beveik 2,5 tūkst.

Šeštadienį Vilniuje rengiamas tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas pagerbti 1991 metais žuvusiuosius už Lietuvos laisvę. Startas, kaip kasmet, numatytas prie Antakalnio kapinių, kur palaidoti laisvės gynėjai, finišas – prie Vilniaus televizijos bokšto. 6000 dalyvių, sėkmingai įveikusių numatytą nuotolį, bus įteiktas atminimo medalis. Šiemet vyks jau 31-asis bėgimas. Pernai šiame renginyje dalyvavo apie 4 tūkst. žmonių.

Vienas Sausio 13-osios bylos nuteistųjų – Aleksandras Radkevičius – sulaukė palankių žinių. Lietuvos apeliacinis teismas ukrainiečiui sušvelnino bausmę – vietoje ketverių metų, jam paskirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė. Teismą įtikino nuteistojo atgailavimas, šis pripažįsta savo kaltę, tikina, kad prieš tris dešimtmečius nesuprato, ką veikė Vilniuje, o dabar karo fronte pats gina Ukrainos nepriklausomybę nuo Rusijos.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį sušvelnino bausmę Sausio 13-osios byloje nuteistam Ukrainos piliečiui Aleksandrui Radkevičiui: vietoje ketverių metų jam paskirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė. Po Apeliacinio teismo verdikto šis nuosprendis įsiteisėjo. „Byla bus grąžinta pirmos instancijos teismui, ir bus perduotas nuosprendis vykdymui.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį skelbs verdiktą dėl kalėti ketverius metus Sausio 13-osios byloje nuteisto Ukrainos piliečio Aleksandro Radkevičiaus skundo. Anksčiau Sovietų Sąjungos kariuomenėje tarnavęs A. Radkevičius šiuo metu Ukrainos pusėje kovoja su jo šalį užpuolusia Rusija, nuteistasis raštu anksčiau informavo teismą, kad pripažįstą savo kaltę, prašo Lietuvos apeliacinio teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bent sušvelninti bausmę.

Apeliacinis teismas atsisakė nagrinėti policijos skundus dėl dviejų galbūt mirusių nuteistųjų Sausio 13-osios byloje – Michailo Golovatovo ir Nikolajaus Demidovo – paieškos nutraukimo. Šią savaitę teismas paskelbė, jog policijos komisariatui įstatymas nesuteikė teisės kreiptis į teismą dėl nuosprendžio vykdymo – tą gali padaryti tik prokuroras, nuteistojo gynėjas.

Sausio 13-osios byloje nuteistas Ukrainos pilietis Aleksandras Radkevičius, šiuo metu padedantis savo šaliai gintis nuo Rusijos agresijos, prašo savo skundą Vilniuje nagrinėti jam nedalyvaujant. Apeliacinis teismas antradienį renkasi į šeštą posėdį A. Radkevičiaus byloje. Iki tol posėdžiai nevyko, nes teisėjai nežinojo, ar ukrainietis tinkamai informuotas apie bylą, ar jo neatvykimo į teismo procesą Vilniuje priežastys yra pateisinamos ir kitos informacijos.

Po pirmojo nuosprendžio paskelbimo Sausio 13-osios byloje galbūt mirė trys Rusijoje gyvenę nuteistieji, rodo Lietuvos kriminalinės policijos surinkti duomenys. Nors policijai pavyko sužinoti, kur palaidoti nuteistieji, teismas atsisakė nutraukti nuosprendžio vykdymą jų atžvilgiu, nes neturi oficialaus patvirtinimo apie mirties faktą iš Rusijos.

Su civiliniu ieškiniu dėl Michailo Gorbačiovo atsakomybės šiemet kreipęsi keturių žuvusiųjų per Sausio 13-ąją artimieji prašo nenutraukti bylos buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui.  Po jo mirties rugpjūčio 30 dieną, Vilniaus miesto apylinkės teismas netrukus nutraukė civilinę bylą dėl jo atsakomybės už Sausio 13-osios įvykius. Šis teismas paskelbė, kad ieškinys buvo pareikštas konkrečiam asmeniui, buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui, jam mirus, teisių perėmimas nėra galimas.

Sausio 13-osios byloje nuteistas ukrainietis  Aleksandras Radkevičius prašo Lietuvos apeliacinio teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bent sušvelninti bausmę. Tai antradienį paskelbė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, nagrinėjantis nuteistojo skundą. Teisme taip pat paskelbta, kad gauta informacijos, kad anksčiau savo šalies teritorinėje gynyboje dalyvavęs A. Radkevičius dabar tarnauja reguliariose Ukrainos armijos pajėgose.

Maskvoje antradienį mirus paskutiniam Sovietų Sąjungos lyderiui Michailui Gorbačiovui, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė civilinę bylą dėl jo atsakomybės už Sausio 13-osios įvykius. „Ieškinys buvo pareikštas konkrečiam asmeniui, buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui, jam mirus, teisių perėmimas nėra galimas“, – BNS ketvirtadienį sakė teismo atstovas Aurimas Žukauskas. Trečiadienį priimta teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Maskvoje antradienį mirus paskutiniam Sovietų Sąjungos lyderiui Michailui Gorbačiovui, Vilniaus teismas spręs dėl jo teisių perėmėjo civilinėje byloje dėl atsakomybės už Sausio 13-ąją. „Bus sprendžiama pagal Civilinio proceso kodekso 48 straipsnį, dėl teisių perėmimo“, – BNS trečiadienį sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Aurimas Žukauskas.

Rusijoje mirė buvęs KGB pulkininkas Michailas Golovatovas, 1991-ųjų sausio 13-ąją Vilniuje vadovavęs „Alfa“ smogikų grupei, o 2019-aisiais Lietuvoje nuteistas 12 metų kalėjimo. Apie 73-ejų M. Golovatovo mirtį pranešė Tarptautinė KGB padalinio „Alfa“ asociacijos taryba. Dauguma kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje buvo nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Galutinis ir neskundžiamas nuosprendis Sausio 13-osios byloje. Aukščiausiasis teismas atmetė visus nuteistųjų skundus, patvirtino juos kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Tiesa, vienas iš nuteistųjų, sovietiniam tankui vadovavęs Jurijus Melis, dienos šviesą išvys greičiau – teismas bausmę jam sutrumpino vienais metais. Jei ne Rusijos karas Ukrainoje, atrodytų, kad lietuvių kraujo auka Sausio 13-ąją ilgam užvertė grobuonišką režimo istorijos puslapį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį Sausio 13-osios byloje atmetė nuteistųjų kasacinius skundus ir paliko galioti jiems apkaltinamuosius nuosprendžius, bet sumažino laisvės atėmimo bausmės dydį Jurijui Meliui. „Išplėstinė teisėjų kolegija, (...) nutaria: nuteistųjų (...) kasacinius skundus atmesti“, – paskelbė teisėjas Artūras Pažarskis.

Sausio 13-osios byloje kalėti nuteistas Ukrainos pilietis Aleksandras Radkevičius kariauja gindamas savo šalį nuo Rusijos agresijos, teigia jo advokatas. A. Radkevičiaus gynėjas Lietuvoje Arvydas Verpečinskas BNS pirmadienį sakė praėjusią savaitę gavęs iš kolegų Ukrainos advokatų dvi pažymas, taip pat atsiųstos ir pareikštos padėkos kariškiui. „Pažyma, kad dalyvauja teritorinėje gynyboje ir pažymėjimas, kad kariškis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė Sausio 13-osios įvykių civilinio ieškinio dokumentus, skirtus buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui. „Dokumentai išsiųsti Rusijos užsienio reikalų ministerijai pagal Hagos tarptautinę konvenciją. Prašoma vieną egzempliorių pagal Hagos konvenciją perduoti M. Gorbačiovui,“ – BNS pirmadienį sakė teismo atstovas Aurimas Žukauskas.

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST) buvo suinteresuota gauti informaciją, susijusią su Sausio 13-osios įvykių byloje teisiamo Rusijos piliečio Jurijaus Melio kardomojo kalinimo sąlygų pagerinimu arba paleidimu į laisvę, penktadienį paskelbė Apeliacinis teismas.

Vilniaus apylinkės teismas ieško būdų, kaip Rusijoje gyvenančiam buvusiam Sovietų sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui įteikti Sausio 13-osios įvykių civilinio ieškinio dokumentus. Keturių per Sausio įvykius žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimųjų vardu Vilniaus teismui yra pateiktas civilinis ieškinys dėl buvusio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo atsakomybės.

Vilniaus apylinkės teismas imasi per Sausio įvykius žuvusiųjų artimųjų vardu pateikto civilinio ieškinio dėl buvusio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo atsakomybės.  Apie tai pirmadienį pranešė naujienų portalas „15min“, remdamasis vienu iš ieškovų Robertu Povilaičiu, kuris per sovietų agresiją neteko tėvo. „Ieškinys priimtas. Šiandien teisėjas priėmė rezoliuciją“, – teigė jis.

Aukščiausiasis Teismas trečiadienį išklausė nuteistųjų Sausio 13-osios byloje advokatų pasisakymų. Per pirmąjį bylos posėdį trečiadienį buvo išklausyti visų 12-kos posėdyje dalyvavusių advokatų pasisakymai. Daugumos pasisakymai buvo trumpi, gynėjai sakė visus savo motyvus jau išdėstę kasaciniuose skunduose ir per posėdį nenori jų kartoti.

Ukrainoje ketvirtadienį viešinti premjerė Ingrida Šimonytė sako pokalbiuose su šalies vadovais iškėlusi nuteistojo Sausio 13-osios byloje Ukrainos piliečio Aleksandro Radkevičiaus ekstradicijos klausimą. „Tai visiškai šviežias teismo sprendimas ir nebūtinai visi apie tą teismo sprendimą žino tiek daug, kiek mes žinome, kadangi šiuo sprendimu buvome tiesiogiai suinteresuoti.

Graikijos teismas neišdavė Lietuvai Sausio 13-osios byloje nuteisto Aleksandro Radkevičiaus. Jo advokatas sako, kad Interpolas ir Graikijos prokuratūra padarė procedūrinių pažeidimų. Ukrainietis teismo salėje buvo paleistas į laisvę. Tanką per kruvinuosius sausio įvykius vairavęs Radkevičius Lietuvoje yra nuteistas 4-erių metų laisvės atėmimo bausme. Graikijos teismai nesutiko Lietuvai išduoti Sausio 13-osios byloje nuteisto Aleksandro Radkevičiaus.

Sausio 13-osios byloje nuteistas Ukrainos pilietis Aleksandras Radkevičius sako, kad jam kelia nerimą Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio išsakyti žodžiai apie jo procesą.

Praėjusį penktadienį Aliaksandras Lukašenka kreipėsi į tautą su metiniu pranešimu, kurio metu buvo pastebėta daugybė neatitikimų ar net atviro melo. Kalbos metu jis skyrė daug dėmesio ir purvo pylimui ant Lietuvos. Maža to, Baltarusijos diktatorius gyrėsi, kaip „padėjo lietuviams 1991-aisiais“, tačiau to laikmečio liudininkai pasakoja šią istoriją kiek kitaip.

Vilniaus apskrities policija pranešė pradėjusi dešimt administracinių teisenų per Sausio 13-osios minėjimą protestavusiems asmenims. Žmonės nušvilpė kai kuriuos šalies vadovus – Seimo Pirmininkę ir Ministrę Pirmininkę. Dėl per Sausio 13-osios minėjimą trikdžiusios minios Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma policijos generaliniam komisarui nusiuntė laišką, raginantį surašyti protokolus per renginį švilpusiems asmenims.

Vilniaus apskr. VPK pareigūnai, išnagrinėję ir įvertinę visą turimą medžiagą dėl š. m. sausio 13-ąją Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu vykusio protesto ir jo dalyvių galimų pažeidimų, praėjusią savaitę pradėjo 10 administracinių teisenų. Šešios administracinės teisenos pradėtos dėl susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimų (ANK 494 str.), 4 – dėl viešosios rimties trikdymo (ANK 488 str.

Profesorius Vytautas Landsbergis atsiprašė dėl savo žodžių, kuriuos išsakė apie per Sausio 13-ąją susirinkusią minią, kuri nušvilpė kalbėjusius politikus.  Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. „Nemanau ir atsiprašau Nemanau, kad laisvė platinti kovydo-19 ar kokio maro užkratą yra šventoji žmogaus laisvė; tačiau kiekvieno, kuris šią sausio 13-ąją pasijuto sužeistas, atsiprašau. Nemanau, kad tinkamai reagavau į negražius garsus žuvusiųjų atminimo valandą.

Po skandalingo valdančiųjų darbu nepatenkitų piliečių mitingo Sausio 13-osios minėjime sklinda kalbos, kad panašūs protestai planuojami ir per Vasario 16-osios minėjimą. Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas sako, kad tokie įvykiai yra labai naudingi Lietuvai nedraugiškoms valstybėms. Pokalbis su A. Valinsku – TV3 Žinių „Dienos komentare“. Nuo Sausio 13-osios praėjo bene savaitė, tačiau aistros visiškai nerimsta. Dabar matome, kad į karo lauką įtrauktas kardinolas Tamkevičius.

Praėjusią savaitę Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu vykęs protestas sukėlė aibę diskusijų. Ne vienas nerimavo, kad protesto vaizdus Rusija gali panaudoti savo propagandai skleisti, tačiau Ainius Lašas teigė, kad tai neturėtų stabdyti nuo protestų.  Kauno technologijos universiteto dekanas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad, jei dėl šios priežasties neleisime žmonėms protestuoti, elgsimės dar blogiau.

Prieš 31 metus po sausio 13-osios nakties įvykių susibūrę Šiaulių muzikantai įrašė bendrą dainą. Ji tapo savotišku šių kruvinų įvykių himnu ir jau tris dešimtmečius skamba minint Laisvės gynėjų dieną. Kūrinio sumanytojai ir svariai prisidėję prie jo gimimo pasidalino, ką išgyveno tomis dienomis ir kaip buvo kuriama ši daina ir įrašai.

Vilniuje praėjusią savaitę vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Renginyje prie Seimo dalyvavo minia žmonių, tarp jų apie 750 protestuotojų, nešinų vėliavomis ir įvairiais plakatais, kurie nušvilpė kalbas sakančias premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen taip, kad aikštėje net nesigirdėjo, ką jos sako. Kliuvo ir Laisvės premiją, skirtą bažnyčios kronikos bendradarbiams, atsiėmusiai vienuolei.

Lietuvos apeliacinis teismas atidėjo Sausio 13-osios byloje nuteisto, šiuo metu Graikijoje sulaikyto Ukrainos piliečio Aleksandro Radkevičiaus skundo nagrinėjimą. Trijų teisėjų kolegija pirmadienį nusprendė atidėti skundo nagrinėjimą iki vasario 8 dienos A. Radkevičiaus sutuoktinės prašymu, jį pateikė nuteistajam valstybės paskirtas advokatas Arvydas Verpečinskas.

Tokio Sausio 13-osios minėjimo dar nebuvo. Prie Seimo susirinkę protestuotojai prieš skiepus ir valdžią nušvilpė kalbas sakančias premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen taip, kad aikštėje net nesigirdėjo, ką jos sako. Kliuvo ir Laisvės premiją, skirtą bažnyčios kronikos bendradarbiams, atsiėmusiai vienuolei.

Po Sausio 13-osios minėjimo, kai prie Seimo susirinko ir protestuojančiųjų būrys, redakcija gavo skaitytojo Ramojaus Girinsko laišką. Žemiau pateikiame jį visą, neredaguotą.