sausio 13
Sausio 13-oji
Lietuvoje tai yra Laisvės gynėjų diena, skirta pagerbti tuos, kurie 1991 metais žuvo ginant Lietuvos nepriklausomybę nuo sovietinės agresijos. Tą dieną sovietų kariuomenė bandė užimti svarbius valstybės objektus Vilniuje, tačiau taikūs Lietuvos žmonės stojo prieš tankus, gindami savo laisvę.
14 žmonių žuvo, daugybė buvo sužeista. Ši diena simbolizuoja Lietuvos žmonių drąsą, vienybę ir laisvės troškimą. Kasmet sausio 13-ąją Lietuvoje vyksta atminimo renginiai ir degamos žvakės.
Sausio 13-oji: traiškė kūnus, bet nepalietė sielų
Teismas išnagrinėjo Sausio 13-osios bylos įtariamojo J.Melio skundą dėl suėmimo
Vilniaus apygardos teismas antradienį uždarame posėdyje išnagrinėjo skundą dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo dar dviem mėnesiams pratęstas suėmimas įtariamajam Sausio 13-osios byloje Rusijos piliečiui Jurijui Meliui. Savo sprendimą apylinkės teismas skelbs ketvirtadienį, žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius.
Teismas pratęsė įtariamojo Sausio 13-osios byloje J. Melio suėmimą dviem mėnesiams
Teismas pratęsė Sausio 13-osios bylos įtariamojo Jurijaus Melio suėmimą dviem mėnesiams. Tai BNS patvirtino sprendimą priėmęs Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas. Pasak jo, prokurorai prašė pratęsti J.Melio suėmimą ilgesniam - trijų mėnesių - laikui. Vilniuje per 1991 metų žiemos įvykius tarnavęs sovietų karininkas J.Melis buvo sulaikytas šių metų kovo 12-osios vakarą Panemunės pasienio kontrolės punkte su Rusijos Karaliaučiaus kraštu.
Nuomonė: neužmirštuolė prezidentės atlape – apsikvailinimas ir panieka tikriesiems mūsų simboliams
Šiandien, Sausio 13-ąją, daug žinomų Lietuvos žmonių, kultūros veikėjų, politikų ir tiesiog piliečių į savo atlapus įsisegė neužmirštuolės žiedus – iniciatyvos „Neužmirštuolė“ pasiūlytą simbolį, kviečiantį prisiminti kovos už laisvę kainą ir pagerbti žuvusiuosius dėl šio kilnaus tikslo. Nors ši iniciatyva sulaukė didelio palaikymo ir populiarumo, pasigirdo ir nemažai kritikos.
Ar prigis Lietuvoje Sausio 13-osios neužmirštuolės?
Per iškilmingą Seimo posėdį minint Laisvės gynėjų dieną nemaža dalis politikų pasirodė į atlapus įsisegę po mėlyną gėlės žiedą. Nuo pat ryto šį ženkliuką segėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Socialiniais tinklais besinaudojantys gyventojai taip pat greičiausiai pastebėjo, kad šiuo simboliu savo nuotraukas puošia ir jų virtualūs draugai ar pastarųjų bičiuliai.
V. Ališauskas: Sausio 13-oji – pergalės, o ne begalinio gedulo diena
Atsimindami Sausio 13-osios aukų vardus, turime suvokti įvykio didybę, užuot galvoję apie tądien žuvusius ar nukentėjusius žmones kaip stichinės nelaimės aukas. Taip naujienų portalui LRT.lt tvirtina filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas. Jo žodžiais, pabaigos neturintis gedulas prieštarauja ir krikščioniškoms, ir baltiškoms tradicijoms, o Sausio 13-ąją turime švęsti kaip pergalės prieš Sovietų Sąjungą dieną.
Sausio 13-sios liudininkai: laikas atskleisti tiesą (II d.)
Kas būtų ištikę Seimo rūmus bei juose buvusius žmones, jeigu sovietų tankai tąnakt nebūtų sustoję po to, kai užgrobė Televizijos bokštą?
Sausio 13-sios liudininkai: laikas atskleisti tiesą (I d.)
Lietuva 23-ąjį kartą mini tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Įprastai ji suvokiama kaip gedulo dėl žuvusiųjų, praradimų diena, tačiau tai buvo ir pergalės diena.
Prokurorai 2014 m. žada baigti tirti didžiausią Lietuvos istorijoje baudžiamąją bylą
Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Generalinė prokuratūra kovo mėnesį žada baigti tirti Sausio 13-osios žudynių bylą ir ją dar šiemet perduoti teismui. Šiuo metu baigiami ruošti Europos arešto orderiai 79 įtariamiesiems. Tai bus paskutinis veiksmas didžiausioje Lietuvos istorijoje baudžiamojoje byloje. Ją atvertus teisme, Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai bus teisiami už akių. Išduoti juos Lietuvai atsisakoma.
Sausio 13-ąją mokyklos vėl kviečiamos įsitraukti į pilietinę akciją „Atmintis gyva, nes liudija“
Švietimo ir mokslo ministerija, atsiliepdama į Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti iniciatyvą, dalyvaus akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“. Taip pat kviečiamos visos šalies mokyklos, kitos švietimo įstaigos sausio 13 d. 8 val. prie kiekvieno lango dešimčiai minučių, užgesinus šviesas, uždegti atminimo žvakes ir taip pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos laisvę.
Devyni asmenys apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliais
Laisvės gynėjų dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo devynis Lietuvos piliečius, 1991 metų sausio-rugsėjo mėnesiais aktyviai gynusius laisvę ir nepriklausomybę, saugojusius visuomenės rimtį ir žmonių sveikatą.
REKLAMA
REKLAMA
B. Bradauskas uždraustame filme pasigedo A.M.Brazausko indėlio
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas neigia uždraudęs užsienio svečiams rodyti filmą apie Lietuvos nepriklausomybės atgavimą. Jis sako tik norėjęs, kad šis būtų pataisytas – labiau akcentuojant mirusio prezidento socialdemokrato Algirdo Mykolo Brazausko indėlį ir išimant kadrus apie Sausio įvykius. „Aš jo ne neleidau, o pasiūliau pataisyti.
B.Bradauskas per europinį renginį uždraudė rodyti filmą su Sausio 13-osios vaizdais
Seimo istorinėje Kovo 11-osios salėje Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginio dalyviai neišvydo filmo apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Šį filmą rodyti uždraudė vienas iš konferencijai pirmininkavusių parlamentarų, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas B.Bradauskas.
„Cgates" atnaujino PBK retransliavimą
Lietuvos kabelinės televizijos tiekėja „Cgates" pranešė, kad antradienį apie 14 val. atnaujino „Pirmojo Baltijos kanalo" (PBK) retransliavimą, rašo vz.lt. Kaip portalui sakė Paulius Dambrauskas, „Cgates" generalinis direktorius, PBK retransliavimas atnaujintas, nes šis kanalas pažadėjo vykdyti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) sprendimą ir šiuo metu ruošia programų tinklelį, kuris atitiks LRTK reikalavimus. Ekonomika.
V. Landsbergis apie šmeižiamąją rusišką laidą: ardomoji veikla nėra informacijos laisvė
Buvęs valstybės vadovas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis sako, kad įvestas laikinas draudimas per rusišką „Pirmąjį Baltijos kanalą“ transliuoti Rusijoje sukurtas laidas yra sprendimas ne dėl informacijos laisvės, o dėl „ardomosios veiklos laisvės“. Politikas sakė manantis, kad ribojimus sukritikavusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė turbūt nėra susipažinusi su 1991 metų Sausio 13-osios sovietų agresija, kurią bandyta neigti melagingoje propagandinėje ...
KGB specialusis dalinys ALFA – nevykėliai?
Kol komisijos ir teismai sprendžia, ką daryti su dezinformacija ir kurstymu, kurių kartais išspjaunama į eterį, kai Kremliaus finansuojama žiniasklaida prabyla apie 1991 metų sausį, belieka pažvelgti į tai kaip į prastai nupieštus komiksus. Būtent taip atrodo „Pirmojo Baltijos Kanalo“ (PBK) laidoje „Žmogus ir įstatymas“ parodytas „šedevras“, dėl kurio dabar verda aistros. Tiesą sakant, po Algirdo Paleckio ir kitų raudonųjų bukapročių tauškalų nieko čia naujo beveik nepasakyta.
Po dar vieno Rusijos išpuolio tik atsiprašymo neužtenka?
Edmundas Jakiaitis, LRTtelevizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Dar vienas Rusijos išpuolis. Šįkart – televizijos eteryje. Lietuvoje retransliuojamas pirmasis Maskvos kanalas, čia vadinamas „Pervyj Balstijskij“ praėjusį penktadienį pašiurpino ypač šlykščiomis Sausio 13-osios įvykių interpretacijoms.
Pirmadienio vakarą atjungiama Pirmojo Baltijos kanalo transliacija
Praėjusią savaitę per „Pervij Baltijskij“ televizijos kanalą (PB) transliuota laida apie sausio 13-osios įvykius, kuri turėjo akivaizdžiai propagandinį atspalvį, sukėlė daugybės žmonių pasipiktinimą. Pirmadienį Seimo narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK) su prašymu sustabdyti PB kanalo transliavimą Lietuvoje. Pirmadienio vakarą„Cgates“ vadovas Paulius Dambrauskas 15min.
Dar 18 žmonių pripažinti įtariamaisiais Sausio 13-osios byloje
Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 18 asmenų pripažino įtariamaisiais 1991 metų Sausio įvykių baudžiamojoje byloje, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Airinė Šerelytė.
Šiuo metu iš viso jau 78 asmenų yra pripažinti įtariamaisiais Sausio 13-osios byloje.
Priimdamas nutartis dėl asmenų pripažinimo įtariamaisiais, teismas konstatavo, kad šioje byloje yra Baudžiamojo proceso kodekse numatyti pagrindai, kuriems esant asmenys pripažįstami įtariamaisiais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.
Dar dešimt asmenų pripažinti įtariamaisiais Sausio 13-osios byloje, iš viso yra jau 60 įtariamųjų
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį dar dešimt asmenų pripažino įtariamaisiais 1991 metų sausio įvykių baudžiamojoje byloje. Šiuo metu iš viso jau 60 asmenų yra pripažinti įtariamaisiais Sausio 13-osios byloje. Gegužės 17 dieną tas pats teismas patenkino prokuroro prašymą ir 20 asmenų pripažino įtariamaisiais. Vėliau, birželio 10 dieną, teismas dar 30 asmenų pripažino įtariamaisiais.
Teismas Sausio 13-osios byloje įtariamaisiais pripažino 20 asmenų
Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir 20 užsienio šalių piliečių pripažino įtariamaisiais Sausio 13-osios byloje. Teismo atstovė spaudai Airinė Šerelytė BNS sakė, kad nutartys dėl prokuratūros prašymo priimtos penktadienį. „Prokuratūros prašymas buvo patenkintas“, – BNS sakė A.Šerelytė. Į teismą prokuratūra kreipėsi gegužės 7 dieną. Gavęs prašymus, teismas dar iš prokuratūros reikalavo papildomos medžiagos.
Dviem rezonansinėms byloms tirti Generalinė prokuratūra pritrūko lėšų
Dviem rezonansinėms byloms tirti Generalinė prokuratūra (GP) pritrūko lėšų ir kreipėsi į Vyriausybę, prašydama lėšų tolesniems banko "Snoras" ir Sausio 13-osios bylos tyrimams. Finansų ministerijos parengtame projekte numatyta 623 600 litų suma abiem byloms būtų padalyta maždaug po lygiai. Prokurorų teigimu, papildomų lėšų tiriant "Snoro" bylą reikės teisės mokslininkų bei vertimo paslaugoms pirkti, taip pat užsienio komandiruotėms apmokėti.
Z. Vaišvila: prokuratūra nevykdo įstatymu jai nustatytos prievolės
Nepriklausomybės akto signataras ir buvusios Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės narys Zigmas Vaišvila paragino aktyviau tirti sausio 13-osios bylą, pažerdamas kritikos generalinei prokuratūrai dėl nieko nedarymo. Nepriklausomybės akto signataras Z. Vaišvila, susitikęs su generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu, tvirtino, kad susitikimo laukė 2 metus.
Premjeras A. Butkevičius: ponas V. Landsbergis be sąmokslo teorijų nebemoka gyventi (papildyta 14.11)
„Profesorius Vytautas Landsbergis be sąmokslo teorijų nebemoka gyventi“, - portalui Balsas.lt sakė ministras pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Algirdas Butkevičius. Taip jis reagavo į šeštadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryboje iš konservatorių patriarcho prof.
Istorikas: didžiausias M. Gorbačiovo pliusas, kad perestroika pasibaigė Sovietų Sąjungos žlugimu
Praėjus vienai svarbiausių Lietuvos istorijoje dienų, Sausio 13, galima vėl iškelti kontroversišką klausimą – ar Michailas Gorbačiovas žinojo apie šiuos kruvinus įvykius ir kaip apskritai galima būtų vertinti jo politiką Lietuvos atžvilgiu.
Z. Vaišvila: skausminga tiesa pasakyta laiku
Per iškilmingą Sausio 13 dienos kruvinųjų įvykių minėjimą Kovo 11-osios salėje Seime, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila pareiškė, kad iš žurnalistės Rūtos Janutienės išgirdo apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės „premijavimą už gerą darbą“ 1990 metų liepą. Pasak jo, įsakymą dėl D. Grybauskaitės premijavimo pasirašė vienas iš Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų Valentinas Lazutka.
Lietuvos laisvės gynėjus iškeldama trispalvę Anglijoje pagerbė R. Meilutytė
Sausio 13-ąją vėliavas kėlė ne tik Lietuvoje gyvenantis lietuviai, bet ir geriausia Lietuvos sportininkė Rūta Meilutytė. Socialiniame tinkle "Facebook" plaukikė įkėlė nuotrauką su prierašu: „Keliu vėliavą laisvės gynėjams. Ir maža veliavelė turi didelę reikšmę.
Sausio 13-osios tema – orumas ar inkštimas?
Istorikai dar suvaidins savo vaidmenį, tikslinant, aiškinant ir interpretuojant 1991 metų sausio 13 naktį sovietų vykdytos agresijos niuansus, bet jos vykdytojai yra vienareikšmiai priešai, - mano istorikai Tomas Baranauskas ir Imantas Melianas. Istorikų vaidmuo - Socialiniame tinkle Facebook mėginome išsiaiškinti, ką jaunimas žino ir ką norėtų plačiau žinoti apie minėtus įvykius. Rezultatai šiek tiek nustebino. Jaunimas nevengia ir pašmaikštauti šia tema.
Šiandieninių moksleivių žinios apie Sausio 13-ąją – tik vadovėlinės
Penktadienį nuo pat ankstaus ryto prasidėjo Sausio 13-osios įvykių minėjimai. Valstybinės institucijos, mokyklos ir kitos mokymo įstaigos kviestos dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, kurios metu prie kiekvieno lango dešimčiai minučių uždegamos atminimo žvakes ir taip pagerbiami prieš 22 metus žuvusieji už Lietuvos laisvę. Mokyklose rengiami minėjimui skirti koncertai, parodos.
Prokurorai 81 asmeniui rengia pranešimus apie įtarimą byloje dėl 1991 m. sausio įvykių
Ikiteisminį tyrimą dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Lietuvoje atliekanti generalinio prokuroro pavaduotojo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimu sudaryta tyrimo grupė, susidedanti iš penkių Generalinės prokuratūros prokurorų ir dviejų Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų, per pastaruosius dvejus tyrimo metus surinko duomenų, kurių pagrindu tyrimas atliekamas jau dėl 81 asmens, 1991 m. ėjusių vadovaujančias pareigas TSRS Gynybos ministerijoje, Vidaus reikalų ministerijoje, Valstybės saug...
D. Grybauskaitė Sausio 13-osios mokiniams kalbėjo apie dvasinę diktatūrą
Penktadienį nuo 8 val. ryto vyko jau gilias tradicijas turinti pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, kurios metu valstybės institucijos, mokyklos ir kitos mokymo įstaigos kviestos prie kiekvieno lango dešimčiai minučių uždegti atminimo žvakes ir taip pagerbti prieš 22 metus žuvusius už Lietuvos laisvę.
Sausio 13-ąją prisimenant: barikadose stovėjo internacionalas
Artėjant Sausio 13-ajai, Lietuvoje, kaip ir kasmet, prisimenami to meto įvykiai, žmonės, ypatinga susitelkimo ir vienybės atmosfera. „Sausio 13-ąją Lietuvos nepriklausomybę gynė visų tautų, tikėjimų ir politinių įsitikinimų Lietuvos žmonės“, – akcentavo ir ketvirtadienį Seime surengtos spaudos konferencijos dalyviai.
Alyva Rusijos propagandos mašinai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio 22 d. skelbs nuosprendį vadinamojoje Algirdo Paleckio byloje dėl Sausio 13-osios nusikaltimų neigimo. A.Paleckis yra žemesnės instancijos teismo išteisintas, o vėliau Vilniaus apygardos teismo nuteistas beveik 11 tūkst. Lt bauda.
Z. Vaišvila: kaip mums tikėti, kad prezidentė sako tiesą?
Pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje Nepriklausomybės Akto signataras ir tuometės Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės narys Zigmas Vaišvila klausė, kodėl aukščiausia Lietuvos valdžia nesiima priemonių dėl nacionaline grėsme įvardijamo „frontininkų“ lyderio Algirdo Paleckio veiklos bei piktinosi kitais aukštų mūsų šalies valdžios institucijų veiksmais.
A. Paleckio šalininkei dėl melagingų parodymų teisme teks patuštinti piniginę
Vilniaus pirmosios apylinkės teismas skyrė beveik keturių tūkstančių litų baudą Danguolei Raugalienei, melagingai liudijusiai Algirdo Paleckio byloje, kuris buvo nuteistas dėl teiginio, jog per kruvinus Sausio 13-osios įvykius „saviškiai šaudė į savus“ Teismas nutarė, kad Socialistinio fronto lyderio byloje moteris melavo sąmoningai norėdama padėti jam.
Išskirtinis „Slaptų Gorbačiovo archyvų“ autoriaus interviu: kas davė įsakymą sausio 13-osios žudynėms? (II)
„Slapti Gorbačiovo archyvai“ – taip vadinasi Lietuvoje išleistas slaptų Sovietų Sąjungos dokumentų rinkinys, kurį surinko rusų istorikas, rašytojas ir disidentas Pavelas Stroilovas.
Išskirtinis „Slaptų Gorbačiovo archyvų" autoriaus interviu: buvo verta rizikuoti (I)
„Slapti Gorbačiovo archyvai“ – taip vadinasi Lietuvoje išleistas slaptų Sovietų Sąjungos dokumentų rinkinys, kurį surinko rusų istorikas, rašytojas ir disidentas Pavelas Stroilovas.
A. Paleckio veiksmų toleravimas: kas ir kodėl žaidžia tautos nervais ir likimu?
Neseniai įvyko incidentas, kai tiesioginės laidos „Seimo rinkimai 2012“ metu politinės partijos „Drąsos kelias“ kandidatas Algirdas Patackas nesusitvardė ir sviedė stiklinę į Socialistinio liaudies fronto kandidatą Vytautą Bernatonį. Incidentas įvyko diskutuojant apie Sausio 13-osios įvykius.
Z. Vaišvila: A. Paleckio byla tapo Rusijos politikos įrankiu
„Ši byla tapo Rusijos politikos įrankiu. Dėl to buvo kreiptasi į generalinį prokurorą Darių Valį, kad patys prokurorai surašytų reikalavimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl Algirdo Paleckio proceso metu paaiškėjusių galimai melagingų parodymų davimo teismui“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje aiškino Nepriklausomybės Akto signataras ir tuometės Laikinosios gynybos vadovybės narys Zigmas Vaišvila.
A. Paleckio byla: „Fronto“ lyderis nesijaučia padaręs nusikaltimą
Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės prokuroro skundą dėl Algirdo Paleckio išteisinimo byloje, kurioje jis kaltintas šiurkščiai menkinęs bei pritaręs nusikaltimui prieš Lietuvos gyventojus.
Neatvykęs į teismą A. Paleckis supykdė Temidės tarnus
Vilniaus apygardos teismas įpareigojo prokurorą tarpininkauti užtikrinant politiko dalyvavimą kitame teismo posėdyje, o priešingu atveju taikyti priverstinus veiksmus.
Lietuva stebisi austrų neveiklumu tiriant M. Golovatovo paleidimą
Lietuva stebisi austrų pozicija dėl M. Golovatovo paleidimo tyrimo. Mūsų šalis pasigenda Austrijos geranoriškumo tiriant, kodėl buvo leista išvykti Europos Sąjungos šalyse ieškomam M. Golovatovui.
Kaip skelbia TV3, mūsų šalies atstovai stebisi Austrijos nenoru kuo greičiau ištirti, kodėl po sulaikymo oro uoste buvo paleistas Sausio 13-osios bylos įtariamasis KGB karininkas.
Ką Prezidentė Dalia Grybauskaitė kūrė 1991 metų sausio 13 dieną?
Sausio 13-ąją stengiuosi ne labai klausytis kalbų minėjimuose, nes jos dažna būna panašios į to paties atrajojimą arba tiesiog lėkštos. Visai atsitiktinai „snukiaknygės“ draugas atsviedė nuorodą į premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymo aprašymą, darytą kolegės Eglės Samoškaitės iš DELFI.LT.
„Ir ką mes girdime ta proga iš mums labai „mielos“ ir „brangios“ opozicijos? Girdime, kad viskas, ką darome, yra visiškai blogai.
S. Tamkevičius: ant tokių žmonių laikosi pasaulis
Kai 1983 m. mane apgyvendino KGB rūmų požemyje, izoliatoriaus kamera priminė ano meto Lietuvos tikrovę. Betoninės sienos ir grindys, geležimi apkaustytose duryse mažas langelis, per kurį tris kartus per dieną gaudavome kalėjimo davinį, ir nepermatomas grotuotas langas. Tik pačiame lango viršuje siauras plyšelis, pro kurį matėsi dangaus mėlynė. Pakliuvęs į šią kamerą suvokdavai, kad esi tobulai atskirtas nuo pasaulio.
Istorija pagal N. Oželytę, arba apie mūsų teisę žinoti tiesą
„Tas dalykas, kurio jūs mokotės kaip istorijos – jo nėra iš viso. Jo nėra, nes praktiškai lieka tik tai, ką kažkas parašė. Jeigu aš kalbėčiau apie tuos įvykius, jūs pagalvotumėte, kad Č. Juršėnas buvo vienoje valstybėje, o aš buvau kitoje. (...) Kai jūs paskaitysite A. Brazausko knygą, jūs būsite vienoje istorijoje, K. Prunskienės – jūs būsite kitoje. O V. Landsbergio – jūs iš viso būsite keistoje istorijoje.
Buvęs studentas savanoris: už Lietuvą kovotumėme ir šiandien
Savanorių studentų kuopos karys, atsargos majoras Albertas Daugirdas teigia, kad už Lietuvą kautųsi ir šiandien. „Čia net nėra klausimo“, – portalui Balsas.lt sakė neseniai į atsargą išėjęs kariūnas, kuriam tenka taikstytis su sumažinta valstybės pensija ir ieškoti kitų pragyvenimo būdų.
Pasak A. Daugirdo, valstybės garantijų jam užtektų tik duonai. „Pinigų sviestui jau reikia užsidirbti kitur“, – aiškina karys, bet tikina nė kiek nepraradęs patriotiškumo.
Po tanku už dešrigalį
Atpažinti kvailį nesunku, kaip ir mėginantį kvailinti. Tereikia pastebėti, kad žmogus lygina traktorių su seniu besmegeniu. Klausimas, ar šiandien žmonės eitų ant barikadų, yra niekšingas ir idiotiškas iš esmės. Kažkas kažko paklausė Vienos apklausų agentūros gerai išmokyti, kažkieno užsakyti sociologai ėmė ir Sausio 13-osios proga atliko neva labai reikšmingą tyrimą – ar žmonės šiandien rinktųsi nepriklausomybę ar ekonominę gerovę.
R. Sadauskas-Kvietkevičius: tai, ką sukūrėm po Sausio 13-osios, pranoksta daugelį svajonių
Kasmet, sausio pradžioje, artėjant Laisvės gynėjų dienai, pasigirsta daugmaž tą pačią graudžią giesmę kartojančių balsų, klausiančių, ar už tokią Lietuvą kovojome ir lyginančių kokius nors šių dienų gyvenimo paradoksus su Sausio 13–osios auka. Todėl pradėsiu nuo to, kad Sausio 13–oji, mano supratimu, buvo unikalus įvykis, į kurį nieko panašaus mūsų tūkstantmetėje istorijoje nebuvo, nėra ir nebus.
M. Gorbačiovas apdovanojo 1991 m. sausio įvykiuose dalyvavusius pareigūnus?
Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas apdovanojo aukštus SSRS pareigūnus „už drąsius ir ryžtingus veiksmus“ Vilniuje 1991 metų sausį, ketvirtadienį Seime vykusioje konferencijoje sakė Kovo 11-osios Akto signataras Kazimieras Motieka.
Sausio 13-osios aukas pagerbs visuotinė akcija mokyklose
Minint 1991 metų sausio 13 d. sovietinės agresijos ir nepavykusio perversmo 21-ąsias metines Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos iniciatyva šimtai mokyklų pamokas pradės Laisvės gynėjų dienai paminėti skirta pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Jos metu (lygiai 8.00 valandą visoje Lietuvoje) mokyklose bus užgesinama šviesa ir languose dešimčiai minučių uždegamos atminties žvakutės, kurios primins dramatiškas dienas, kai atsikūrusi Lietuvos valstybė ir jos piliečiai, vieni...
Ar tikrai 70 proc. lietuvių vietoj nepriklausomybės rinktųsi „šlapią“ dešrą?
Lietuva minės kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių 21 sukaktį, o politologai ir intelektualai diskutuoja dėl „Sprinter“ apklausos rezultatų, esą dabar lietuviai mieliau rinktųsi ekonominę gerovę. Primename, kad tuščių lentynų, pagal paskyrimą gaunamų automobilių „Žiguli“ ir netvarkomų viešųjų tualetų sovietmečiu nebuvo, tad pateikta alternatyva – fiktyvi.
„Nepriklausoma“, nes niekas nepriklauso nuo žmonių?
Atsakymas, kad 70 proc.