Į Laisvės gynėjų dienos 32-ųjų metinių minėjimą Seime renkasi Lietuvos laisvės gynėjai. Šiaulietis Antanas Kliunka su kolegomis laiko Ukrainos vėliavą ir sako: sunku negalvoti apie tai, kas vyksta fronto linijoje.
„Apie sausio tryliktą praktiškai negalvoju. Galvoju apie tuos vyrus, kurie kaunasi Bachmute“, – kalba Aukščiausiosios Tarybos gynėjas Antanas Kliunka.
Vyras įsitikinęs: Ukrainos kovą remti būtina.
„Tarnavę dauguma sovietinėje armijoje, tai mes žinojome, kaip parlamentą ginti ir su kokia susidurti. Rusija niekur nedings. Jinai po 5 metų ir vėl pakils, ir vėl eis“, – tvirtina A. Kliunka.
Nebijodami ginkluotų ir žiaurių sovietų karių 1991-ųjų sausį lietuviai gynė svarbiausius šalies objektus – taip pat ir Aukščiausiąją Tarybą, kurioje dabar stovinuoja ir kurioje prisiekė 1991-ųjų sausio 11-ąją.
Savanorių priesaika skambėjo, kai aplink ėmė siautėti sovietų kariai. Greitosios pagalbos automobilio link eina sovietų karių į veidą pašautas Spaudos rūmų gynėjas: „Šiuo metu operuojamas Vytautas Lukšys, vilnietis, 18 metų, atvežtas nuo Spaudos rūmų, kai į jį pataikė kulka.“
„Galvojau, kad viskas, miriau. Bet nemiriau...Ginti tėvynę visada reikia... – Ir nesibaiminti? – Nebaisu...“, – pasakoja V. Lukšys.
Naktį į sausio 13-ąją sovietų kariai šturmavo Televizijos bokštą ir Radijo ir televizijos pastatą. Tą naktį žuvo 14 laisvės gynėjų. Šiandien Seimo skaitykloje eksponuojami dar niekur neeksponuoti žuvusiųjų asmeniniai daiktai.
Prie Televizijos bokšto žuvusio Rolando Jankausko lėktuvo iš Vladivostoko bilietai. Ten jis atliko karinę tarnybą. Grįžo į Lietuvą 1990-ųjų lapkritį, o nepraėjus nė dviem mėnesiams žuvo už Lietuvos laisvę.
Jauniausio žuvusiojo Igno Šimulionio batukai, kuriuos avėjo vaikystėje, taip pat kauniečio Tito Masiulio vaikystės piešiniai.
„Paprastai kalbam apie sausio 13-osios aukas kaip didvyrius, o čia norim parodyti, kad jie iš tikrųjų gyveno, kūrė, studijavo, mokėsi ir, galbūt, svajojo“, – kalba Seimo skaityklos darbuotoja Rasa Praninskienė.
Paroda Seime veiks iki sausio 23 dienos.
