Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) trečiadienį svarstė įstatymų pakeitimus, kuriais Sausio 13-oji Laisvės gynėju diena būtų paskelbta nedarbo diena.
Nepritaria dar vienam laisvadieniui
SRDK pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė skeptiškai vertina galimybę Lietuvoje įteisinti dar vieną laisvadienį. Jo akimis, jau ir dabar Sausio 13-oji minima gražiai ir tradiciškai, nepaisant to, kad yra darbo diena.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kokios tradicijos mūsų jau yra nusistovėjusios per 30 metų laikotarpį. Jau susikūrė, augo, keičiasi kartos. Į mokyklas ateina jau tų vaikų tėvai, kur patys tėvai jau nebeprisimins iš savo atsiminimų tų liudijimų. Todėl labai svarbu tampa švietimo vaidmuo, tradicijos. Atrodo, tos tradicijos labai gyvos“, – trečiadienį kalbėjo M. Lingė.
Jis taip pat atskiria dėmesį į ekonominį argumentą, kad Lietuva ir taip patenka tarp labiausiai poilsiaujančių ar švenčiančių šalių.
„Lietuva išsiskiria kaip viena iš gausiausiai laisvadienių turinčių valstybių – 16. Jeigu priimtume dar vieną, turėtume 17 ir jau tada susilygintume su visiškai pirmaujančiomis valstybėmis, ir turėtume didelį skaičių, kuris nėra gera tendencija, žiūrint iš ekonominės pusės“, – pastebėjo komiteto pirmininkas.
Todėl jis kartu su komiteto nariu socialdemokratu Algirdu Sysu siūlė atmesti siūlomas pataisas ir „išlaikyti tą situaciją, susiformavusią, palaikant tas gražias tradicijas, kad jos nenutrūktų ir turėtų gražų tęstinumą“.
Paminėjimui užtenka ir vakaro
SRDK narys socialdemokratas A. Sysas mano, kad, Sausio 13-ąją paskelbus nedarbo diena, žmonės pamirštų, ką paminėti skirta ši diena ir užsiimtų kitais reikalais.
„Visi įvykiai vyko vakare ir net naktį, kas prisimena. Tuos 30 metų mes suradome būdą, kaip paminėti. Yra kasmetiniai laužai, susirinkimai. Manau, tai yra gražus pagerbimas Sausio 13-os įvykių. Nes laisva diena yra šiek tiek nuvalkiojimas, laisvą dieną užmirštame, kam ji skirta ir užsiimame visai kitais reikalais“, – kalbėjo A. Sysas.
Jis taip pat nepalaiko Trišalės tarybos siūlomo kompromiso Sausio 13-ąją skelbti nedarbo diena mainais į Lapkričio 2-ąją, kuri nedarbo diena tapo nuo 2020-ųjų.
Komitetas vienbalsiai pritarė atmesti pataisas. Galutinį sprendimą balsuodamas priims Seimas.
Siūlo atsisakyti Gegužės 1-osios
Komiteto narys Justas Džiugelis sakė matantis daugiau prasmės Sausio 13-ąją minėti bendruomenėse – mokyklose, darbe ir kituose kolektyvuose.
„Aišku, galbūt skatintina būtų, kad darbdaviai arba mokyklų vadovai ragintų žmones prisiminti tą dieną“, – pridūrė Seimo narys.
Čia pat jis juokdamasis pasiūlė A. Sysui, kad galbūt jau laikas būtų atsisakyti Gegužės 1-osios kaip šventinės dienos.
„Atsakysiu – jūs suskaičiuokit visas atmintinas dienas, kada mes turime nedarbo dienas, sudėliokite į metų laikus, suskirstykite juos į valstybines šventes, bažnytines šventes ir pasaulietines šventes, ir pažiūrėkite santykį. Tada jums nekils joks noras ką nors išbraukti. Nes yra balansas tam tikras“, – į pasiūlymą atsakė A. Sysas.
Bene daugiausiai švenčiame
Lietuva yra viena iš daugiausia švenčių dienų – 16 – turinčių ES valstybių narių. Nedarbo diena paskelbus ir Sausio 13-ąją ir neatsisakant esamos nedarbo dienos, jų iš viso būtų 17.
Tiek šventinių dienų Europos Sąjungoje turi tik Bulgarija ir Vengrija, o bendras Europos Sąjungos šventinių dienų vidurkis – 12.
Skaičiuojama, kad dėl 1 nedarbo dienos valstybės biudžetas netenka apie 50 mln. eurų.
