sausio 13

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis nesąmone ir absurdu vadina tai, kad Sausio 13-osios byloje nebuvo nuteisti aukščiausi tuometiniai sovietų sąjungos pareigūnai ir teigia, kad net nepakviesdama jų duoti parodymų Lietuva „įlindo į krūmus“. „Yra nesąmonė, absurdas ir tai akivaizdžiai matoma. Robertas Povilaitis dešimtis metų kala, beldžiasi į aklas Lietuvos „teisingumo“ duris. Dabar šiek tiek pradeda pleišėti tos durys ir galbūt tai bus proveržis.

Lietuvos apeliacinis teismas teismas trečiadienį nusprendė iš dalies patenkinti dalį skundų dėl ankstesnio teismo sprendimo ir pakeisti bausmes Sausio 13-osios byloje nuteistiems Jurijui Meliui ir Genadijui Ivanovui bei dar 14-kai nuteistųjų.  Taip pat patenkintas beveik 11 mln. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį atmetė Sausio 13-osios byloje nuteisto buvusio sovietų karininko Jurijaus Melio skundą dėl pratęsto suėmimo termino.  Nuteistasis skundė šio teismo kovo pradžioje priimtą sprendimą jo suėmimą pratęsti dar 20 dienų. Skundą pateikę buvusio sovietų karininko advokatai teigė, kad suėmimas jų ginamajam yra skirtas neteisėtai ir nepagrįstai.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį 20 dienų pratęsė suėmimą Sausio 13-osios byloje nuteistam buvusiam sovietų karininkui Jurijui Meliui.  Anot Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos, prokuratūros prašymas pratęsti J. Melio suėmimą yra teisėtas ir pagrįstas.

Šį sausį fiksuotas padidėjęs dezinformacijos kiekis, ypatingai siekta menkinti 1991 metų sausio 13-ąją apgintą Lietuvos nepriklausomybę, šeštadienį nurodė  nuolatinį informacinės aplinkos stebėjimą atliekančios Lietuvos kariuomenė.

Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys ir kandidatas į merus Gediminas Lipnevičius Sausio 13-osios proga išplatino sveikinimą rinkėjams. Sveikinime Lietuvos vėliava buvo apversta aukštyn kojomis. G. Lipnevičiaus sveikinimas buvo paskelbtas ne tik „Facebook“, bet ir jo valdomame laikraštyje „Radviliškio kraštas“. Kandidatas į merus G. Lipnevičius tikina, kad sumaketuotą sveikinimą pamatė tik šiam pasiekus viešumą. Jis komentavo: „Kas nedirba, tas neklysta.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako, kad reikia ginti vertybes, už kurias lietuviai prieš trisdešimt metų sumokėjo krauju. „Prieš trisdešimt metų lietuviai krauju sumokėjo, kad susigrąžintų laisvę ir nepriklausomybę. Turime toliau kartu ginti šias dvi pamatines mūsų Europos vertybes“, – feisbuke trečiadienį rašė E. Macronas.

Sausio 13-osios byla – viena didžiausių Lietuvos istorijoje. Joje už karo nusikaltimus tragišką Sausio 13-osios naktį teisiami daugiau nei pusšimtis kaltininkų. Tačiau istoriją perrašyti vis mėginanti Rusija už akių persekioja Lietuvos teisėjus ir prokurorus. Visgi Sausio 13-osios bylą į teismą perdavęs buvęs prokuroras sako, kad nepaisant jam paskelbtos tarptautinės paieškos ir bauginimų – ši byla svarbiausia jo gyvenime.

Lietuva mini trisdešimtąsias išsaugotos Laisvės metines. Lygiai tiek metų prabėgo nuo krūvinųjų įvykių nakties, kai kremliaus tankai traiškė beginklius, nepriklausomybę saugančius lietuvius. Dėl karantino šią datą minime gerokai kukliau nei ankstesniais metais – be laužų ir masinių susibūrimų, bet su liepesnelėmis languose ir apšviestais pastatais ar įvairiausiais pavienių žmonių patriotiškumo proveržiais.

Prisimindamas 1991 metų įvykius Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybos štabo viršininkas Jonas Gečas primena, kad vyravo ne tik lietuvių vienybė, bet buvo ir tokių žmonių, kurie kolaboravo su Tarybų Sąjunga. Tarybų Sąjungos griūties išvakarėse ne viena įmonė ar gamykla buvo palankiai nusiteikusi okupantų atžvilgiu.

Aktorius ir laidų vedėjas Mindaugas Sėjūnas savo socialinio tinklo „Facebook" paskyroje pasidalino savo atsiminimais, ką gi matė tą lemtingąjį sausį prieš 30 metų. Vyras pasakoja, kad tuo metu dar studijavo Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija aut. past.) ir ruošėsi ketvirto kurso egzaminams. Žinomas aktorius prisimena, kad nors ir iki vėlyvo vakaro su kurso draugais repetavo mokomajame teatre, tačiau greitai teko ten ir apsigyventi.

Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio išvakarėse konservatorius Emanuelis Zingeris Seimui pateikė šiam jubiliejui skirtą rezoliucijos projektą. Ketvirtą kartą pakoregavus, jame pasikeitė formuluotė dėl V. Landsbergio vaidmens, kai rezoliucija sulaukė daug aistrų. E. Zingeris anksčiau teigė, kad rezoliucija yra istorinis dokumentas – padėka visiems Lietuvos žmonėms, o tarp jų – ir V. Landsbergiui.

Prieš 30 metų Sausio 13-osios įvykiams buvo paruoštas Vytauto Landsbergio apsaugos planas. Aukščiausioje Taryboje tuo metu veikęs apsaugos skyrius buvo suorganizavęs V. Landsbergio antrininką. Jis nelaimės atveju būtų nukreipęs dėmesį, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas galėtų išvykti į saugią vietą. Sausio 13-ąją buvo paruoštas Seimo rūmų apsaugos planas. 1991 m. Aukščiausioje Taryboje veikė Artūro Skučo vadovaujamas apsaugos skyrius.

TV8 televizijos laida „Sveikatos medis“ ir laidos vedėja Irena Pivoriūnienė atidavė pelnytą pagarbą visiems medikams, dirbusiems po kruvinųjų sausio 13-osios įvykių ir pakvietė iš pačių tos nakties liudininkų išgirsti, kaip vyko sužeistųjų laisvės gynėjų gydymas. I. Pivoriūnienę laidos pašnekovai pasitiko Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur direktoriaus pareigas užima jau šviesios atminties laisvės gynėjo Antano Sakalausko sūnus Jonas.

1991-aisiais tūkstančiai lietuvių susikibę rankomis stojo ginti savo valstybę. Apsiginklavę vienybe, patriotiškumu, dainomis ir drąsia jie stojo prieš ginklus ir tankus. Šiais metais Lietuvai minint 30-ąsias Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos – metines LTOK.lt paklausė mūsų šalies olimpiečių, ką laisvė reiškia jiems? Olimpinė čempionė, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) narė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė: „Laisvė man yra privilegija.

Šiemet minimas Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetis. Prieš trisdešimt metų tūkstančiai lietuvių stojo ginti Lietuvos nepriklausomybės. Savo akimis įvykius stebėjęs profesorius, Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis dalijasi prisiminimais ir pasakoja apie niekam anksčiau dar negirdėtus faktus: tunelį iš Seimo į Nerį ir rankose vos nesprogusį pistoletą.

Artėjant sausio 13-ajai mus pasiekia įspūdingi vaizdai iš vakarinės Amerikos pakrantės, ikoniško Santa Monikos paplūdimio Los Andžele. Ten gyvenantys lietuviai, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse siunčia mums linkėjimus, sausio 13-osios prisiminimus ir tūkstančius neužmirštuolių, kurios įspūdingai papuošė smėlio pakrantę.  Trispalvė ir tikra neužmirštuolių pieva.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui jau beveik 31-eri. Tačiau už tą nepriklausomybę 1991 metais valstybei teko sumokėti krauju. Kokiomis nuotaikomis Lietuva gyveno prieš 30 metų? Apie kokią Lietuvą svajojo šalies gyventojai? Apie tai – pokalbis su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu. Prieš 30 metų visa Lietuva stovėjo arba prie Aukščiausiosios Tarybos, arba prie Televizijos bokšto.

Minint Sausio įvykius krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prisiminimais sugrįžo tris dešimtmečius atgal, kai Maskva po 1990 metų kovo 11-osios kūrė planą, kokius Lietuvos objektus reikėtų užimti ir jie pasitelkė taip vadinamus „žaliuosius žmogeliukus“. „Tą patį mėnesį jau buvo parengtas planas ir kalbėta, kokius objektus reikėtų užimti – tai buvo televizijos pastatas, televizijos bokštas ir kiti statiniai.

Varšuvoje stovinčius Lenkijos Prezidento rūmus antradienio vakarą nušvietė Sausio įvykių trisdešimtmetį pagerbiantis užrašas ir trispalvė.  „Prezidento rūmų apšvietimas trisdešimtosiomis Sausio įvykių metinėmis yra lenkų atminimo ir pagarbos ženklas 1991 metais Vilniuje laisvę gynusiems žmonėms“, – tviteryje parašė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Apgintai Lietuvos Laisvei – trisdešimt. Tėvynės gynėjai šiandien ne tik dalijasi prisiminimais iš tragiškų mūsų šaliai dienų, bet ir siekia susirasti tuos, kas prieš trisdešimt metų kartu būrėsi prie Seimo, Televizijos bokšto, kitose vietose, dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Vieni nori kartu pasidžiaugti išsaugota laisve, o štai kiti ir padėkoti už pagalbą, mat būta tikrai įsimintinų istorijų. Tiesa, kol kas tik virtualioje erdvėje.

Iš Sovietų Sąjungos okupacijos besivaduojančiai Lietuvai 1991-ųjų metų sausio 8-ąją buvo iškilęs didžiulis pavojus. TV3 televizijos laidoje „Karštai su tv3.lt“ atskleistos mažai viešintos, tačiau neįtikėtinai svarbios detalės, lėmusios mūsų tolimesnį kelią laisvės link. 1991-aisiais Aukščiausioje Taryboje veikė apsaugos skyrius, kurį sudarė jauni, fiziškai stiprūs ir laisvoje Lietuvoje trokštantys gyventi vyrai.

Minint sausio 13-osios trisdešimtmetį verta prisiminti ir kitus 1991 metų sausio mėnesio išbandymus. Vienas tokių – sausio 8 dienos Aukščiausiosios Tarybos (AT) rūmų šturmas, organizuotas prosovietinės organizacijos „Jedintsvo“. Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus vado pavaduotojas, o dabar kariuomenės pulkininko pareigose esantis Saulius Guzevičius, tądien stovėjo pirmosiose fronto linijose, kai buvo bandoma išvaikyti teisėtai išrinktą Lietuvos parlament...

Nors garsiausiai minima yra Sausio 13 d., skaudūs Lietuvai įvykiai prasidėjo jau kelias dienas prieš tai. Sausio 11 d. iš Šiaurės miestelio išvažiavo tankai, kurių pajudėjimas reiškė strategiškai Lietuvai svarbių objektų šturmą.

Sausio 13-osios atminimo medaliu minint Laisvės gynėjų dieną apdovanojami dvylika 1991 metų sausio–rugsėjo mėnesiais aktyviai Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę gynusių žmonių. Prezidento Gitano Nausėdos dekretu atminimo medaliu apdovanojami Ramūnas Baltakartis bei Arminas Cicėnas iš Vilniaus, Evaldas Čižinauskas ir Laimis Gulbinauskas iš Kauno, Virginijus Gečas iš Klaipėdos ir Vladimiras Okunevas iš Klaipėdos rajono.

Prisiminimais apie kruvinus sausio įvykius dalijasi Stasys Vaikutis.  „Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų, kuriuos mes apgynėme ir neutralizavome 2 tankus iš dabartinės A. Sacharovo aikštės pusės. 1991 m. sausio 11 dieną 10.30 val. aš, Stasys Vaikutis, vyresnysis tiekimo inžinierius ir vairuotojas Antanas Savanevičius, išsikrovę statybos objekte, važiavome Justiniškių gatve.

Seimo teisės aktų projektų registracijos sistemoje įregistruotas konservatoriaus Emanuelio Zingerio parengtos rezoliucijos „Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ projektas. Joje minimas ir profesorius Vytautas Landsbergis, kaip tuometinis vadovas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje Vilniuje pradėjo nagrinėti vieną didžiausių bylų istorijoje – Sausio 13-osios bylą.  Kovo mėnesį turėjęs prasidėti nagrinėjimas kelis kartus buvo atidėtas dėl koronaviruso grėsmės ir karantino metu įvestų papildomų reikalavimų bei rekomendacijų, susijusių su infekcijos plitimo prevencija.

Kitąmet ne tik minėsime 30-ąsias sausio 13-osios įvykių metines. Jei Seimas pritars Vyriausybei – tądien neisime ir į darbą. Visgi už naująją švenčių dieną teks paaukoti vieną senąją. Profesinės sąjungos gegužės pirmosios atiduoti nepanoro, tad greičiausiai įprasta diena taps vos prieš metus švente paskelbtos Vėlinės. Ministrų kabinetas apsisprendė – Laisvės gynėjų diena turi tapti šventine. Kol kas sausio 13-oji yra tik atmintinų dienų sąraše.

Parlamentarai ketvirtadienį pradėjo svarstyti siūlymą nedarbo diena paskelbti kitų metų Laisvės gynėjų dieną, kai bus minimas Sausio 13-osios trisdešimtmetis. Už tokį Seimo nutarimo projektą pateikimo stadijoje balsavo 67 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, šeši susilaikė. Toliau jį svarstys komitetai. Pasiūlymą pateikė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkai Eugenijus Jovaiša ir Arūnas Gumuliauskas.

Kitąmet Lietuvai minint Sausio 13-osios trisdešimtmetį ši diena turėtų būti paskelbta nedarbo, siūlo du Seimo valdančiųjų atstovai. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkai Eugenijus Jovaiša ir Arūnas Gumuliauskas parengė Seimo nutarimo projektą paskelbti 2021 metų sausio 13 dieną nedarbo diena.  Anot jų, būtina įvertinti išskirtinę šios datos svarbą lietuvių tautos kovai už laisvę ir nepriklausomybę.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Dainius Kreivys siūlo sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena. „Turime labiau vertinti sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, reikšmę mūsų valstybingumo istorijai. Sausio 13-oji visoms kartoms leidžia suprasti, kad mūsų valstybei ir tautai laisvė yra daugiau nei duotybė ar dovana.

Sausio įvykių dalyvis pasakoja, kad žmonės išėjo ir gynėsi prieš brutalią sovietų jėgą tikėdamiesi laisvesnio gyvenimo ir geresnės ateities savo vaikams. Įvykių liudininkas pats patyrė priešo jėgą, o jo žmona išgyveno baisiausias gyvenimo akimirkas, kai nežinojo, ar vyras vis dar gyvas. Daugelis gal nustebs, bet Sausio 13-osios dalyviai tragiškų įvykių prisiminimais dalytis nelinkę, nes jiems jie įvyko ne prieš kelis dešimtmečius, o vakar.

Nuo baisiosios nakties, kai Vilniuje liejosi nekaltų, bet laisvės nuo Maskvos ištroškusių lietuvių kraujas, prabėgo jau 29-eri metai. Taigi šiandien jau 29-ą kartą Lietuva pagerbia Sausio 13-osios didvyrius: žvakelėmis, prisiminimais ir viltimi, kad stoti prieš tankus niekada nebeprireiks. Laisvės gynėjai šią dieną prisimena ir su ašaromis, ir pakylėta dvasia, nes tokios tautos vienybės, jų žodžiais, daugiau patirti neteko ir galbūt nebeteks.

Nuo tragiškųjų 1991 metų sausio 13-osios  nakties įvykių prabėgo 29 metai. Kasmet minėdami šią skaudžią sukaktį, prisimename už Lietuvos laisvę kritusius kovotojus, pagerbiame gynėjus. Tačiau mažai kas žino, kad tą naktį nepastebimą, bet itin svarbų darbą atliko organų donorystės procese dalyvaujantys specialistai. Ir tik skaudžios aplinkybės lėmė, kad transplantacijos tą naktį nebuvo atliktos. Apie tai – šis Nacionalinio transplantacijos biuro pasakojimas.

Televizijos bokšte dirbęs vyras prisimena, kad bokšto užėmimas priminė chaosą, o aplink maišėsi klyksmai, šūviai ir sužeistųjų aimanos. Įvykių liudininkas tvirtina, kad niekas nesitikėjo kruvinos kulminacijos, o tos nakties vaizdai amžiams išliks atmintyje. Laidoje „Visi mes žmonės“ prisiminimais apie skaudžius Sausio įvykius dalijasi Algis Šalkauskas.

Atgimimo metraštininkui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui, partizanui Albinui Kentrai-Aušrai pirmadienį Seime minint Laisvės gynėjų dieną įteikta Laisvės premija. Atsiimdamas apdovanojimą A. Kentra-Aušra sakė jį skiriantis savo seserims, broliams, šeimai, Šilalei, Vilniaus universitetui, Žemaitijai ir visai Lietuvai.

Pasak Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, kiekvienais metais Sauso 13-oji yra proga prisimint ir, suprasti, kokia kaina mes pelnėme savo valstybės laisvę, įvertinti, kokį kelią per tą laiką nuėjo Lietuva, rašoma pranešime. Nors ši data amžiams pažymėta laisvės gynėjų krauju, tai proga ir pasidžiaugti. Pirmiausia visų mūsų pergale, kuri pasiekta vieningai, drąsiai, didžiuojantis savo valstybe ir vienas kitu. „Lenkiuosi tautos didvyriams, kurie paaukojo savo gyvybes.

Sausio 13 d. Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena. Ryte vyko pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, kurios metu pagerbtas žuvusių piliečių atminimas, o nuo 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje prasidėjo iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo Albinui Kentrai ceremonija. 12 val. Nepriklausomybės aikštėje iškils Valstybės vėliava, o 12.30–14.30 val.

Per sovietų agresiją 1991 metais žuvusių laisvės gynėjų atminimą prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio rytą pagerbė Vilniaus mokykloje, kur mokėsi prie Televizijos bokšto žuvęs Darius Gerbutavičius. Kaip ir kitose šalies mokyklose, sostinės „Ryto“ progimnazijoje uždegtos žvakutės, simbolizuojančios atmintį, vienybę ir pergalę prieš sovietų agresorių. „Jūs davėte Lietuvai vieną iš Sausio 13-osios didvyrių D. Gerbutavičių.

Prasidėjusių 2020 metų vienu pirmųjų svarbiu, aktualiu susiėjimu reikėtų laikyti sausio 13–osios datą – Laisvės ir gynėjų dieną. Sudėtinga pasakyti, ar 1991-ųjų sausio 13-oji yra šventė ar liūdesio diena. Praėjo jau 29 metai, bet prisiminimai tų dienų iškyla kone kiekvieno atmintyje. Dabarties istorinė pergalė Europos Parlamento, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narė, konservatorė Rasa Juknevičienė naujienų portalui JP teigė, kad Sausio 13-oji jai daugiau šventė.

Tradiciniame bėgime Sausio 13-osios laisvės gynėjams pagerbti šeštadienį Vilniuje dalyvavo beveik 9 tūkst. asmenų – daugiausiai nuo pat 1992-ųjų, pranešė organizatoriai. Jau 29-ąjį kartą vykstantis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ tradiciškai vidurdienį prasidėjo nuo žuvusiųjų amžinojo poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir maždaug po pusantros valandos baigėsi prie Vilniaus televizijos bokšto.

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino Rusiją nutraukti baudžiamąsias bylas, iškeltas Lietuvos teisėjams, nagrinėjusiems bylą dėl sovietų agresijos 1991 metų sausio 13-ąją. Strasbūre priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai pabrėžė, kad Maskvos veiksmai yra politiškai motyvuoti ir negali būti laikomi teisėtais.

Didelės apimties Sausio 13-osios bylą apeliacinės instancijos teismui planuojama perduoti iki šių metų pabaigos. „Planuojama, kad tai bus šiais metais, link metų pabaigos“, – BNS sakė bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė. Pasak jos, šiuo metu į rusų kalbą baigiamas versti nuosprendis. Vėliau su juo galės susipažinti nuteistieji, kurie procese dalyvavo gyvai. Tuomet jie per 20 dienų dar galės pateikti apeliacinius skundus.

Generalinė prokuratūra skundžia Vilniaus apygardos teismo nuosprendį Sausio 13-osios byloje ir teigia, kad nuteistiesiems skirtos bausmės, atsižvelgiant į nusikaltimus, buvo per švelnios.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kerštu vadina Rusijos pradėtą tyrimą dėl keturių Lietuvos teisėjų, paskelbusių nuosprendį Sausio 13-osios byloje. „Galėčiau ir taip pavadinti, kad tai yra savotiškas kerštas“, – BNS trečiadienį sakė ministras. „Sunku kažkaip vertinti, nes šiaip yra apgailėtina situacija“, – pridūrė jis.

Rusijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl keturių teisėjų, paskelbusių nuosprendį buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir sovietų armijos veikėjams Sausio 13-osios byloje. Komiteto atstovė Svetlana Petrenko patvirtino, kad baudžiamoji byla pradėta dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės, Aivos Survilienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės bei Artūro Šumsko. „Jie įtariami priėmę žinomai neteisėtą nuosprendį“, – sakė S. Petrenko.

Generalinė prokuratūra nusprendė skųsti Vilniaus apygardos teismo paskelbtą nuosprendį Sausio 13-osios byloje. „Apeliacinis skundas rašomas“, – BNS pirmadienį sakė vienas iš valstybės kaltintojų Sausio 13-osios byloje Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Paškevičius. Nuosprendis Apeliaciniam teismui skundžiamas dėl bausmių nuteistiesiems, prašoma šiek tiek jas sugriežtinti. Taip pat skundžiama dėl nepatenkintų civilinių ieškinių. Byloje pateiktas daugiau nei 11,3 mln. eurų ieškinys.

Rusija be atsako nepaliks Lietuvos teismo paskelbto nuosprendžio 1991 metų sausio įvykių byloje, ketvirtadienį pareiškė šios šalies Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė spaudai Marija Zacharova. „Mes, aišku, to nepaliksime be tolesnės reakcijos“, – per spaudos konferenciją Maskvoje sakė ji.