z. vaišvila

Artėjant avarijos Černobylio atominėje elektrinėje 29-osioms metinėms, Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila ir Seimo narys Audrius Nakas primena, kad 2012 metų spalį vykusiame referendume pareikšta tautos valia, jog Lietuvai naujos atominės elektrinės nereikia, neįgyvendinta. „2012 metų spalio 14 dieną Lietuvos referendumas pasakė „ne“ bet kokiai naujai atominei elektrinei Lietuvoje.

Baltijos kelias, Sausio 13-oji, įvykiai Ukrainoje ir naujieji aukštų Europos Sąjungos institucijų vadovai bei II-asis pasulinis karas ir ir suskystintųjų dujų terminalas, Lietuvos Seimas ir Ukrainos Aukščiausioji Rada, Vytautas Landsbergis ir prezidentai Dalia Grybauskaitė bei Petro Porošenka. Ir net virš Ukrainos numuštas keleivinis Malaizijos lėktuvas.

Jau ne kartą faktus apie Lietuvą iškraipęs Rusijos televizijos kanalas NTV dar kartą išsišoko. „Lietuvos prezidentė – skandalo su KGB epicentre“ – toks užrašas „puošia“ vieną interneto portalo ntv.ru vaizdo siužetą. Tiesa, toliau D. Grybauskaitei priekaištaujama už netoliaregiškumą – esą vienas pastarųjų jos poelgių sukėlė nepasitenkinimą ne tik Rusijoje, bet ir Lietuvoje. „Šią savaitę, rašoma po nuoroda į vaizdo siužetą, rodytą laidoje „Savaitės apžvalga“ (ČP.

Lietuvai 23-ąjį kartą minint tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną, vėl pasigirsta balsų, kad visa tiesa apie to meto įvykius taip ir nebus atskleista.Tačiau sužinome vis daugiau.

Kas būtų ištikę Seimo rūmus bei juose buvusius žmones, jeigu sovietų tankai tąnakt nebūtų sustoję po to, kai užgrobė Televizijos bokštą?

Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila gali apskųsti tik Prezidento kanceliariją, bet ne pačią prezidentę Dalią Grybauskaitę. Teismas pabrėžė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prezidento veiklos, be to, į Z.Vaišvilos klausimus dėl D.Grybauskaitės biografijos atsakė kanceliarija.

Praėjusį savaitgalį sėkmingai, nors ir neišvengta smulkių incidentų, praėjo daugybę aistrų sukėlusios seksualinių mažumų eitynės, tačiau jų atgarsiai vis dar nerimsta. Panašu, kad kiekvienas žmogus skuba išreikšti savo poziciją šiuo kontroversišku klausimu. Vienas tokių žmonių – Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila, tvirtinantis, kad būtina ištirti eitynių organizatorių veiklą.

„Jūs esate atskaitinga mūsų rinkėjams, o ne Briuseliui“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kreipdamasis į Prezidentę Dalią Grybauskaitę sakė Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila. Pasak jo, pradėdama paskutiniuosius savo kadencijos metus, Prezidentė taip ir nepateikė tautai savo supratimo apie realią padėtį Lietuvoje ir jos ateitį.

Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila dar kartą suabejojo kai kuriomis oficialiomis šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės detalėmis.

 „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, LRT.lt   Antrajam SSRS Liaudies deputatų suvažiavimui Baltijos parlamentinės grupės Pareiškimas dėl įstatymo apie konstitucinę priežiūrą SSR Sąjungoje ir SSRS Konstitucinės priežiūros komiteto sudarymo 1989 m. gruodžio 19 d. Mes, SSRS Baltijos parlamentinės grupės liaudies deputatai, laikome pareiga dar kartą išdėstyti savo požiūrį į siūlomą SSRS Konstitucinės priežiūros komitetą SSR Sąjungoje.

Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila ir neparlamentinės Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila reikalauja valstybės vadovus griežtai įvertinti užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus kalbas vizito Lenkijoje metu – visų pirma jo atsiprašymą dėl to, kad 2010 metais Seime buvo atmestas siūlymas vardus ir pavardes asmens dokumentuose leisti rašyti ne vien lietuviškais, bet ir lenkiškais rašmenimis.

Nepriklausomybės akto signataras ir buvusios Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės narys Zigmas Vaišvila paragino aktyviau tirti sausio 13-osios bylą, pažerdamas kritikos generalinei prokuratūrai dėl nieko nedarymo. Nepriklausomybės akto signataras Z. Vaišvila, susitikęs su generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu, tvirtino, kad susitikimo laukė 2 metus.

Per iškilmingą Sausio 13 dienos kruvinųjų įvykių minėjimą Kovo 11-osios salėje Seime, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila pareiškė, kad iš žurnalistės Rūtos Janutienės išgirdo apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės „premijavimą už gerą darbą“ 1990 metų liepą. Pasak jo, įsakymą dėl D. Grybauskaitės premijavimo pasirašė vienas iš Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų Valentinas Lazutka.

Kovo 11 akto signataras Zigmas Vaišvila atmeta kaltinimus, kad nelaiku ir ne vietoje užsipuolė prezidentė Dalią Grybauskaitę , paviešindamas faktus apie jos kolaboravimą su sovietiniu režimu 1990-1991 metais. „Savo kalboje citavau bylą. Konkrečius faktus, kuriuos turi žinoti ir Lietuvos piliečiai. Visiškai nesvarbu, kad ta informacija kažkam nepatogi. Vardan Tos! Ir už Tuos, kurių kruvinos aukos negalime pamiršti,“ – savo socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje rašo Z. Vaišvila.

Pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje Nepriklausomybės Akto signataras ir tuometės Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės narys Zigmas Vaišvila klausė, kodėl aukščiausia Lietuvos valdžia nesiima priemonių dėl nacionaline grėsme įvardijamo „frontininkų“ lyderio Algirdo Paleckio veiklos bei piktinosi kitais aukštų mūsų šalies valdžios institucijų veiksmais.

„Ši byla tapo Rusijos politikos įrankiu. Dėl to buvo kreiptasi į generalinį prokurorą Darių Valį, kad patys prokurorai surašytų reikalavimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl Algirdo Paleckio proceso metu paaiškėjusių galimai melagingų parodymų davimo teismui“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje aiškino Nepriklausomybės Akto signataras ir tuometės Laikinosios gynybos vadovybės narys Zigmas Vaišvila.

Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį, prašydamas išreikalauti iš Vilniaus apygardos prokuratūros, kad būtų pradėtas tyrimas dėl A. Paleckio ir jo vadovaujamos partijos galimai nusikalstamų veikų: dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, dėl žuvusiųjų artimųjų ir krašto apsaugos pareigūnų šmeižto, įžeidimo ir žuvusiųjų atminimo paniekinimo.

„Matome, kad Seimo Antikorupcijos komisija išjudino visuomenę. Todėl grįžtu prie to, ką siūliau praėjusiais metais (toks pasiūlymas pateiktas ir Seimui – Z. V.). Vertinant FNTT vadovų atleidimą ir kitus pastarojo meto įvykius, siūlau skubiai įsteigti specialaus nepriklausomo prokuroro instituciją“, – spaudos konferencijoje Seime ketvirtadienį sakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Zigmas Vaišvila.

„Mes kalbėjome apie Lietuvos neutralumą, bet jo pasiekti nepavyko. Tačiau nė vienas neįsivaizdavome, kad taip greitai galima pasiekti nepriklausomybę“, – sakė Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila, prisimindamas 1988–1990 m. vykusias diskusijas ir Lietuvos siekius. Vienas pirmosios po Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės narių Juozas Olekas diskusijoje „Dar kart apie Kovo 11-ąją“ taip pat teigė, kad Lietuva laisva tapo tam deramai nepasiruošusi.