Pasak jo, įsakymą dėl D. Grybauskaitės premijavimo pasirašė vienas iš Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų Valentinas Lazutka. Savo kalboje jis pažymėjo, kad praėjusių metų gruodžio 19 dieną išgirdo Prezidentės patvirtinimą, kad ji Aukštojoje partinėje mokykloje su desantininkais stumdėsi gruodžio mėnesį, vadinasi, 1990-ųjų, nes 1989-ųjų gruodį jų ten dar nebuvo. R. Janutienė jam pranešė, kad D. Grybauskaitės darbo byloje rado V. Lazutkos įsakymą dėl D. Grybauskaitės premijavimo už gerą darbą.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pasakė, kad šiai kalbai signataras pasirinko netinkamą vietą – iškilmingą Sausio 13-osios minėjimui skirtą renginį. Jis pabrėžė, kad žmogus surinko daug faktų ir tuos dalykus visiems reikėtų žinoti, tik abejonių kelia pasirinkta vieta.
Šios V. Adamkaus abejonės paskatino Z. Vaišvilą surengti spaudos konferenciją, pavadinimu „Laiku ar nelaiku“, kurios metu jis bandė paaiškinti, kodėl būtent tą dieną šnekėjo apie tuos dalykus.
„Kalbėdamas apie valstybės perversmo 1991 metais organizavimą ir vykdymą, Sausio 13-osios bylą, paaiškinau ir šios bylos medžiaga pagrindžiau TSRS kolaborantų 1990–1991 metais organizuotą ir vykdytą valstybės perversmą. Pateikiau įrodymus, kad Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje buvo šios veiklos Lietuvoje jungtinis štabas. Pati prezidentė D. Grybauskaitė savo sausio 13-osios kalboje teigė: „Laisvę turime ginti kiekvienas ir kasdien.“ Sutinku, pasirašau. Jei jos kalba buvo nuoširdi, tai klausimas „Laiku ar nelaiku“ turėtų savaime atkristi“, – tikino jis.
Jis ėmė samprotauti apie tai, kaip Lietuvos laisvė turėtų būti ginama šiandien ir kas ją gina, o kas dėl savo neveiklumo siekia tą laisvę suvaržyti.
„Dalis žiniasklaidos teisingai atkreipė dėmesį į Prezidentės nepaaiškintą veiklą Vilniaus aukštoje partinėje mokykloje, kitai žiniasklaidos daliai parūpo ne šis Prezidentės kvietimas iškilmingą Sausio 13 dieną, o tiktai 1990 liepą D. Grybauskaitei ir kitiems šiame jungtinio perversmo štabe TSKP CK lėšomis sumokėtos premijos. Ką vakar patvirtino ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro direktorė ponia Burauskaitė (Teresė Birutė Burauskaitė – Balsas.lt).“
Jo manymu, jei žiniasklaidai tiek terūpi, reikėtų klausti, ar visus tenkina Rusijos siūlymas palikti šių įvykių Lietuvoje ir Latvijoje tyrimą bendrai Rusijos, Lietuvos ir Latvijos istorikų komisijai.
„Kur ir kada apie tai kalbėti, jei ne laisvės tribūnoje ir ne tada, kai visa Lietuva ir Kovo 11-osios salėje susirinkę žuvusiųjų artimieji, laisvės gynėjai? Ar šia proga reikia girtis tariamais pasiekimais ir slėpti nuo tautos net Sausio 13-osios bylos medžiagą. <...> Ar pasakyti skausmingą tiesą? Ar geriau gyventi kiekvieną dieną melu?“, – vieną po kito kėlė klausimus Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras.
Toliau Z. Vaišvila nukrypo nuo temos, kuri į konferenciją privilioja daugybę žurnalistų, ir ėmė kalbėti apie Socialistinio liaudies fronto vadovo Algirdo Paleckio veiklą bei jo pasisakymus, kuriuos Lietuva toleruoja.
Jis kalbėjo apie 2011 sausio 13 dieną Seime pristatytą Pskovo divizijos karininko Michailo Pustobajevo knygą „Agresijos kaina“. Z. Vaišvila teigė, kad knygos autorius atsisakė didžiulių pinigų ir nepardavė Lietuvos priešams tos tiesos. „Jam buvo siūloma už milžinišką sumą parduoti autorines teises ir kad dienos šviesos tie faktai neišvystų. Užmiršome, ką jis pats Seime tvirtino prieš dvejus metus. Jis ją nemokamai atidavė Lietuvos Seimui. Mūsų tautos atstovybei. Majoras atsipirko išmetimu iš tarybinės armijos už garbingo tarybinio karininko vardo diskreditavimą, jam grėsė psichiatrinė ir rimtesni dalykai. Jis apsisprendė ir darė tai, nes turi sąžinę, kuria neprekiavo, už tai vos nesumokėjo savo galva. Tam, kad apgintų demokratiją ir padėtų Lietuvai išsiaiškinti šią tiesą“, – dėstė jis.
Signataras atskleidė, kad jam gėda prieš šį žmogų už tai, kad keliamas klausimas, jog nevalia tokia tema kalbėti Seime.
„Už kiek ir kieno grašius esate pasiruošę šią tiesą slėpti nuo savęs, visų pirma? Ar suvokiate, kad padedate ne tik kolaborantams, bet ir naujam masiniam antpuoliui prieš Sausio 13 tiesą, kuriuo Rusija pasaulio akivaizdoje siekia išsityčioti iš Lietuvos? Norite padėti tiems, kurie siekia išgelbėti Alfa grupės vadą Michailą Golovatovą ir kitus nusikaltėlius, leisti Lietuvoje laisvai vaikščioti kitiems kolaborantams tik dėl to, kad jie tiesiogiai prie televizijos bokšto nešaudė ir žmonių nežalojo, dėl to jiems įtariamųjų statusas panaikintas?“, – piktinosi Z. Vaišvila.
