Ar tikrai karatistė?
Nepriklausomybės akto signatarui Z. Vaišvilai užkliuvo, kad po prestižinio Karolio Didžiojo apdovanojimo įteikimo Prezidentė D. Grybauskaitė vokiečių televizijai dar kartą pasigyrė savo juoduoju karatė diržu.
Z. Vaišvila viešai klausia Prezidentės: „Kada ir kur pradėjote treniruotis karatė ir kada gavote juodąjį diržą?“ Šis Prezidentės biografijos faktas Z. Vaišvilai kelia klausimų ir abejonių. Pasak jo, juodasis karatė diržas suteikiamas tik nuo jaunų metų aktyviai besitreniruojantiems karatistams, kurie turi atitinkamus duomenis.
Z. Vaišvila suskubo priminti, kad Tarybų Sąjungoje karatė apskritai buvo draudžiama sporto šaka, todėl sunku suvokti, kokiomis aplinkybėmis D. Grybauskaitė treniravosi ir sugebėjo gauti juodąjį diržą. Z. Vaišvilos teigimu, tais laikai karatė mokytis galėjo tik KGb ar GRU darbuotojai. Nepriklausomybės akto signataras tikina, kad kreipėsi šiuo klausimu į VRK.
Klastoja biografiją
Prezidentės juodasis karatė diržas toli gražu nėra vienintelis Z. Vaišvilai neįtikęs D. Grybauskaitės biografijos faktas. Jis tvirtina, kad šalies vadovė kaitalioja savo oficialios biografijos datas.
Z. Vaišvila konkrečiai kalba apie Prezidentės vadovų kursus Jungtinių Valstijų Džordžtauno universitete. Jis tikina, kad Prezidentė į šiuos kursus išvyko 1991 metais, kaip anksčiau ir buvo parašyta jos biografijoje oficialiame Prezidentės tinklapyje. Tačiau dabar ši data pakeista į 1992 metus.
„Tai – klastotė“, – įsitikinęs Z. Vaišvila. Jis teigia, kad Prezidentė ir toliau sąmoningai slepia labai svarbias savo biografijos detales. Pasak Z. Vaišvilos, šalies vadovė iš tiesų buvo išvykusi 1991 metais, kurie Lietuvai buvo itin svarbūs kovos už nepriklausomybę ir tarptautinį pripažinimą prasme.
Pasak Z. Vaišvilos, D. Grybauskaitė dabar nusprendė pakeisti šią biografijos detalę, kad atrodytų, jog į mokymus išvyko jau po tarptautinio Lietuvos pripažinimo ir pučo Maskvoje.
Z. Vaišvilai klausimų kelia ir pats Karolio Didžiojo apdovanojimo įteikimo D. Grybauskaitei faktas: „Kokiomis vertybėmis vadovaujasi Europa, jei vienodu apdovanojimu įvertinama ir kova su totalitarine visuomene, ir kolaborizmas bei bendradarbiavimas su totalitarine valdžia?“
„Ar 1991 metais Karolio Didžiojo apdovanojimo laureato Čekoslovakijos Prezidento Vaclavo Havelo šūkį „Tiesa ir meilė turi nugalėti melą ir neapykantą“ pasaulis keičia į melą ir vertina tik melą? Koks šiandien turi būti Lietuvos požiūris į tautos ir valstybės išlikimo klausimą?“ – klausia signataras Z. Vaišvila.
